Gyvenimas stebuklų srityje 2d.

John Fenn "Weekly Thoughts" Living in the Realm of Miracles #2    2019/03/15

Sveiki,

Netgi paauglystės metais, kai buvau dar naujatikis,  jau nuo  tada esu liudininkas kultūros, kai gyvenama nuo  stebuklo iki stebuklo, užuot gyvenus stebuklų srityje.

  

Daugelis mano bendraamžių atrodo negali tiesiog paprastai vaikščioti bendrystėje su Tėvu; jų dvasinis gyvenimas sukasi apie  paskutinį stebuklą, kurį Jis padarė, ir sekantį stebuklą, kurio  jiems reikia. O tarp jų jie klaidžiojo dykumoje, slėnyje ir gyvena dėl sekančio stebuklo. Jie pažino Jį tik tiek, kiek Jis padarė dėl jų.

Pakilk iki Mano kelių ir minčių 55:7-9

Iz55:7-9“

7 Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

8 Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. –

9 Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.“

  

Daugelis pamokslininkų naudoja  šią rašto vietą, kad apkaltintų kongregaciją, skelbdami, kad Dievo keliai ir mintys aukščiau mūsų , todėl jų negalima pažinti. Bet žiūrėkime atidžiau: iš tiesų, tai -kvietimas atmesti, palikti savo kelius ir mintis ir grįžti Prie Jo minčių ir kelių. Tai pakvietimas gyventi Jo minčių ir kelių srityje. Tai ne skelbimas, kaip aukštai, ir koks nepasiekiamas Jis yra.

Naujojo Testamento realybė

Iz 55,  pabrėžia skirtumą tarp Senojo ir Naujojo Testamentų mąstymo. Jei asmeniui sunku pamatyti čia pakvietimą ateiti prie Viešpaties kelių ir minčių, tai reiškia, kad jis pasilieka Senojo Testamento mąstyme.  Mes turime atmesti  mūsų mintis ir kelius ir grįžti pas Viešpatį. Tai NT mąstymas. Tai Naujojo Testamento tiesa, taigi mes turime priderinti savo mąstymą prie šito:

Kol1:26-27 sako“ jūs turite Kristų savyje“.

1Kor2:10-16 sako mums, kad mes turime Kristaus protą, ir Šventojo Dvasia ištiria mums Tėvo gelmes.

2Kor 5:17 sako mums, kad visa, kas sena praėjo, dabar visa nauja Kristuje, nes mes esame naujas kūrinys Jame.

Gal5:17-25 sako mums, kad mes galime palikti kūno darbus ir vaikščioti dvasios(Dvasios) vaisiuje o, tai- Jo keliai ir mintys.

Mes neturime Jėzaus proto- Jėzus, kaip Žmogus, turi savo protą. Mes turime Kristaus protą. Dievo. Mumyse. Be ribų, galintį pasidalinti su mumis Savo išmintimi, ir Jo valia bet kokioje situacijoje.

Rom 10:6-10 mums sako,  kad Naujojo Testamento mąstymas nėra toks, kad mes turime eiti į dangų, kad ten pamatytume Jėzų, ir kad atvestume Jį žemyn į mūsų situaciją, tam, kad Jis duotų mums „žodį“. Naujojo Testamento mąstymas taip pat nesako, kad turime eiti į pragarą, kad pamatytume, kaip Jėzus prisikėlė iš mirties šlovingoje dvasinėje vizijoje, kad galėtume nuo to pradėti.

Ne, Naujojo  Testamento mąstymas sako, jei jūs tikite savo širdyje, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirties, ir išpažįstate jį Viešpačiu savo lūpomis, jūs būsite išgelbėti. Kristus dabar yra jumyse. Nieko geresnio Tėvas negalėjo jums padaryti- Jis davė Savo Sūnų, jūs dabar turite Kristų savyje. Tai yra pats didžiausias dalykas.

Jūs turite Kristų savyje- kaip jūs galite tai pagerinti? Kaip jūs galite pridėti kažką prie to, ką Jėzus padarė mums?

Ar reikia prie to kažką pridėti?

Raktas vaikščioti stebuklų srityje yra pažinti, tikrai pažinti tai, kas yra giliai jumyse, kur jūs negalite nieko pagerinti ar patobulinti  tai, kad Kristus jumyse. Jūs negalite atmesti fakto, kad jūsų dvasia jau buvo perkurta Šventąja  Dvasia, jūs esate dangaus pilietis, Karaliaus vaikas, ir jūs turite Kristų savyje.

Paulius laiškuose sako žmonėms, taip kaip Kol2:16-23, kad Kristus yra viskas:

 „16 Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų.

17 Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o kūnas yra Kristaus.

18 Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,

19 nesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.

20 Jei su Kristumi mirėte pasaulio pradmenims, tai kodėl gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, pasiduodate nuostatoms

21 („Neliesk! Neragauk! Neimk!“ –

22 visa tai vartojama dingsta.) pagal žmonių priesakus bei doktrinas?

Ką tiesų reiškia paimti kryžių

Mt16:16-27 Petras sako remdamasis apreiškimu iš Tėvo: „ Tu esi Kristus. Gyvojo Dievo Sūnus! Eil.21 sako mums ( kad jie žinotų, kas iš tiesų Jis yra) Jėzus pradėjo dalintis su jais, kad Jis bus nukryžiuotas, kam Petras labai paprieštaravo.

Jėzus pasakė savo draugui eil.23:“ Eik šalin nuo manęs , Šėtone!(graikiškai) : „ Tu man suklupimo akmuo! Nes tavo mintys nėra Dievo mintys, bet žmogaus.“

Graikiškas žodis išverstas „suklupimo akmuo“ yra „skandalon“, tai- pažodžiui kilpa arba spąstai naudojami pagauti žvėriui. Jėzus sakė, kad Petro mintys buvo spąstai, kilpa nukreipti Jį nuo Tėvo plano.

Jėzus atsakė:“ Jei kas nors  nori sekti mane, teatsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka mane...“

 „Atsižadėti savęs ir paimti kryžių“ reiškia atmesti savo mintis ir planus mūsų gyvenimui tam, kad galvotum Dievo mintis ir vykdytum Dievo planus.  Tai dažnai žeidžia. Tas pavyzdys palikti savo mintis ir planus dėl Jo minčių ir planų, liečia dalykus, kuriuos mes norėtume mąstyti ar vykdyti kitų atžvilgiu, ypač tų, kurie mus įskaudino, ar pasielgė su mumis blogai.

  

Jo mintys atrodo labai kankinančios, laikyti burną užčiauptą, kai mus kaltina, ar atsakyti su kaltinančia gaidele, kai mes buvome apkaltinti- tai kankinimas. Bet tai kasdieninis mūsų minčių nukryžiavimas, to, ką mes norėtume pasakyti kažkam, tai savęs atsižadėjimas, apie kurį čia kalba Jėzus. Nužudyti savo mintis ir pasimelsti už juos vietoj to. Palaiminti juos, padaryti gera jiems. Tai nužudo kūną- bet tai yra Jo kelias. Jo mintys. Pakilkim iki jų.

Gyventi stebuklų, srityje pirmiausia reiškia, norėti atmesti mūsų kelius ir mintis dėl Jo kelių ir minčių- apie asmenį, apie situaciją, apie dalykus, kuriuos norėtume pasakyti ar padaryti  asmeniui.  Jo kelias nesutinka su senais kūniškais keliais kai bendraujame su žmonėmis, arba netgi nustatymas prote „nekariavimo zonos“, kurios tu neperkerti savo mintimis, tai senų kelių ir minčių atsižadėjimas, to, kaip tu elgeisi su žmonėmis praeityje.  Naudodamas nukryžiavimą kaip pavyzdį, užuot paėmęs pavyzdžiu greitą galvos nukirtimą, Jėzus suvokė kad vyksta kankinimas, kol senos mintys ir keliai iš tiesų numiršta. Tai procesas, bet jis reikalingas,  jei mes norime vaikščioti stebuklų srityje..

Gyvenimas stebuklų srityje, kitą savaitę, iki tada...laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus  cwowi@aol.com