Dalykai, kurių Dievas negali padaryti 3d. Pakeisti malonės

John Fenn "Weekly Thoughts"Things God Cannot do #3, Change Grace

 2019 vasario 8d. 

Sveiki,

Dar vienas dalykas, ko Tėvas negali padaryti,- tai pakeisti Savo malonės mums. Malonė yra daug daugiau nei neužpelnytas palankumas. Tai širdies savybė vieno kitam, ir tai visada pasilieka širdyje to, kuris teikia malonę. Todėl nėra nieko, ką gali padaryti gavėjas, kad pakeistų ar kažkaip pakeistų jam teikiamą malonę.  Malonė visiškai priklauso nuo to, kas turi malonę savo širdyje skirtą kitam.

 

Dievas Tėvas taip pamilo pasaulį- tai malonė. Kad Jis atidavė Savo vienintelį Sūnų- tai veiksmas patvirtinantis malonę  Jo širdyje mums. Kai angelai pasirodė piemenims Luko2:14, jie pasakė: “ Garbė Dievui aukštybėse, ir žemėje ramybė geros valios žmonėms.“

Tai nebuvo gera valia tarp žmonių, kad mes gražiai elgsimės vienas su kitu. Bet tai Dievas aukštybėse sako: “ ramybė jums, (aš turiu) gerą nuostatą žmonėms“. Malonė yra Jo širdyje, ir Jo veiksmuose, kai Jis pasiunčia Jėzų, kad tai įrodytų.

Jeigu mes kalbėjome apie jus ar mane, mes galime turėti argumentus, kad mes galime turėti malonę širdyje kažkam vienu momentu, bet po to, kadangi jie blogam panaudojo tą malonę, mes galime pakeisti savo nuostatą ir atšaukti jiems malonę. Tai tinka mums, tai gali būti „lengvesnis“ malonės atvejis.

 Pavyzdžiui, vaikas nedaro to darbo kieme, kurį mes jam paskyrėme, o mes suteikiame jam malonę. Bet po to mes pamatome, kad jis neišnešė šiukšliadėžės ir nesutvarkė kambario, ir nepasišildė valgio, ką mes liepėme jam padaryti, ir malonė atšaukiama, seka bausmė. Mes pratęsiam malonę, mes patraukiam malonę. Tai lengvesnis pavyzdys.

Bet giliau už tai yra malonė širdyje, kuri niekada nepasitraukia, netgi mums žmonėms, tai motinos meilė vaikui. Tėvas klausia Izaijo49:15: “ Ar gali motina pamiršti savo žindomą kūdikį ir neturėti užuojautos vaikui, kurį pagimdė? Bet jei  ji ir pamirštų, aš nepamiršiu tavęs! Jis sako mano malonė gilesnė nei motinos, kurią ji turi savo vaikui.

Aš ilgai tarnavau kalėjime, vedžiau ten Biblijos studijas ir tarnavimus sunkaus rėžimo kalėjimuose tarp žmogžudžių ir kitų, kurie ten iki gyvos galvos.

Aš taip pat pažinojau kai kurias žmogžudžių mamas ir tuos, kurie įkalinti iki gyvos galvos. Visos mamos sakydavo: “ aš nekenčiu to, ką jis padarė, bet jis mano sūnus ir aš myliu jį. Aš nieko negaliu pakeisti. Tai malonė.

Dievo Tėvo malonė mums, Jis sako, yra gilesnė nei motinos, kuri myli savo vaiką, nesvarbu ką jis padarė.

Jis taip pamilo pasaulį, kad Jis atidavė. Faktiškai pasiųsdamas Jėzų, Jis  jau davė įrodymą, kad negali to pakeisti. Jis negali atsiimti savo meilės, nes Jis jau pasielgė vedamas jos. Ir dar daugiau nei tai, Jis įrodo Savo besitęsiančią malonę savo meile mums iki šiai dienai. Mes negalime pakeisti  to, kas yra Jo širdyje. Laimei Jo prigimtis taip pat nesikeičia.  Jis niekada nesikeičia, nors būdamas suverenus, Jis gali pakeisti savo nusistatymą, bet Jo prigimtis ir  todėl Jo intencija mums niekada nesikeičia.

Jok1:17:“ 17 Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

18 Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.“

Ar Jis gali pakeisti Savo mintis?

Aš kalbu apie širdį, pati Dievo Tėvo prigimtis, kaip mums pasakyta  yra Meilė. Šviesa. Gerumas. Tai nesikeičia. Malonė yra meilės, šviesos ir gerumo dalis. Bet pažiūrėkime į Jo protą, Jo ketinimus. Todėl panagrinėkime žodį „atgailauti“.

Yra du žodžiai išversti „atgailauti“ Naujajame Testamente. Pirmas yra tai, kaip mes suprantame atgailą. Tai „metanoia“ (metanoeo) iš „meta“, tai reiškia “po“, „noeo“  reiškia „suvokti“, ir „nous“, kuris reiškia „protas“, taigi pažodžiui „suvokti protu po to“. Toks žodis panaudotas atgailai, kurią pamokslavo Jonas Krikštytojas.  Tai visiškas pasikeitimas prote ir pakeitimas krypties po to, kai nuodėmė, ar klaida buvo suvokta.

Tai tas pasikeitimas, kuriam Jonas Krikštytojas pasakė, reikia įrodymo; tas pasikeitimas turi būti įrodytas įpročiuose ir gyvenimo stiliuje.

Kitas žodis „metamelomai“ ir būdvardis ir „ametameletos“.Šis naudoja „meta“, kaip ir anksčiau, tai reiškia “po“, ir „melo“, reiškia „rūpintis dėl kažko“. Jis naudojamas labaiau apibūdinti apgailestavimui nei širdies pasikeitimui. Tas žodis panaudotas kalbant apie Judą, po to, kai ji s išdavė Jėzų. Mt27:3 sako, kad jis  „gailėjosi“, reiškia ne atgailavo prieš Dievą, bet gailėjosi, kad jo planas nepasisekė.

Taigi skirtumas tarp šių dviejų: pirma atgaila, o antra „gailėjimasis“. Būdvardžio forma „gailėtis“ prideda tą mažą “a“ priekyje ir taip pakeičia jį negatyvu. Šis žodis, „ametameletos“, reiškia „ nesigailės“, arba „nepakeis tikslo“, arba mes galime pasakyti“ nesigailės veiksmo, kurį įvykdė“.

Tai svarbu, nes mes dažnai galvojame, kad prasilenkėme su Dievu, nusidėjome, gyvendami savo gyvenimą vykdydami savo valią, o ne Jo, todėl manome, kad Jis pyksta ant mūsų, įsižeidęs, arba net gailisi mus išgelbėjęs. Kai mes prasilenkiame su Dievu, natūralu galvoti, kad Jis apgailestauja mus išgelbėjęs, ir mes manome, esame tikri, kad vieną dieną mes dėl to patirsime Jo pyktį.

Bet šitas tas pat  žodis panaudotas pasakyti mums, kad Judas gailėjosi, kad jo planas nepasisekė, būdvardine forma panaudotas Rom 11:29 “nes Dievo dovanos ir pašaukimas neatšaukiamos ( ang. be gailėjimosi)“

Kitais žodžiais, pasakyta, kad Dievas niekada nesigailės davęs savo dovanas ir pašaukimą. Dievas niekada nesigailės savo pirmo plano mums, kurio mes neįvykdėme. Jis niekada neapgailestaus savyje, kad pašaukė ir apdovanojo mus.

Jis niekada nesigailės pašaukęs tave, apdovanojęs ir pamilęs. Jo pašaukimas ir dovanos yra tavo gyvenime, ir Jis niekada nesigailės kad tai nepavyko. Jis tame dalyvauja  ilgą periodą. Ef 2:6-7 atskleidžia mums, kad Jis išgelbėjo mus ir pasodino Kristuje dangaus aukštumose, kad ateinančiais amžiais galėtų toliau rodyti mums savo malonės turtus.

Todėl Jis nesigaili šiame gyvenime, kad pašaukė mus, nes Jis jau žiūri į amžius, kurie  ateis. Jo charakteris ir dabar matote, Jo protas, nukreiptas mūsų labui. Malonė. Jūs nieko negalite padaryti, kad tai pakeistumėte. Jis sukūrė jus ir mane savo asmenybe, taigi nekęsti būtų nekęsti Savęs, nes mes atėjome iš Jo. Jis niekada nesigailės, kad  pašaukė ir apdovanojo mus.

Taigi Jo charakteris ir protas (ketinimai) mums yra malonė- ir Jis negali pakeisti šito Savyje ir įrodo tai Savo praeities, dabarties ir ateities veiksmais mums. Jis jau planuoja ateinančius amžius, kai Jis toliau rodys mums savo meilę. Nuostabi malonė. Neįmanom a pakankamai pasninkauti , melstis, duoti, daryti įspūdį Jam, kad  pakeistum jį negatyviu.

Kaip Paulius pasakė Rom 8:32:“ 32 tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?“ Mes gavome Jo patį geriausią ir aukščiausią, ir niekas to negali pakeisti. Nėra nieko daugiau. Jis atidavė Savo vienatinį Sūnų. Jo malonė nustatyta, ir Jis niekada nesigailės savo veiksmų ir planų mums, netgi jei jie neišsipildys šiame gyvenime- nes yra ateinantys amžiai, kurių metu Jo tobulas planas mums tikrai išsipildys!

Nuostabi malonė.

Iki kitos savaitės...laiminu,

John Fenn