Moralinio sužeidimo išgydymas 3(4)

John Fenn. Weekly Thoughts.  Moral injury 3(4) 27/03/2020

Sveiki

 Noriu paminėti sekantį „Zoom“ internetinį susitikimą, kuris įvyks šeštadienį balandžio 4d. 1p.m(13:00). Trečiadienio susirinkime buvo daug džiaugsmo, jis greitai tapo klausimų-atsakymų vakaru su manimi( Džonu), tai apėmė daug

dalykų.  Niekas nežino, koks bus šeštadienio balandžio 4-tos susirinkimas. Galite užsiregistruoti mūsų tinklalapyje. www.cwowi.org

Praeitą savaitę baigiau apie tai, kaip Viešpats užrašė ant  ritinio Ezekieliui“ raudos, dejonės, vargai “, ir tada liepė jam suvalgyti ritinį, kuris buvo kartus, neskanus, jei žiūrėsime į tai, kas parašyta. Bet jei skaitysite 3 skyrių, tikrasis skonis jo burnoje buvo medus. Kas tai? 

Viešpats parodė Ezekieliui „raudų“ užrašymo vertę (ilga daina su dejone,  ar verksmas liūdint), „gedėjimas“ ( tai tylus praradimo įvertinimas), ir „vargai“(suvokimas pasekmių, naujos realybės ir liūdesio, kuris lydi tą suvokimą).

Ritinio suvalgymas,- tai detaliai išnagrinėjimas karčių įvykių, buvo saldaus skonio, nes jis leido įvykti tam procesui. Tai buvo Ezekielio asmeninis posūkis link išgydymo. Tai buvo noras priimti moralinį sužeidimą ir pradėti atstatyti naują vidinę moralinę sistemą. Jis vis dar nesuprato, bet  norėjo veikti.

Žiūrint atgal, tai buvo kartu. Bet visų tų įvykių sūkuryje, jis šiek tiek galėjo įžvelgti Viešpaties gerumą.  Jis nenorėjo dar kartą per  tai pereiti, bet Viešpats pakeitė tai, kas turėjo jį visiškai sugriauti, pavartė tuo kas jau dagiau nebuvo kartu, bet saldu, pavertė vertingu dievotu charakteriu. Paulius pasakė, kad Jėzaus pažinimas buvo daug didesnis, už bet kokį sunkumą, kurį jis patyrė. (2Kor 4:17.12:9, t.t.) Kaip gi jie pakeitė kryptį?

Moralinė trauma yra moralinio pagrindo sužeidimas, sužeidimas to, kas mums yra teisinga/neteisinga, gera/bloga,  su šiuo supratimu mes suvokiame ir bendraujame su pasauliu. Moralinis pagrindas padeda apibūdinti, kas yra saugu ir patikima, arba nesaugu ir pavojinga.  Mūsų moralė yra mūsų elgesio standartas, pagal kurią mes sprendžiame, kas yra teisinga, o kas ne.

Šis pagrindas tampa nuo vaikystės mūsų gyvenimo dalimi. Mūsų moralinio pagrindo pažeidimas sukelia moralinę traumą, ir ji visada susieta su asmeniu, arba valdžios žmogumi mūsų gyvenime. Vaikui tas asmuo gali būti vienas iš tėvų, ar kitas suaugęs žmogus,

kareiviui autoritetas gali būti vadovas, arba apskritai tikslas, kodėl jis kare.

Berniukai ir mergaitės...

...užauga ir tampa vyrais ir moterimis, ir jei jie patiria moralinę traumą vaikystėje- smurtą, atmetimą, skyrybas, vieno iš tėvų mirtį, jie nešiojasi neišgydytą moralinę žaizdą visą gyvenimą. Jie galvoja, kad su jais viskas gerai, išskyrus šią vieną sritį, labai asmenišką, ir šioje srityje jie nepasitiki nei Dievu nei žmogumi.

Moralinė trauma nulemia, kaip jie supranta save, kitus ir aplinkybes

2-oje savo serijos dalyje „Sudaužyti gyvenimai“ aš labiau detalizuoju šią temą, bet čia yra keli bibliniai pavyzdžiai žmonių, kurie patyrė moralinę traumą, kuri pakeitė juos ir jų gyvenimą. Jie žiūrėjo į save kitaip, jie kitaip suprato  žmones, ne taip kas yra teisinga ir tikslu, ir suprato aplinkybes kitokiu būdu.

Prieš eilę metų viena moteris mūsų surinkime nuolatos patirdavo problemas  santuokoje. Augdama ji stebėjo, kaip jo mama turėdavo vieną ar kitą vyrą, ir jie visi ją mušdavo.  Kaip jauna mergaitė , kai jos moralinė sistema tik formavosi, ji ėmė galvoti, kad meilė tarp vyro ir moters perduodama, kai vyras muša moterį.

Kai ji atėjo pas Viešpatį, ji atsinešė  tokį supratimą į savo naują gyvenimą Kristuje ir savo santuoką. Ji visada bandė išprovokuoti  savo vyrą, kad jis jai suduotų, bet jis buvo geras vyras ir nekirsdavo  atgal.  Ji pagaliau suprato, kas nutiko, ir pakeitė savo moralinę sistemą pagal Dievo kelius, nes ji suprato kokie turi būti santykiai tarp vyro ir moters. To rezultatas buvo jos išgydymas.

Labai dažnai beveik nieko nedarome tam, kad padėtume vaikams, kurie patiria moralinę traumą savo sielai ir moralinei sistemai. Mes neskiriame daug laiko kalbėti ir mąstyti apie tai, ką jie patiria. Maža mergaitė pasisako mamai, kad  tėtis ją tvirkino, mama tai ignoruoja, ir netgi  ją dėl to apkaltina- taip mergaitės savęs suvokime atsiranda žaizda- tame kaip ji žiūri į tėvą, mamą, santuoką... ir su tuo ji užauga. Ji užauga su sąmyšiu savo viduje. Viduje sumišusi, jaučiasi taip lyg niekas jos nemylėtų.

Darbuotojas jaučiasi lyg sudraskytas  į gabalus savo piktnaudžiaujančio boso, verkia, ar nori verkti, nutyli ir kitą dieną grįžta į darbą, bet jau su giliu randu savo sieloje. Jų požiūris į bendradarbius, bosą, kompaniją labai pasikeičia, jis jau nebe  toks, koks buvo.  Moralinė sistema to, kaip jis žiūrėjo į savo kompaniją, žmones, jų vietą joje sudūžta. Jei jis negalės pataisyti tos moralinės sistemos jis greitai ieškos kito darbo...ir tai kartosis.

Posūkis į išgydymą

Išgydymo procesas yra sunkus procesas. Labai asmeniškas, ekstremaliai privatus, ir tam reikia laiko. Aš nežinau nei vieno  moralinės struktūros išgydymo pavyzdžio rašte, kuris  įvyko vieną kartą prisilietus Viešpačiui, išgirdus vieną pranašišką žodį, ar apsilankius vieną kartą mokyme,  pasėdėjus prie Jėzaus kojų.

Pamąstykime apie Juozapą  Pr37 skaitome detaliai pateiktą arogantiško 17-mečio istoriją, pakelto tėvo virš kitų brolių, kai kuriems tada galėjo būti apie 30. Jis buvo jų bosas ir leido jiems tai suprasti. Jis turėjo margą apsiaustą , tuo jis džiaugėsi ir didžiavosi, tai buvo asmeninė Tėvo dovana. (Pr 37:3)

Jo moralinė sistema buvo saugi: jo Tėvas jį mylėjo, aprūpino jį, jo broliai jo nekentė, bet jie buvo jo broliai ir pavaldiniai. Gyvenimas buvo geras. Vieną dieną broliai slapta nutarė jį nužudyti ir pameluoti tėvui. Tik įsikišus vyriausiam broliui, jo gyvybė buvo išgelbėta, ir Juozapas buvo parduotas į vergiją.

Dabar jo moralinė struktūra buvo sugriauta. Visa tai, ką jis laikė saugiu, patikimu, mylimu pasikeitė.

Per sekančius 13 metų tas arogantiškas paauglys, buvo keičiamas- ne per vieną laiko momentą- vyko procesas, kurio metu veikė dvasinės dovanos (sapnų aiškinimas) ir natūralios dovanos (adminstravimas /organizavimas). Jam taip teko patirti neteisingus kaltinimus ir praleisti laiką kalėjime.

Juozapas turėjo  atstatyti savo moralinę sistemą. Jo senoji buvo suardyta. Jis atstatė save iš vidaus ir tai buvo 13 metų projektas. Jis tai padarė žiūrėdamas, kas jis buvo; kas buvo Juozapas. Jis pažinojo save, jis išlaikė gerus prisiminimu iš praeities, prisiminimus apie savo  pasisekimus. Jis leido sau priimti tą tiesą apie sėkmę. Jis leido sau priimti tiesą apie save.  Ir mes turime tai padaryti. Pripažinkime ir priimkime tai, kas yra gera apie mus pačius, ką Dievas pastatė mumyse.

Jis žinojo, kad vykdys įvairiopą verslą, prižiūrės daugiau nei dešimtis darbuotojų. Jis skyrė laiko ir leido sau malonę priimti kreditą dėl to, kas jis, ir kuo jis buvo. Jis ėmė vertinti tą gėrį, kurį turėjo savyje, ir įveikė procese savo aroganciją  bei išdidumą pažeminimu, kurį jis patyrė.

Leisk sau susidraugauti su savimi  su tais gerais dalykais, kuriuos turi, kuo tu esi, ir ką gali pasiūlyti. Leisk sau priimti tuos gerus dalykus. Moralinio sužeidimo eigoje, ieškok, surask ir priimk realų save, tą kuris nepaliestas sužeidimo, ir mylėk tą savęs dalį.  Čia prasideda savęs meilė , matant ką Dievas sukūrė. Tai negali būti sugriauta, nes tikrasis „tu“ yra iš Dievo.

Juozapas darė tai, tai buvo  tikrojo savęs pripažinimas. Ta pati dovana - sapnų aiškinimas ir administravimas buvo akivaizdūs Potifaro namuose ir kalėjime, ir vėliau , kai jis buvo 30-ies, ir tapo Egipto Vice Ministru. Jis išlaikė tas dovanas, kai ėjo per išbandymus, išlaikė būtent  tai, kas buvo vertinga ir gera jame. Štai taip  jo asmeninis „kartus ritinys“ pavirto saldžiu burnoje.

Mums reikia padaryti tą patį dalyką ...ir aš pratęsiu čia kitą savaitę. Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus cwowi@aol.com