„Ehyeh Asher Ehyeh“ Dievo vardo reikšmės . 3d

John Fenn, „Weekly Thoughts" „Ehyeh Asher Ehyeh“ 3d. 2019/03/01

Sveiki,

Baigdami „AŠ ESU“, Viešpaties vardo „ Aš būsiu, kas aš būsiu“ studiją, mes turime suvokti, kaip Jo pareiškimas Mozei atskyrė Izraelį nuo visų kitų tautų, ir iš tiesų, nuo visų kitų netgi šiandienos filosofijų.

Dievas išrado viltį

Nuo Nojaus, Abraomo dienų iki Mozės,  Dievas neatskleidė Savęs tokiu būdu.  Abraomas yra vienintelis  ST asmuo, kuris vadinamas Dievo draugu. Pamąstyk apie tai- ne Nojus, ne Mozė ar Elijas. Tik Abraomas vadinamas Dievo draugu  Senajame Testamente. (II Kron20:7, Iz2:23)

Abraomas gyveno tarp pagonių religijų, kurių didžiausia viltis, kad dievai galbūt nebus jiems rūstūs. Nebuvo pagrindo būti užtikrintu kad dievai tikrai bus palankūs atnešant auką, štai taip gyveno žmonija, be vilties, kad galima už dyką įeiti į palaiminimų teritoriją. 

Kai Viešpats pasirodė Abraomui, viskas pasikeitė. Dabar asmuo galėjo pažinti Viešpatį, iš tiesų pažinti Jį. Jis ir Abraomas buvo draugai, Dievas pasiūlė  šios draugystės pažadą ir Abraomo palikuonims.

Mes galėtume pasakyti, kad Dievas ir Izraelis, išrado viltį visam pasauliui.“ Aš būsiu, kas aš būsiu“. Pati iš savęs ji nieko nereikštų, nes tai Dievo teiginys apie tai, kad jis turi gyvenimą pats iš savęs. Tai nieko nereikštų žmonijai, jei Jis nebūtų suteikęs galimybės žmogui įeiti į sandorą su Juo: Jis mumyse, mes- Jame. Būtent tai Jis ir įvykdė.

Draugas

Kai Jis tapo Abraomo draugu, ir kai Jis pasirodė Mozei ir išplėtė šį apreiškimą Abraomo palikuonims, tai viską pakeitė. Viltis buvo išplėsta žmonijai: jūs turite ateitį Manyje. Našta ir šio pasaulio skausmas netruks amžinai, Manyje yra taika ir užtikrinta ateitis.“ Aš būsiu, kas aš būsiu“ Eik su manimi!”

Izraelis skyrėsi nuo pagonių tautų, kurios jį supo. Tie žmonės gyveno mirė ir viskas, tik tiek jie ir težinojo. Galbūt jie sugrįš dar žemesne gyvūno forma, galbūt žmogus liaujasi iš viso egzistavęs po mirties. Galbūt tai, kaip tikėjo egiptiečiai, kurie tikėjo „ka“ (kūnas ir mirtis) ir „ba“(asmenybė/siela), ir viskas nueina į mirties karalystę. Iki Abraomo niekas nežinojo, kas bus toliau.

Kai Dievas pasirodė Mozei ir skelbdamas: “ aš būsiu, kas aš būsiu“, Jis sakė: “aš esu tas, kuris būsiu po mirties“, ir iš esmės: „Aš noriu būti sandoroje su tavimi, ir tu būsi su manimi, ir ten kur aš esu, tu taip pat gali būti.“ Tai suteikė žmonijai viltį ir užtikrintumą. Ateitis pagal Dievą ir tuos, kurie yra Jame yra šviesi, ir Jis jau yra tenai, mūsų ateityje.  Jis yra AŠ ESU. Jis jau tenai. Dievas per Izraelį suteikė viltį žmonijai.

Kas yra  viltis?

Vilties apibrėžimas Biblijoje -maloningas ir pasitikintis lūkestis. Tai skiriasi nuo modernaus, dažno amerikiečių  ir vakariečių supratimo: “ laikykis šito, branguti“,  kaip kačiukas laikosi įsikibęs nagučiais į medžio šaką, tik laikykis šito, vilkis geriausio, dar šiek tiek ir viskas bus gerai! Tai ne biblijos viltis. Biblijos viltis yra pasitikintis lūkestis. Štai kodėl  „aš būsiu, kas aš būsiu“ yra užtikrintumo apreiškimas, apreiškimas vilties, lūkestis žinomos ateities.

Viltis yra prote, sieloje, emocijose ir mintyse.

Heb6:17-20 išaiškina mums tai Abraomo pavyzdžiu;

17 Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką.

18 Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

19 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,

20 kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu.“

Viltis yra sielos inkaras-skirta mūsų mintims, emocijoms ir mąstymui. Inkaras yra tvirtai įsodintas, nematomas ant jūros dugno, jis leidžia laivui plūduriuoti  su mažiausiu pasipriešinimu audroms. Mūsų gyvenimo laivas gali plūduriuoti tokiu būdu audrų sūkuryje, bet inkaras yra tvirtai įtvirtintas, nematomas, laikantis mūsų sielą stabilioje būsenoje. Tvirtai laikykitės vilties.

Viltis kyla iš apreiškimo, pirmiau pateiktame kontekste, apreiškimo iš Dievo, kuris davė pažadą  Abraomui, ir vėliau patvirtino tai jam.  Iš apreiškimo kyla viltis, ir iš vilties gimsta tikėjimas. Tikėjimas yra užtikrintumas (liudininkas mūsų dvasioje) dalykų, kurių viliamės( mūsų sieloje per apreiškimą), užtikrintumas dalykais, kurie yra nematomi.

Atkreipkite dėmesį, kad nors viltis yra sielai, ji prasiskverbia  „per uždangą“. Viltis įžengia į dangų, kad suteiktų mums šitą užtikrintumą. Tai mūsų inkaras, įtvirtintas viltyje danguje, kur Jėzus  jau įžengė prieš mus.

Mes galime dar nepažinti dangaus iš savo patyrimo, bet mes pažįstame jį . Mes turime tą apreiškimą, tą užtikrintumą, savo viduje. Tas apreiškimas pripildo mūsų sielas viltimi, džiaugsmu, ramybe, žinojimu, kad mūsų pilietybė yra tenai ir mes esame keliautojai einantys per šitą mirštantį pasaulį.

Dievas išrado viltį apreikšdamas, kad Jis AŠ ESU, „ Aš būsiu, kas aš būsiu“, ir sakydamas “eikime drauge su Manimi! Kokia malonė! Kokia ramybė! Mūsų pasauliui reikia vilties dabar labiau nei bet kada, aš ir tu esame tos vilties tarnai jiems. Sekančią savaitę-kita tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus: at cwowi@aol.com