John Fenn "Weekly Thoughts"Things God Cannot do #3, Change Grace
2019 vasario 8d.
Sveiki,
Dar vienas dalykas, ko Tėvas negali padaryti,- tai
pakeisti Savo malonės mums. Malonė yra daug daugiau nei neužpelnytas
palankumas. Tai širdies savybė vieno kitam, ir tai visada pasilieka širdyje to,
kuris teikia malonę. Todėl nėra nieko, ką gali padaryti gavėjas, kad pakeistų ar
kažkaip pakeistų jam teikiamą malonę. Malonė visiškai priklauso nuo to, kas turi
malonę savo širdyje skirtą kitam.
Dievas Tėvas taip pamilo pasaulį- tai malonė. Kad Jis
atidavė Savo vienintelį Sūnų- tai veiksmas patvirtinantis malonę Jo širdyje mums. Kai angelai pasirodė
piemenims Luko2:14, jie pasakė: “ Garbė Dievui aukštybėse, ir žemėje ramybė
geros valios žmonėms.“
Tai nebuvo gera valia tarp žmonių, kad mes gražiai
elgsimės vienas su kitu. Bet tai Dievas aukštybėse sako: “ ramybė jums, (aš
turiu) gerą nuostatą žmonėms“. Malonė yra Jo širdyje, ir Jo veiksmuose, kai Jis
pasiunčia Jėzų, kad tai įrodytų.
Jeigu mes kalbėjome apie jus ar mane, mes galime turėti
argumentus, kad mes galime turėti malonę širdyje kažkam vienu momentu, bet po
to, kadangi jie blogam panaudojo tą malonę, mes galime pakeisti savo nuostatą
ir atšaukti jiems malonę. Tai tinka mums, tai gali būti „lengvesnis“ malonės
atvejis.
Pavyzdžiui, vaikas
nedaro to darbo kieme, kurį mes jam paskyrėme, o mes suteikiame jam malonę. Bet
po to mes pamatome, kad jis neišnešė šiukšliadėžės ir nesutvarkė kambario, ir
nepasišildė valgio, ką mes liepėme jam padaryti, ir malonė atšaukiama, seka
bausmė. Mes pratęsiam malonę, mes patraukiam malonę. Tai lengvesnis pavyzdys.
Bet giliau už tai yra malonė širdyje, kuri niekada
nepasitraukia, netgi mums žmonėms, tai motinos meilė vaikui. Tėvas klausia
Izaijo49:15: “ Ar gali motina pamiršti savo žindomą kūdikį ir neturėti
užuojautos vaikui, kurį pagimdė? Bet jei ji ir pamirštų, aš nepamiršiu tavęs! Jis sako
mano malonė gilesnė nei motinos, kurią ji turi savo vaikui.
Aš ilgai tarnavau kalėjime, vedžiau ten Biblijos studijas
ir tarnavimus sunkaus rėžimo kalėjimuose tarp žmogžudžių ir kitų, kurie ten iki
gyvos galvos.
Aš taip pat pažinojau kai kurias žmogžudžių mamas ir tuos,
kurie įkalinti iki gyvos galvos. Visos mamos sakydavo: “ aš nekenčiu to, ką jis
padarė, bet jis mano sūnus ir aš myliu jį. Aš nieko negaliu pakeisti. Tai
malonė.
Dievo Tėvo malonė mums, Jis sako, yra gilesnė nei
motinos, kuri myli savo vaiką, nesvarbu ką jis padarė.
Jis taip pamilo pasaulį, kad Jis atidavė. Faktiškai
pasiųsdamas Jėzų, Jis jau davė įrodymą,
kad negali to pakeisti. Jis negali atsiimti savo meilės, nes Jis jau pasielgė
vedamas jos. Ir dar daugiau nei tai, Jis įrodo Savo besitęsiančią malonę savo
meile mums iki šiai dienai. Mes negalime pakeisti to, kas yra Jo širdyje. Laimei Jo prigimtis
taip pat nesikeičia. Jis niekada
nesikeičia, nors būdamas suverenus, Jis gali pakeisti savo nusistatymą, bet Jo
prigimtis ir todėl Jo intencija mums
niekada nesikeičia.
Jok1:17:“ 17 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula
dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir
nė šešėlio keitimosi.
18 Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume
tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.“
Ar
Jis gali pakeisti Savo mintis?
Aš kalbu apie širdį, pati Dievo Tėvo prigimtis, kaip mums
pasakyta yra Meilė. Šviesa. Gerumas. Tai
nesikeičia. Malonė yra meilės, šviesos ir gerumo dalis. Bet pažiūrėkime į Jo
protą, Jo ketinimus. Todėl panagrinėkime žodį „atgailauti“.
Yra du žodžiai išversti „atgailauti“ Naujajame
Testamente. Pirmas yra tai, kaip mes suprantame atgailą. Tai „metanoia“ (metanoeo)
iš „meta“, tai reiškia “po“, „noeo“ reiškia „suvokti“, ir „nous“, kuris reiškia
„protas“, taigi pažodžiui „suvokti protu po to“. Toks žodis panaudotas atgailai,
kurią pamokslavo Jonas Krikštytojas. Tai
visiškas pasikeitimas prote ir pakeitimas krypties po to, kai nuodėmė, ar
klaida buvo suvokta.
Tai tas pasikeitimas, kuriam Jonas Krikštytojas pasakė,
reikia įrodymo; tas pasikeitimas turi būti įrodytas įpročiuose ir gyvenimo
stiliuje.
Kitas žodis „metamelomai“ ir būdvardis ir
„ametameletos“.Šis naudoja „meta“, kaip ir anksčiau, tai reiškia “po“, ir
„melo“, reiškia „rūpintis dėl kažko“. Jis naudojamas labaiau apibūdinti
apgailestavimui nei širdies pasikeitimui. Tas žodis panaudotas kalbant apie
Judą, po to, kai ji s išdavė Jėzų. Mt27:3 sako, kad jis „gailėjosi“, reiškia ne atgailavo prieš Dievą,
bet gailėjosi, kad jo planas nepasisekė.
Taigi skirtumas tarp šių dviejų: pirma atgaila, o antra
„gailėjimasis“. Būdvardžio forma „gailėtis“ prideda tą mažą “a“ priekyje ir
taip pakeičia jį negatyvu. Šis žodis, „ametameletos“, reiškia „ nesigailės“,
arba „nepakeis tikslo“, arba mes galime pasakyti“ nesigailės veiksmo, kurį
įvykdė“.
Tai svarbu, nes mes dažnai galvojame, kad prasilenkėme su
Dievu, nusidėjome, gyvendami savo gyvenimą vykdydami savo valią, o ne Jo, todėl
manome, kad Jis pyksta ant mūsų, įsižeidęs, arba net gailisi mus išgelbėjęs.
Kai mes prasilenkiame su Dievu, natūralu galvoti, kad Jis apgailestauja mus
išgelbėjęs, ir mes manome, esame tikri, kad vieną dieną mes dėl to patirsime Jo
pyktį.
Bet šitas tas pat žodis panaudotas pasakyti mums, kad Judas
gailėjosi, kad jo planas nepasisekė, būdvardine forma panaudotas Rom 11:29 “nes
Dievo dovanos ir pašaukimas neatšaukiamos ( ang. be gailėjimosi)“
Kitais žodžiais, pasakyta, kad Dievas niekada nesigailės
davęs savo dovanas ir pašaukimą. Dievas niekada nesigailės savo pirmo plano
mums, kurio mes neįvykdėme. Jis niekada neapgailestaus savyje, kad pašaukė ir
apdovanojo mus.
Jis niekada nesigailės pašaukęs tave, apdovanojęs ir
pamilęs. Jo pašaukimas ir dovanos yra tavo gyvenime, ir Jis niekada nesigailės
kad tai nepavyko. Jis tame dalyvauja ilgą periodą. Ef 2:6-7 atskleidžia mums, kad Jis
išgelbėjo mus ir pasodino Kristuje dangaus aukštumose, kad ateinančiais amžiais
galėtų toliau rodyti mums savo malonės turtus.
Todėl Jis nesigaili šiame gyvenime, kad pašaukė mus, nes
Jis jau žiūri į amžius, kurie ateis. Jo
charakteris ir dabar matote, Jo protas, nukreiptas mūsų labui. Malonė. Jūs nieko
negalite padaryti, kad tai pakeistumėte. Jis sukūrė jus ir mane savo asmenybe,
taigi nekęsti būtų nekęsti Savęs, nes mes atėjome iš Jo. Jis niekada
nesigailės, kad pašaukė ir apdovanojo
mus.
Taigi Jo charakteris ir protas (ketinimai) mums yra malonė-
ir Jis negali pakeisti šito Savyje ir įrodo tai Savo praeities, dabarties ir
ateities veiksmais mums. Jis jau planuoja ateinančius amžius, kai Jis toliau rodys
mums savo meilę. Nuostabi malonė. Neįmanom a pakankamai pasninkauti , melstis,
duoti, daryti įspūdį Jam, kad pakeistum
jį negatyviu.
Kaip Paulius pasakė Rom 8:32:“ 32 tas,
kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir
visko nedovanotų kartu su Juo?“ Mes gavome Jo patį geriausią ir aukščiausią, ir
niekas to negali pakeisti. Nėra nieko daugiau. Jis atidavė Savo vienatinį Sūnų.
Jo malonė nustatyta, ir Jis niekada nesigailės savo veiksmų ir planų mums,
netgi jei jie neišsipildys šiame gyvenime- nes yra ateinantys amžiai, kurių
metu Jo tobulas planas mums tikrai išsipildys!
Nuostabi malonė.
Iki kitos savaitės...laiminu,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.