Kodėl malonė triumfuoja prieš teismą 2d

John Fenn „Weekly Thoughts“ Why mercy triumhs over judgement 2019/04/05

Sveiki,

Praeitą savaitę aš klausiau, kaip Dovydas galėjo pažeisti Mozės įstatymą patalpindamas Sandoros Skrynią atviroje palapinėje, šokdamas prieš ją, garbindamas ir nekrito negyvas nuo Viešpaties rankos.

Mums pasakyta apie Dovydą Sam13:14, kad Dievas rado žmogų „pagal Savo širdį“, kad paskirtų karaliumi. Nors šitas vyras, Dovydas, turėjo charakterio trūkumų, kai buvo pateptas.

Su trūkumais kaip ir mes ...

Sakykime, kad jis paėmė kito vyro žmoną, po to nužudė jos vyrą, ir tada paslėpė abu nusikaltimus. Jis buvo toks baisus tėvas, kad jo sūnus ėmė vadovauti jo karalystei, ištrėmė jį ir netgi norėjo nužudyti, ir čia dar ne visi trūkumai.

Bet širdyje šis vyras buvo pagal Dievo širdį. Jo psalmės, kurias jis išplatino viešam naudojimui buvo skaidrios ir sąžiningos, ir leidžia naujai pažvelgti  į jo emocijas ir širdį. Tai teikia mums viltį, nes ir mes pilni trūkumų, klaidų, teisimo, neteisingų sprendimų ir blogų emocijų dėl sprendimų, kuriuos padarėme savo šeimose, bet mes mylime Dievą ir laikome save žmonėmis pagal Dievo širdį. ( Ps51, parašyta, kai Dievas konfrontavo jį dėl svetimavimo su Baršeba).

 Jo išoriniai veiksmai ir sprendimai ne visada atspindėjo tai, kad  savo širdyje jis buvo vyras pagal Dievo širdį.

Jėzus mums sako kodėl

Kita Dovydo nuodėmė buvo valgymas „padėtinės duonos“, kuri buvo padėta už pirmos uždangos kartu su menora ir smilkalų altoriumi. Tai aprašyta 1Sam21:1-6, ir paminėta Jėzaus Mt12:1-8:

„1 Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.

2 Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: „Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per Sabatą draudžiama“.

3 Jis jiems atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?

4 Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.

5 Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per Sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta?

6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!

7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8 Žmogaus Sūnus yra ir Sabato Viešpats“.( Oz 6:6)

  

Štai dėl ko mes galime turėti viltį dėl mylimųjų, kurie nevaikščioja su Dievu, bet pasilieka su Juo savo širdyje.

Jis valgė pašventintą duoną, nors tai buvo prieš įstatymą, įnešė Sandoros skrynią į Jeruzalę, pastatė ją paprastoje palapinėje ir šoko, garbino prieš ją, o tai taip pat buvo prieš Mozės įstatymą.  Bet jis nebuvo ištiktas mirties. Jis net klestėjo. Jis parašė mažiausiai pusę psalmių, kurias mes šiandien turime Biblijoje. Bet jis gyveno su Baršeba ir pagimdė Saliamoną. Bet vis tiek jis lieka visos karalių eilės galva, taip pat ir „Dovydo Sūnaus‘, Jėzaus, Mesijo. Taigi baisiai netobulas, todėl jam reikėjo malonės, kad šlovė atitektų Dievui, o ne jam ir jo sugebėjimui šventėti. Dievas pagerbė jo širdį labiau nei jo veiksmus. Ar gi jis nedaro to dažnai ir mūsų gyvenime?

Tai rodo, kad Viešpats mato mūsų širdį, padeda mums tvarkytis su savo trūkumais, ir veikia savo malone, kad prasiskintų kelią mūsų ir tų, kuriuos mylime, gyvenime.

Malonė triumfuoja (džiaugiasi) virš teismo- Oz6:6, Jok2:13

Mozės įstatymas leido vargšams vaikščioti laukuose ir valgyti sunokusius grūdus/vynuoges ir visa, ką jie ten rasdavo. Jiems nebuvo leidžiama neštis krepšio, kad neįsidėtų ten papildomai grūdų/vynuogių, bet imtų tik tai, ką jie galėdavo suvalgyti.(Pak Įst23:24-25)

Taigi tai, ką darė mokiniai buvo legalu pagal Mozės Įstatymą, bet problema, kurią turėjo fariziejai, buvo tai, kad jie negalėjo to daryti šeštadienį. Mozės Įstatymas nedraudė valgyti tokiu būdu šeštadienį, bet fariziejai sukūrė savo įstatymą sakydami, kad tai daryti yra nelegalu. Tai problema, kurią  Jėzus visada turėjo su religiniais lyderiais. Tai niekada nebuvo dėl Dievo Žodžio, bet dėl jų taisyklių, kurias jie pridėdavo ir iškeldavo aukščiau Dievo įstatymo.

Jėzus konfrontuodamas fariziejus, priminė jiems Dovydą, kuris valgė šventą duoną ir Dievas jo nenubaudė- klausdamas fariziejų, kodėl taip įvyko.  Jis priminė faktą, kad kai žmonės aukoja per Sabatą šventykloje, tai daro šventikai, ir Dievas jų nenuteisia už tai.

Po to jis pasakė:“: „jei jūs suprastumėte šią eilutę: aš noriu pasigalėjimo, ne aukos, jūs nebūtumėte pasmerkę nekalto. Nes aš Mesijas, aš esu net Sabato Viešpats.“

Ateikite drąsiai , kad gautumėte malonę ir pasigailėjimą, kai reikia pagalbos

Dovydas ir jo vyrai bėgo gelbėdami gyvybes nuo karaliaus Sauliaus ir buvo labai alkani tuomet, kai jie valgė tą pašventintą duoną, todėl Viešpats išliejo jiems Savo malonę.  Dovydas uoliai tyrai garbino, kai jis nešė Sandoros skrynią, todėl jam buvo parodytas gailestingumas.

Kai jūs taip žemai krentate dėl savo trūkumų, prisiminkite, kad Viešpats jau investavo į jus ateinantiems amžiams, kai Tėvas toliau rodys Savo malonės turtus jums. Mes turime trūkumų, bet Jis gali dirbti Savo malone per juos, ir dėka jų.

Dovydas buvo vyras pagal Dievo širdį. Šis teiginys nereiškia, kad jis neturėjo problemų, nes mes žinome, kad jis turėjo. Bet savo širdyje, jis mylėjo Dievą, norėjo geriausio savo šeimai, netgi kai jis ir kai kurie iš jo šeimos padarė baisius sprendimus-  Viešpaties malonė buvo ant jo ir jų.

Už visas mūsų klaidas kaltę ir pasmerkimą mes laikome prieš save ir niekada neužmirštame to savo širdyje, bet vis tiek  esame žmonės pagal Dievo širdį- štai taip Jis mato. Pagal tai Izraelio Dievas pasirinko labiausiai netobulą žmogų būti Izraelio karaliumi, ir lyderiu karalių eilėje, kuri atvedė iki Jėzaus. Dėkokite Jam už Jo gailestingumą ir malonę ir matykite, kaip Jis darbuojasi jūsų širdyje ir šeimoje.

Kitą savaitę- nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn