Gyvenimas stebuklų srityje 3d.

John Fenn  , „Weekly Thoughts“  Living in the Realm of Miracles #3, 2019/ 03/22

  

Sveiki,

2Pt1:3-4 apreiškimas  yra kitas

svarbus faktorius mano gyvenime, kuris man padeda gyventi stebuklų srityje.

„Jo dieviška jėga padovanojo mums visa, ko reikia gyvenimui ir dievotumui per pažinimą To, Kuris pašaukė mus į  ( ir kuo) Savo šlovę ir dorybę.“

Ši eilutė sako, kad visa, ko reikia gyvenimui (natūraliam aprūpinimui) ir dievotumui( sugebėjimui augti Kristaus charakteryje) mums jau padovanota. Tai reiškia, kad nėra nieko tokio, ką aš galiu susitikti gyvenime, kam nėra paruoštas aprūpinimas. Tai taipogi reiškia, kad nesvarbu koks emocinis, moralinis, dvasinis iššūkis bus sutiktas gyvenime, yra paruoštas aprūpinimas augimui Kristuje.

Šis apreiškimas atėjo tuo metu, kai mes gyvenome nuo vienos sąskaitos apmokėjimo iki kitos, kai mes buvome pasiruošę tiesiog išnarstyti  automobilį, ieškodami monetų, kad galėtume nupirkti berniukams kažką MacDonald-e, kai prieš mus grėsmingai stūksodavo sąskaita už elektrą, o pinigų už ją susimokėti nebūdavo.

Aš taip desperatiškai norėjau pakeisi tokį gyvenimą,  kai gyveni nuo stebuklo iki stebuklo, o tarp jų gilus slėnis, gyvenimu, kai gyveni nuolatiniame aprūpinime, kai stebuklai yra gyvenimo būdas. Minėta eilutė giliai nugrimzdo manyje, ir vieną dieną aš suvokiau - ką aš besutikčiau savo gyvenime nenustebins manęs, taip pat ir Jam nebus siurprizas. Tai reiškia, kad yra aprūpinimas, kurį Jis jau paruošė ir parūpino mums  prieš sukurdamas pasaulį. Man tik reikėjo nusiraminti, pasilikti ramybėje, daryti tai, kas teisinga, daryti tai, ką turiu daryti natūraliai, ir visa kita  palikti Jam.

 2-as faktorius

Tai patvirtino Heb10:32, suvokimas, kad viskas, ko reikia yra dovanota.

„ Prisiminkime ankstesnes dienas, kai po to, kai buvote apšviesti, jūs iškentėte dideles kovas su kentėjimais.“

Karaliaus Jokūbo biblijoje pasakyta „Prisiminkite praėjusias dienas...“

Ši eilutė sako man prisiminti Dievo ištikimybę praėjusiomis dienomis. Prisiminti ankstesnes dienas, kokios sukios tos dienos buvo, bet  Jis visada ateidavo ir visada aprūpindavo, net gi paskutinę minutę. Tai sako man, kad turiu tai prisiminti visada, kai sutinku krizę ir aprūpinimas ateis.

Šios eilutės pakeitė mano ėjimą slėniu nuo stebuklo iki stebuklo, gyvenimu, kai stebuklai vyksta kiekvieną dieną. Dabar aš pastebiu  iš anksto numatytą dievišką laiką savo žingsniams kiekvieną dieną .

Tai yra egzistencija, kai ieškoma Tėvo laiko, tikimasi, laukiama su jauduliu, kad pamatytumėte, kaip Jis atskleis Savo aprūpinimą.

Aš vis dar neturiu didelės banko sąskaitos. Aš vis dar žiūriu, kaip pragyventi diena iš dienos, nes tai priklauso nuo, kiek žmones būna mums maloningi atsakydami į malonę duotą jiems Dievo, dėkodami už tai, ką aš rašau ir kuo dalinuosi. Bet aš turiu ramybę, žinodamas, kad Tėvas turi tiek daug mums paruošęs, tiek daug aprūpinimo variantų, kad nereikia dėl to bijoti ir jaudintis. Aš tik darau, tai, ką turiu daryti natūraliai, tvarkau savo reikalus, o jis aprūpina- natūraliai ir to, ko reikia dievotumui.

Atvejis iliustracijai

Mums trūko  pinigų ir mes turėjome parduoti  5 paskutines karves. Mums reikėjo išsinuomoti  sunkvežimį, kuris trauktų mūsų priekabą, bet reikėjo pakrauti visas 5-penkias. Krisas visada buvo mano „padėjėjas“, taigi aš įkėliau jį sunkvežimį ir nusprendžiau, kad jis neišlips, taigi neįkėliau jo vežimėlio į sunkvežimio galą, nors mūsų kelionė buvo apie 80(129km) mylių.

Mes įveikėme 10 mylių(16km)  40 mylių(64km) kelionėjė, kai sunkvežimis sustojo 4-turių juostų greitkelyje. Atsistojome kelio pakraštyje, išsigandau, viena vertus, kad nepaėmiau Kriso vežimėlio, ir neturėjau kito automobilio, kad galėčiau ištraukti priekabą kartu su pakrautais galvijais, taigi galvojau, ką daryti, ir nebuvau tikras, kad turiu pakankamai pinigų sutaisyti sunkvežimio gedimą - panikavau, smerkiau save, pykau ant savęs ir ant visos situacijos - po to  nuraminau savo mintis ir pasakiau:

„Tėve, 2Pt1:3-4 sako, kad paruošt a viskas, ko reikia gyvenimui ir pamaldumui, taigi man reikia, kad atskleistum savo aprūpinimą! Kur yra tavo aprūpinimas Tėve!? Atskleisk savo aprūpinimą ir dėkoju už jį!

Staiga, kaip tik tada pamačiau sunkvežimį, kuris važiavo priešinga kryptimi, jis pervažiavo per žolę į kitą kelio juostą, padarė U manevrą ir sustojo prie mūsų. Išlipo jaunas vyras, ir paklausė, ar mums reikia pagalbos, ir kai aš paaiškinau situaciją, jis pasakė:“ Aš nuvešiu jus ir jūsų karves į pardavimo vietą“.

Tada mes atkabinome mano treilerį, patraukėme jį nuo kelio, abu nunešėme Krisą iki priekinės sėdynės, prikalbinome priekabą  prie jo sunkvežimio, ir jis nutempė mus tas paskutines 30 mylių(48km) iki turgaus. Mes iškrovėme karves, pasvėrėme jas  ir aš gavau už jas čekį, tada jis nuvežė mus iki sunkvežimių plovyklos, nes aš jam paaiškinau, kad turiu grąžinti priekabą švarią į tą vietą, iš kur išsinuomojau, o tos 5 karvės treileryje nebuvo pratusios „eiti ant puoduko“.

Jis visa tai leido, nuvežė mus atgal iki sunkvežimio, kur aš galėjau paskambinti ir mūsų vidurinis sūnus Džeisonas, galėjo atvykti ir paimti Krisą namo. Vyras  atsisakė imti pinigus už savo gerą darbą. Jis buvo panaudotas  kaip Tėvo aprūpinimas, nors pagal tai, kaip jis kalbėjo ir tai, kad nesidomėjo mano tikėjimu, neatrodė, kad jis buvo atgimęs iš naujo.

Ką pasakė angelas

Aš prisimenu ankstyvuosius patyrimo metus su Viešpačiu ir „mano“ angelą, kai aš turėjau galimybę jo paklausti: “ Kodėl Tėvas taip dažnai panaudoja neišgelbėtus žmones, kad palaimintų savo vaikus? “ Angelas pažiūrėjo į mane, jo veide buvo didelis nustebimas, lyg aš turėjau žinoti atsakymą: “ tai vyksta todėl, kad  jiems nereikėtų ateiti pas  Karalių tuščiomis rankomis!“

Prisimindamas praeitį,  aš  ir vėl iš naujo suvokiu Tėvo gerumą: net jeigu žmogus niekada nepateks į dangų, jį Tėvas dažnai panaudoja, kad jis galėtų turėti kažką gero savo sąskaitoje. Ir jei jis vėliau ateis pas Viešpatį, tie geri darbai, kuriuos jis padarė, užrašyti į jų sąskaitą,  ir jie  neteis tuščiomis rankomis  prieš Karalių.

Kai patenki į krizę....

Kai aš patenku į krizę, ir man  reikia matyti Jo aprūpinimą, dabar  aš elgiuosi labai panašiai: “ Tėve, kur yra Tavo aprūpinimas? Tavo žodis sako, kad viskas, ko reikia gyvenimui ir pamaldumui, jau dovanota, taigi, aš dėkoju, kad apreiški man savo aprūpinimą!“

Iz 55 kviečia palikti savo mintis ir kelius, ir grįžti prie Jo kelių ir minčių. Mokymasis kaip tai padaryti, yra viso gyvenimo procesas. Visos aplinkybės, kurios užklumpa netikėtai, mus pastato į apsisprendimo poziciją:  ar grįšime atgal į senus kelius ir prie senų minčių, ar žengsime tikėjimo žingsnį, galvosime kaip Jis  ir darysime, kaip Jis daro, kad gyventume stebuklų srityje. Jo aprūpinimas yra tenai, jei tik mes ieškosime Jo tose situacijose.

Mes tai dalinai darome, kai prisimename Jo atėjimą į  mūsų situacijas praeityje, ir prisimindami, kad visa tai mums jau paruošta...taigi, kieno keliais mes eisime ir kieno mintis mąstysime?

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn