Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. balandžio 7 d., penktadienis

Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 25 d.,

Sveiki visi,
Viešpaties valia dažniausiai pasireiškia kasdieninio gyvenimo rutinoje. Taigi su Jo valia prasilenkiama taip pat paprastoje kasdienybėje.

Pirmiausia mes privalome paklusti Jo valiai kasdieniuose dalykuose, prieš galėdami tikėtis, kad būsime pakviesti dideliems dalykams savo gyvenime. Tai apima meilę savo nemaloniam ir netvarkingam kaimynui, esančiam už mūsų konforto zonos, ir kai Viešpats kepšteli širdį nunešti jam lėkštę sausainių, mes tai atmetame. Jo valia apima tokius dalykus kaip pakviesti jus apkalbantį bendradarbį pietų ar laikyti prikandus liežuvį, kai kas nors apie jus taip neteisingai kalba, jog atsilyginant norisi nunešti jiems galvas, bent jau žodžiais.

Apaštalų darbuose 9:10-19 Viešpats apsireiškė Ananijui ir liepė nueiti bei uždėti rankas ant Sauliaus iš Tarso, tačiau šis paprieštaravo, tvirtindamas, jog Saulius suiminėjo tikinčiuosius. Tačiau Viešpats vis dėlto paprašė Ananijo surizikuoti savo gyvybe dėl Jo. Ir jis nuėjo. Tai buvo už Ananijo komforto zonos ribų, bet jis pakluso. Tą dieną Ananijas šiek tiek paaugo Viešpatyje.

Štai kaip Dievo pašaukimas veikia diena iš dienos, remdamasis nedideliais, išoriškai nieko nereiškiančiais sprendimais.

Kaip mes įgyjame meilės širdyje be jokių paslėptų ketinimų? Per mažus ir nereikšmingus iš pirmo žvilgsio  sprendimus...
Mes turime malonę stebėti daug mažų sprendimų, kuriuos padarė Petras, o jie tobulai susiję su sprendimais, kuriuos šiandien padaro žmonės, sekdami Viešpačiu arba prasilenkdami su Juo.

Sprendimai buvo štai kokie:
1) Petro brolis Andriejus supažindina Petrą su Jėzumi, kuris išpranašauja, kad jo vardas bus Petras, graikiškai 'petros' - akmenėlis. Jono 1:41-42
2) Jėzus pasinaudoja Petro valtimi, iš kurios kalba, o atsilygindamas parūpina tiek daug žuvų, kad joms pargabenti prireikia 2 valčių. Jėzus pakviečia Petrą sekti Juo. Luko 5:1-11
3) Jėzus apsistoja Andriejaus ir Petro namuose, išgydo Petro uošvienę, tada išgydo ir išlaisvina atėjusius prie namų durų žmones. Morkaus 1:29-39
4) Jėzus pasako sunkiai suprantamą palyginimą, kad atkristų tie, kurie sekė Juo dėl neteisingų motyvų, dauguma Jį palieka. Petras pasilieka. Jono 6:22-69
5) Pratęsiant 4 punktą, kur kalbama apie 5 tūkstančių pamaitinimą, Petras antrą kartą pareiškia, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, nesvarbu ką sakytų kiti. Mato 16:13-20
6) Velnio įtakos paveiktas Petras bando įtikinti Jėzų neiti ant kryžiaus, dėl to yra sudraudžiamas. Mato 16:21-28
7) Petras atsižada Viešpaties trečią kartą, Jėzus tuo metu atsigręžia ir pažvelgia tiesiai į Petrą. Luko 22:60-62

Žinoma, kad buvo daugiau nei 7 įvykiai Petro gyvenime, kuriuos mums parodo Evangelijos, tačiau su kiekvienu iš šių 7 įvykių yra susijęs mažas sprendimas, kurį Petras padarė kiekvienu kritiniu momentu, o tai leido jam tapti vis labiau būti priklausomam nuo Jėzaus. Taip pat yra ir su mumis. Kai Jėzus pasakė Petrui, kad jis bus žmonių žveju, Jis neapreiškė, kad po kokių 35 metų Petrui teks mirti kankinio mirtimi. Jis leido Petrui subręsti ir įeiti į savo likimą, suteikdamas jam galimybę arba eiti gilyn, arba atsitraukti.

1) Petro brolis Andriejus supažindina Petrą su Jėzumi.
Apie šį Petro pasikeitimą skaitome Jono 1:41-42, kai Andriejus pasakė savo broliui: „Radome Mesiją!“ - ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas“ (graikiškai „petros“ reiškia: „mažas akmenėlis“).

Štai taip, raktas yra Andriejaus pareiškimas 'mes radome Mesiją'. Ką Petras padarė su savo brolio pareiškimu? Ką jūs darote, kai kas nors pradeda su jumis kalbėti apie Viešpatį? Petras tai apmąstė, štai kas. Žydų kultūroje buvo tikima, kad Mesijas antgamtiškai nugalės romėnus ir atstatys Izraelio didybę. Petras turėjo ištirti savo lūkesčius dėl Mesijo ir ką Jo atradimas turėtų reikšti asmeniniame gyvenime.

Tu ir aš reagavome panašiai. Gal tas žmogus išprotėjęs, todėl ir lenda į religiją? Kas atsitiktų su mano gyvenimu, jei patikėčiau Jėzumi taip, kaip jie sako? Ar Jis pakeis mano gyvenimą, argi religija nėra vien tik silpniems žmonėms? Kam man reikia Dievo... Taip, aš noriu eiti į Dangų, bet gal galėčiau tai sužinoti prieš tai? Bet ar mes visi to neišsiaiškinsime tik po to, kai mirsime? Kas, jeigu Juo seksiu? Kaip tai pakeis mano gyvenimą? Ar Jis padarys jį geresniu, o gal savo dienas užbaigsiu psichiatrinėje?

Petras tuo metu to nepripažino, kad atsiliepimas į brolio kvietimą pakeis jo gyvenimo eigą. Pagal Luko 5:1-11 Petras buvo žvejybos verslo dalininkas, turėjęs bent 3 valtis – jis buvo kylantis ir daug žadantis verslininkas.

2) Jėzus pasinaudoja Petro valtimi Savo kalbai ir atsilygina žuvų laimikiu. Luko 5:1-11
Mes tiksliai nežinome, kokią išvadą padarė Petras apie Jėzų, remdamasis savo brolio tvirtinimu, kad Jis yra Mesijas. Tačiau kitą kartą Petras, kaip stebuklingos žvejybos po Jėzaus kalbos liudininkas, puola ant kelių, sakydamas Jėzui (8 eilutė): „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Iš šių dviejų įvykių jo gyvenime galime spėti, jog Petrui reikėjo išvysti stebuklą, kaip akivaizdų įrodymą, kad Jėzus yra tas, ką Andriejus ir tvirtino, kas Jis yra. Be to, jis buvo užsiėmęs verslo savininkas ir neturėjo laiko bastytis po kraštą ir klausytis, ką tas Vyras kalba. Jis sunkiai dirbo, turėjo šeimą ir verslą.

Petras suvokė, kad Jėzus yra Mesijas – lygiai kaip ir mes įtikėjome. Kai Petras atgailavo, Jėzaus atsakymas buvo (10 eilutė): „Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi.“ Staiga Petras suvokė savo nuodėmingumą ir pripažino tai, tačiau Jėzaus atsakymas buvo: „Nebijok!“


Nebijok!
Tai vieta, kai tikintysis tampa mokiniu (besimokančiu) - matydamas savo nuodėmingumą, savo trūkumus, savo tuščią gyvenimą ir viso to siaubą - ir eina per visą šią baimę. Didelę mokinystės proceso tęstinumo dalį sudaro perėjimas per baimes: kažko naujo baimę. Baimę, jeigu aš jiems atleisiu, o jie supyks. Baimę išeiti iš komforto zonos ribų ir pasidalinti kažkuo, kas, manau, yra nuo Dievo, tačiau jeigu aš klystu, ką jie pasakys? Baimę vaikščioti meilėje, pasirodant silpnu ir bestuburiu.

Būti mokiniu – tai priimti nuolatinio asmeninio augimo ir vidinių pokyčių gyvenimą. Neturime jokio supratimo, kur bet koks mažas sprendimas, nugalint baimę, mus nuves – tai tikėjimo sritis. Petras neturėjo jokio supratimo, kad mažutis apsisprendimas patikėti tuo, ką Andriejus papasakojo jam apie Mesiją, jį nuves prie Petro, gydančio luošį arba rašančio laišką, - Dievo valia yra kasdienybėje ir retai kada paskelbia apie save.

Niekas neapsisprendžia būti mokiniu vieną kartą gyvenime, šis sprendimas daromas kiekvieną kartą, apsisprendžiant tapti labiau panašiu į Jį.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą