Kaip Dovydas vaikščiojo NT Malonėje 1d.

 John Fenn "Weekly thoughts" How David Walked in NT Grace #1 2019/03/29

Sveiki,

Aš žinau, kad tai ilga žinia, bet kalbėjau su keletu šią savaitę, kurie gauna mano „Savaitės Mintis“, ir jie nežinojo, kad mes rugpjūčio 15-18 turėsime konferenciją Čikagos vakaruose, o spalio 11-13 Manchester New Hampshire, nes jie tiesiog praleido skelbimų dalį tekste.

Į abi konferencijas vyksta registracija, bet dar vis yra ir laiko ir vietos, jei tik jūs domitės ir norite daugiau išmokti.

Ar jūs žinote, kad karalius Dovydas pažeidė visą skyrių Mozės įstatyme mažiausiai du kartus, vaikščiodamas Naujojo Testamento malonėje, ko niekas kitas Senojo Testamento metu nedarė? Kodėl Dievas tai leido, ir ką mums tai reiškia?

Mes pažiūrėsime visus pavyzdžius, kodėl Dovydui buvo leista sulaužyti įstatymą ir likti gyvam, ir tada suprasime Tėvo širdį, ir kaip mes galime vaikščioti malonėje, kuri galbūt  mus ir išlaikė  iki šios dienos.

Jis turėjo mirti

Kai Dovydas tapo karaliumi, jis norėjo atstatyti Dievo garbinimą, taip, kaip buvo nurodyta Mozės įstatymuose. Šiuos nurodymus Mozė gavo iš Dievo. Pagal juos turėjo būti aukojimo altorius skirtas gyvulių aukojimui Viešpačiui, kuris simbolizavo kryžių. Ten buvo didelė praustuvė vandens, kur kunigai galėjo nusiplauti praeitį, kas simbolizavo, to, kas sena nuplovimą Žodžio asmens ir atgimimo iš naujo patyrimą.

(Nepriimkite tai pagal auditorinio surinkimo pavyzdį, kad asmuo turi atgimti iš naujo ir pasinerti į rašytinį Žodį, šis pavyzdys apima ir kryžių, ir kad žmogus nuplaunamas būtent Žodžio Asmens. Tiek daug krikščionių pažįsta rašytinį žodį, bet nepažįsta Asmens, kuris yra gyvasis Žodis, ir iš kurio kyla rašytinis žodis. Rašytinis Žodis yra antrinis, plaukia iš mūsų vaikščiojimo su Tikruoju Žodžiu. Tai reiškia,- kai reikia maldos ar atsakymo, visų pirma reikia eiti pas Gyvojo Žodžio Asmenį, o  ne rašytinį žodį.

Aukojimo altorius ir apsiplovimo indas( praustuvė) buvo tabernakulio/ šventyklos priekyje, visiems žmonėms gerai matomas, atstovaujantis naują gimimą. Kiti garbinimo dalykai buvo paslėpti nuo žvilgsnio, taip kaip ir nenutrūkstantis Dievo darbas mūsų širdyse. Jie buvo paslėpti nuo žvilgsnio už dviejų  uždangų.

Pirma uždanga

Už pirmos uždangos buvo aliejaus lempa su daugybe lempų(menorų) pripildytų aliejumi. Lempa yra Šventosios Dvasios įvaizdis ir dovanos, kurios apšviečia vidinę erdvę, po to- duonos stalas, kuris simbolizuoja nenutrūkstamą augimą ir tikinčio žmogaus priklausomybę nuo Asmens, Kuris yra Dievo Žodis( ne rašytinis Žodis, bet Žodžio Asmuo).

Nes žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu(rema- žodžiu skirtu būtent mums). Jis išeina iš Dievo burnos, tai rodo, kad Jis nėra spausdintas, tai Asmuo, kurio mes visų pirma siekiame. Trečias skyrius buvo smilkymo stalas, apie kurį Apr5:8 mums pasakyta,  tai yra šventųjų maldos. Tie 3 dalykai yra palapinėje/šventykloje, paslėpti nuo akių; Šventoji Dvasia ir Jos įgalinimas, priklausomybė nuo  Gyvosios Duonos Asmens/Žodžio ir maldų Tėvui.

Bet yra dar viena uždanga, giliau viduje, kuri atskiria šventą vietą nuo likusios šventyklos dalies. „Šventų švenčiausioje“ stovėjo auksu padengta su vienas prieš kitą stovinčiais garbinime cherubinais Sandoros skrynia. Dovydas pažinojo Dievą kaip tą, Kuris gyvena tarp cherubinų. (2Sam6:2, 1Kron13:6, taip pat 1Sam4:4). Būtent tenai pasireikšdavo Jo šventumas, ir tenai Jis bendravo su mūsų vidiniu žmogumi.

Kunigas tik kartą metuose Atpirkimo Dieną eidavo už uždangos prie Sandoros skrynios (Heb9:25).

Visi tie dalykai yra Mozės įstatyme ir buvo numatyta mirties bausmė visiems, kurie elgsis priešingai, nei nurodyta. To pavyzdys gali būti įvykis, kai Dovydas gabeno Sandoros Arką ir ne pagal nurodymus vežė ją jaučiais užuot nešęs ją ant kunigų pečių, ant karčių su žiedais jų galuose. Vyras vardu Uzas ištiesė ranką palaikyti arką, kad j nenukristų ir staiga krito negyvas (1Kron13:1-10)

Dovydas išmoko šią pamoką, išstudijavo situaciją. Kron15:2&13 sakoma, kad tik Levitų kunigai gali nešti arką nurodytu būdu.

Bet po to Dovydas padarė kažką verta mirties, bet nemirė, kad papasakotų  mums istoriją.

1Kron16:1 ir 2 Sam6:17 pasakoja, kad Dovydas ištiesė palapinę, pastatė tenai Sandoros skrynią, šoko prieš ją, ir aukojo daugybę aukų Viešpačiui. 2Sam 6 pateikia mums daugiau detalių apie tą dieną, pasakoja mums, kad nešdami Skrynią, jie eidavo 6 žingsnius ir aukodavo, šoko, šaukė, po to vėl- 6 žingsnius, ir vėl tai kartojo. Po to jie pastatė Skrynią palapinėje

Ir vėl šoko!

2Kron6:4 sako mums, kad kai Dovydas tai  pabaigė, jis paskyrė levitus prižiūrėti Arkai, jų tarpe buvo Asafas, garbinimo lyderis, parašęs mums 12 Psalmių( Ps50, ir 73-83).

Bet kodėl Dovydui buvo leista- praleisti aukojimo altorių, praustuvę, uždangas, menorą, duonos stalą, smilkalų stalą ir garbinti prieš Sandoros skrynią? Kodėl? Kodėl jis nemirė?

O apie tai, mano draugai, kitą savaitę. Duodu galimybę jums šiek tiek pagalvoti...iki tada, laiminu

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man: at cwowi@aol.com