Moralinio sužeidimo išgydymas 4d.

  John Fenn. Weekly Thoughts. Moral injury 4(4) 3/04/20

Sveiki

Praeitą savaitę aš baigiau kalbėdamas apie Juozapą, ir kaip jis išlaikė giliai savyje, tai ką jis žinojo teisingai apie save.

 Šiandien pasvarstykime apie Dovydą

Dovydas buvo jauniausias iš savo brolių, ir nelabai buvo pripažįstamas šeimos nariu, nes kai pranašas Samuelis atėjo patepti naujo karaliaus, nei vienas nelaikė jį vertu pakviesti . 1Sam16:11

Tačiau gyvendamas  dykumoje ir nelaikomas šeimos nariu, Dovydas buvo lavinamas Dievo. Dovydas giedojo garbinimo giesmės. Dovydas lavinosi mėtyti akmenis ir ginti avis. Laidyne  galima sviesti akmenį 1300 pėdų per sekundę greičiu (400m.), tai  maždaug atitinka 44 kalibro kulkos greitį  iššautos iš modernaus rankinio pistoleto.

Nors jis vargu ar buvo laikomas šeimos nariu, Dovydas savyje išlaikė tai, kuo jis iš tiesų buvo. Jis tai nešėsi su savimi į mūšį su Galijotu. Tas savęs suvokimas įgalino jį pasilikti nepriklausomu nuo armijos. Aš ir jūs privalome ieškoti, rasti, ir priimi tai, kuo mus Dievas padarė, ir kaip Jis mus apdovanojo.

(Netrenk  Kūrėjui per veidą sakydamas, kad neturi dovanų, nes esi sukurtas pagal Jo paveikslą ir panašumą, todėl turi gerų dalykų, su kurias Jis tave sukūrė, nes Jis naudojo savo dalis, kad sukurtų tave. Liaukis meluoti sau ir pradėk atrasti tuos dalykus savyje. Tai tikroji ir nuolanki krikščionybė. Priimti tuos dalykus reiškia pripažinti, kad mes Jo kūriniai, tai nuolankaus priėmimo veiksmas. Palik išdidumą, pradėk ieškoti, pripažink ir priimk tuos dalykus savyje.

Dovydas buvo saugus savyje ir Viešpatyje , todėl galėjo iš esmės suvokti situaciją: “ Kas yra tas neapipjaustytas filistinas, kuris tyčiojasi iš Gyvojo Dievo armijos.“ Kai jis pasakė, kad

Galijotas neapipjaustytas, jis teigė, kad Galiojotas nėra sandoroje su gyvuoju Dievu, todėl neturi Dievo  apsaugos. Tai buvo jo stipraus moralinio pagrindo esmė, ant kurio jis statė save. Iš šios pozicijos jis matė kitus ir aplinkybes, su tuo jis ėjo į mūšį. 

Sunaikinama visa ta kilni moralinė sistema

Tai, ką matėme anksčiau, -tai tikrasis Dovydas. Bet 2Sam11:1-2 pasakyta, kad Karalius Dovydas buvo namie, kai karaliai turėjo eiti į karo mūšio lauką.“ „Bet Dovydas liko Jeruzalėje.“

Jis buvo ant stogo ir slapta stebėjo Betšebos, Eliamo dukters, Urijo žmonos maudymąsi.

Ir jis norėjo ją turėti. Galų gale, juk jis buvo karalius, argi jis negalėjo turėti bet kurios moters, kurios norėjo? Bet prieš šį geidulį buvo įstatymas: negeisk, nežudys, nemeluok, nesvetimoteriauk.  Tai buvo įpinta į jo moralinį pagrindą.

 Bet jis sugriovė viską, kuo  tikėjo, atmėtė tai , kaip jis anksčiau gyveno. Jis sugriovė savo moralinį pagrindą dėl geismo ir nuostabios moters

Kai pranašas Natanas konfrontavo Dovydą, jis atgailavo, pasibaisėjo tuo, ką padarė, ir kuo tapo. Jis rašė Ps51 apie tai. Ir vėl, kaip minėjau anksčiau šioje serijoje, Dovydas užrašė tai. Kaip Jeremijas vėliau padarys tai Raudų knygoje, ir kaip Dievas padarė tai Ezekieliui. Dovydas užrašė tai kaip išgydymo proceso dalį ir atstatė save.

Jis išliejo savo širdį tada buvusioje asmeninėje psalmėje.  Psalmė, - tai  poema sukurta atlikti grojant styginiam instrumentui. Jis ištyrė viską, ką jis padarė, ir surado giliai savyje tai, kas buvo vertinga. Pažiūrėkime į procesą, per kurį praėjo Dovydas, kad prisimintume, kas jis buvo , ir kaip jis atstatė savo moralinį pagrindą.

„ Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

2 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

3 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.

4 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.

5 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

6 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.

7 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.

8 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.

9 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.

10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

11 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.

12 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

13 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.

14 Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.

15 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.

16 Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.

17 Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

18 Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.

19 Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.“ Psalmė 51.

 Taigi eikime per tai, kas buvo sugriauta, kad atstatytume naują moralinę sistemą, pakeliui atrasdami, kas ir kuo mes esame- Dievas įdėjo į mus gerus dalykus. Tai proceso dalis. Tai būdas išgyti.

Sekančią savaitę-kita tema, iki tada, laiminu.

John Fenn