Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 18 d.,

Sveiki visi,
Gyvenimas yra pilnas mažų sprendimų. Viešpatyje mes padarome tuos sprendimus ir darydami juos arba mes tampame panašūs į Viešpatį, arba stengiamės Jį padaryti panašų į save. Kiekvienas sprendimas gali mus auginti ir keisti arba mes galime likti savo gerai pažįstamoje komforto zonoje.
Ši serija yra apie tai, kaip žmonės prasilenkia su tobula Dievo valia ir aš pradedu ją nuo pašaukimo į mokinystę, o tai reiškia būti ne tik tikinčiuoju, bet tapti mokiniu.

Jėzus nėra paviršutiniškas
Gyvename tokioje bažnyčios kultūroje, kurioje sakoma - „priimk“ Jėzų ir Jis sutvarkys tavo gyvenimą. „Pakviesk Jį į savo gyvenimą“ reiškia, kad Jis ateis ir pakeis jį į gerąją pusę. Kur Evangelijoje yra parašyta, kad išgelbėjimas yra susijęs su tuo, kad mes tampame panašūs į Jį?

Kai žmonės nusprendžia sekti Jėzumi pagal šiuolaikinę evangelijos versiją, ir kai ateina laikas bei Jis paprašo padaryti sunkų sprendimą, kaip pavyzdžiui, atleisti kam nors arba žengti tikėjimo žingsnį ir eiti į darbą arba mokytis, ko nebuvo jų planuose, dažniausiai jie lieka savo komforto zonoje – „Viešpatie, dar šiek tiek palauk“. Tuo metu jie atsisako augti, sakydami: „Kai man paskambins, tada atsiliepsiu“. Vietoj to, kad patys inicijuotų ir bandytų statyti tiltą. Tuomet jie dažniausiai sako: „Aš padarysiu tai, Viešpatie, kai tik gausiu darbą ir sutvarkysiu namų reikalus“. Ir kai taip neatsitinka, jie nusprendžia, kad tai greičiausiai ne Dievo valia, bet iš tikrųjų jų meilė Viešpačiui atšalo ir jie nori Jam tarnauti patogiai jausdamiesi. Ar tai būtų pažįstamas kartėlis prieš ką nors arba atsisakymas tarnauti, jie apgauna save, galvodami, jog jų meilė Viešpačiui nepasikeitė, bet jų atsisakymas augti įrodo kai ką kita.

Viešpats visą laiką yra ištikimas ir teikia Savo ramybę dvasioje, parodydamas, kad atvėrė kelią, jeigu tik jie pasirįžta tam žingsniui... atleisti, judėti, siekti susitikti su tuo žmogumi... tačiau taip dažnai tikintieji neseka paskui tą ramybę. Jie sako, kad myli Viešpatį, bet tuo metu jie tampa klausytojais, o ne Žodžio vykdytojais.

Praeitą savaitę pažvelgėme į 3 vyrus, kurie atstovauja 3 kategorijas sąlygų, kurias žmonės pateikia Viešpačiui prieš pradėdami gyventi pagal Jo tobulą valią: žinojimas, kur gyvensime, finansinis saugumas bei šeimos ir draugų parama.

Tačiau pažvelkime į kitus dalykus, kuriuos Jėzus pasakė. Petrui Jis tarė, kad jeigu norime Juo sekti, turime imti savo kryžių. Mato 16:21-26 Petras sudraudė Jėzų, siūlydamas neimti savo kryžiaus, turėdamas galvoje Viešpaties paliepimą nešti savo kryžių. Su apreiškimu, kad galvoti kitaip – tai iš velnio. Jėzus pasakė, kad Petrui rūpi labiau žmogiški, o ne dieviški planai. Bet kas seka Jėzumi, turi nukryžiuoti savo paties planus ir nešti Dievo planų kryžių savo gyvenime. Tai nereiškia, kad Jėzus prisitaikys prie mūsų planų, bet kad mes nukryžiuosime (tai - kankinantis procesas) savo planus, nes mes Jį labai mylime.

Luko 14:26 Jėzus pasakė, kad jeigu „nemylėsi“ savo artimųjų „mažiau už Jį“, negalėsi sekti Juo. (Graikų k. originale žmona nėra įtraukta į šitą sąrašą. Karaliaus Jokūbo vertime naudojamas žodis „neapkęsi“ neatspindi visos šio žodžio reikšmės graikų kalbos originale. Čia randame „nemylėsi mažiau“. Šiame sakinyje kontrastas iškeliant Jėzaus meilę žymiai aukščiau už artimųjų meilę išreiškiamas žodyje „meilė / neapykanta“). Kitaip tariant, mūsų meilė Viešpačiui turi būti tokia karšta palyginus su mūsų meile savo namiškiams. Ar galėtume tai pasakyti išskirtinai apie save? Ar tavo šeima žino, kad tu seksi Jėzumi visą likusį savo gyvenimą ir nekreipsi dėmesio į jų apgalvotus planus, jeigu Jis tavęs to paprašytų?

Sąlygos, kurias Jėzus pateikia, norintiems sekti Juo, labai skiriasi nuo „pakvietimo Jį į savo širdį“. Tiesa yra ta, jog tai Jis – kviečia mus į Savo gyvenimą ir, už tai mes mokame kainą:

Visiškas atsidavimas Jam visam gyvenimui, tai būti keičiamu į Jo atvaizdą, nuolat darant mažus sprendimus, pagal Jo valią.

Yra milijonai tikinčiųjų, bet mažai mokinių
Daugeliui žmonių sunkiai sekasi sekti Jėzumi, nes jų požiūris į Jo valią jų gyvenimuose toks pat, kaip ir prieš jiems tampant tikinčiaisiais. Jie kelia rankas, pakviečia Jėzų į savo gyvenimą, meldžiasi su visais bendruomenėje. Jie buvo mokomi evangelijos, kad Jėzus ateis į jų gyvenimą, atstatys finansus, išgydys kūną ir santykius. Taigi, jie gyvena su Juo taip pat, verkdami ir dejuodami, neturėdami tvirto stuburo, kai ateina laikas padaryti, jų nuomone, sunkų sprendimą, taip ir nesugebėdami tapti geriausiu asmeniu kokiu galėtų būti Jame, pagal Jo prigimtį ir charakterį.

Tačiau Jėzus yra Karalius ir tas pats Viešpats, kuris pasakė tas tiesas evangelijose, reikalaudamas visiško savęs išsižadėjimo, kad taptume mokiniais. Taigi, kai sakome „Eisiu kur tik tu eisi“, Jis išgirsta tai per Savo Evangelijos tiesų prizmę ir Jis sutvarkys atitinkamai tavo gyvenimą.

Bet kai sakome „Eisiu kur tik tu eisi“ ir laikomės įprastinio rankų pakėlimo, lengvos evangelinės kultūros, norime laikytis savo planų, nekeičiant senojo, su trūkumais charakterio, tai mylime Viešpatį tik iki tam tikro taško, laukdami kad Jėzus viską mums duos. Kitą savaitę – apie seriją mažų sprendimų, kuriuos padarė Petras.

Petro sprendimai... tikrai, aptarsime juos kitą savaitę... :) Iki tada! Būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą