Kas tave patvirtina? 2d.

John Fenn .Weekly Thoughts. How are you affirmed?  #2 12/09/19 

Sveiki,

 Kai buvau mažas berniukas, kaimynystėje gyveno ponia McCoy. Jos žemę nuomavo kiti fermeriai, jai buvo likusios tik vištos, kurias ji prižiūrėjo. Ji retai išeidavo iš namų, nes būdama jau garbingo amžiaus  sunkiai vaikščiojo. Bet ji mylėjo savo vištytes. Taigi ji leisdavo mums jai „padėti“- surinkti kiaušinius, kai mes apsilankydavome pas ją. Ji duodavo kiekvienam po 3-4 kiaušinius įsidėti į savo krepšelius, tik sakydavo: nesudėkite visų kiaušinių į vieną krepšį.

Be abejo, mes visi suprantame, kad 4-8 metų  berniukai nelabai moka elgtis su dūžtančiais kiaušiniais, ir todėl jie nelabai geri kiaušinių surinkėjai 😊. Todėl ponia McCoy elgėsi išmintingai liepdama išdalinti kiaušinius į kelis krepšius.

Visi kiaušiniai viename krepšyje?

Aš klausiau, kas patvirtina jus, kaip krikščionį. Kas sutvirtina mus  tikėjime kaip individus Kristuje? Ar jūs pažįstate krikščionių, kurie sudeda visus savo kiaušinius į vieną krepšį? Ar visas jūsų dvasinis gyvenimas totaliai vieno surinkimo, mokymo, asmens ar tarnavimo krepšyje? Ar jūs gavote savo tikėjimą tiesiai iš Jėzaus tam, kad įdėtumėte į kažkokios vienos tikėjimo srovės srautą?

Ar esate matę, kaip tas „krepšys“ patraukiamas nuo jūsų, tampa korumpuotas, ar atkrenta nuo malonės, ir tai gali sukelti asmeniui didelę tikėjimo krizę? Jei jie patiria tikėjimo krizę, kada tai įvyksta, tai dėl to, kad jie sudėjo visus dvasinius kiaušinius į vieną krepšį?

Jie sako, kad tikėjo Viešpačiu, bet tas tikėjimas buvo perfiltruotas per tuos tarnavimus ir tarnautojus.

Jie buvo patvirtinti ne Viešpaties, bet tų tarnavimų. Jie nepažinojo Viešpaties tiesiogiai, bet pažinojo Jį per tuos tarnavimus. Jie buvo tikintieji, bet ne tie, kurie pažįsta Viešpatį. Jų tikėjimas buvo patvirtintas žmogaus, o ne Viešpaties jų asmeniniame vaikščiojime su Juo.

Nieko blogo dalyvauti įvairiose tikėjimo srovėse, bet ne jos yra mūsų išgelbėjimas. Mes turėtume būti patvirtinti Paties Tėvo ir Viešpaties, o ne „tikėjimo srovės“, kurioje mes plaukiame. Tai gali prisidėti patvirtinant mus kaip Krikščionis ir žmones, bet tai, kaip Raštas moko, nėra mūsų dvasinė šerdis.

Pažiūrėkime Jėzaus teiginį iš Jn17:3:

„Tai yra amžinasis gyvenimas; kad jie pažintų tave vienintelį Dievą, ir Jėzų Kristų, kurį tu siuntei.“

Šis teiginys nepanaikina viso likusio Rašto, kuris sako, kad jei mes tikime širdimi, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių ir, kad Jis yra Viešpats, mes tampame išgelbėti. Bet tai skatina mus siekti gilesnio amžinojo gyvenimo supratimą. Tikras Tėvo pažinimas ir yra tas gilus gyvenimas. Graikiškai žodis „žinoti“ yra „ginoskosin“, kuris reiškia „pažinti“. Gilus amžinas gyvenimas yra takas, kuriuo ateiname, kad pažintume Tėvą ir Sūnų, Kurį Jis siuntė.

Yra skirtumas tarp tikėjimo Jėzumi ir Jėzaus pažinimo. Yra skirtumas tarp tikėti Tėvą Dievą, ir pažinti  Tėvą Dievą. Kai mes įtikime, mes gimstame iš naujo ir esame išgelbstimi, bet gilus tikėjimas yra pažinimas.  

Kai mes gimėme iš naujo, tada mes  tapome tikinčiaisiais , bet ne tais, kurie pažįsta.  Mes patikėjome Jėzumi, pasimeldėme, išpažinome mūsų tikėjimą , „pakvietėme Jėzų į mūsų širdį“ ar panašiai. Mes patikėjome. Mes gimėme iš naujo, kai kurie netgi buvome pakrikštyti Šventąja Dvasia. Mes tapome ir esame tikinčiaisiais. Mūsų identitetas -krikščionys.

Takas į pažinimą

 Mes kalbame apie dalykus, kurie patvirtina mūsų tikėjimą. Tarnavimai ir surinkimai, draugai ir žiniasklaida, mažos grupės ir ypatingi pamokslininkai, visi jie-  patvirtina mūsų tikėjimą ir sutvirtina tai, kuo tikime, kad tai yra tiesa. Bet mes staiga neįgyjame Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus pažinimo. Mes tikime. Mes  naudojamės įvairiais tarnavimais ir žiniasklaida, kad jie mums padėtų pažinti Tėvą ir Viešpatį, bet daugelis niekada nedėjo pastangų asmeniškai pažinti, iš tiesų pažinti Tėvą ir Jėzų.

Netgi praėjus dešimtmečiams tikėjime, jie nuolat ieško patvirtinimo iš įvairių tarnavimų ir mokymų prabudimo centruose tuo vis keisdami tikėjimą, užuot skyrę laiko ir jėgų pažinti Tėvą asmeniškai, jie lieka tikinčiaisiais, bet ne tais, kurie pažįsta.

C.S.Lewis apibendrina tai sakydamas:“ Pats Kristus, ne Biblija, yra tikrasis Dievo Žodis. Biblija, skaitoma teisingoje dvasioje ir vadovaujant geriems mokytojams, nuveda mus pas Jį.“

Ar tavo tikėjimas sutelktas į rašytinį Žodį, ar į Asmenį, Kuris Yra tas Žodis? Ar tikėjimas tik skyriumi ir eilute, ar Tuo, iš Kurio tai kilo? Kai tu „stovi“ ant žodžio, ar tu stovi ant eilutės ar skyriaus, ar ant  Žodžio Asmens? Ar tavo tikėjimas visas yra JĖZAUS krepšyje, o gal prie to krepšio dar turi daugybę mažų krepšelių?

Nuo čia pratęsiu kitą savaitę, iki tada, laiminu,

John Fenn