Sveiki,
Aš
rašiau apie tai, kaip dangus žiūri į žemę, ir praeitą savaitę pradėjau dalintis
apie dvi iš trijų valdžios struktūrų, kurias įkūrė Dievas, ir kokiu lygiu Jis
pats jose dalyvauja. Pirmos 2 buvo kūrinija ir šeimos. Aš pradėsiu nuo pradinių
komentarų apie šeimas, kaip Dievo pagrindinę valdžios struktūrą žemėje,
klausdamas:
Kur Dievas, kai
vaikai tampa aukomis?
Pradedant
kritusia kūrinija, ir tęsiant mintį apie šeimas, kurios gimė kritusiame ir neteisingame
pasaulyje, mes suvokiame, kad visi esame gimę kritusiame pasaulyje. Tai reiškia,
kad dalykai vyksta blogai pradedant nuo DNR ir nenormalių chromosomų žmogaus
kūne, iki susižeidimų ar ligų, kuriomis suserga kūdikiai ir vaikai. Šiame
kritusiame pasaulyje kenčia nekalti, ir kartais atrodo jog Dievas yra toli ir tuo
nesirūpina. Tie kūdikiai, kurie ateina į kritusį ir neteisingą pasaulį gimsta
šeimose, kurios rūpinasi jais. Augdami tie vaikai skaudina tėvų širdis ir
verčia juos klausti: „Kodėl aš? Kodėl mes? Kodėl mūsų vaikas? Kur yra Dievas?“
Blogiausiai,
ką mes jautėme būdami tėvais buvo tada, kai mes stebėjome savo neįgalų sūnų,
kai jis turėjo iškęsti eilę chirurginių operacijų ir insultą, būdami visiškai bejėgiai
jam kaip nors padėti ir išgydyti jo prigimtinę smegenų traumą, kurią jis patyrė
dėl deguonies trūkumo gimdymo metu. Jis nukentėjo nuo smegenų traumos gimdymo
metu, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą ir užsiveržusi
mazgu, ir jis laiku nebuvo išimtas Cezario pjūvio būdu. Ką mes galėjome, ar
galime dabar padaryti? Mes esame bejėgiai. Taip yra tuomet, kai tėvai atsigręžę
į Dievą prašo pagalbos, bet atrodo, kad atsakymo nėra. Nors dar dažniau jie visai
nesigręžia į Viešpatį.
Daugelis
mūsų buvome išauklėti tikėjimo mokymo srovėje, kad Dievas yra Absoliutus
Atsakymas visuose dalykuose. Mes girdėjome žinią, kad Jis išgydys, Jis išgelbės
šeimą, Jis palaimins finansiškai, Jis išgelbės, išgydys ir apgins, bet tai ne
visada tampa faktu, kaip matome ir Žodyje ir realiame gyvenime.
Realybė
yra Hebrajams 11 skryiuje, kur išaukštinami tikėjimo didvyriai. Skyriaus
viduryje ir pabaigoje autorius sako: „Tie mirė tikėdami, negavę pažadų“ ir „bet
matė juos tolimoje ateityje, ir buvo įsitikinę jais ir priėmė juos ir išpažino,
kad jie yra ateiviai ir piligrimai žemėje.“ Mano patyrimas buvo toks, kad ypač
nesveikų neįgalių vaikų tėvai yra tie, kurie matė tuos pažadus tolimoje
ateityje, bet jie nematė jų realiame gyvenime. Mes turime susijuosti mūsų
protus labai realia galimybe, kad ne taip, kaip tie aplink mus, kurie augina „normalius“
vaikus, mes ir mūsų vaikas galime mirti tikėdami, bet nematydami išsipildančio pažado.
Tai daro mus „nenormaliais“ ir kitokiais nei draugai bei išplėstinė šeima, ir
mes dažnai spėliojame, koks yra to tikslas, koks yra planas.
Žinoma,
mes gavome didžiausią pažadą – Jėzų Kristų, bet mes galime baigti kaip tie herojai
iš Hebrajams 11 kyriaus. Jie mirė nesulaukę Jo pažadų išsipildymo, nes tai
įvyko ne žemėje, bet danguje. Kai vaikai gimsta ir kažkas įvyksta nepaprastai
blogai ir Dievas atrodo toks tolimas, mes turime žinoti, kad Jis išpildys
dalykus pabaigoje, ir eis su mumis ir mūsų vaikais per mirties slėnį. Jis nepaims
mūsų iš to mirties slėnio, bet eis su mumis. Tai yra tikėjimas.
Šeimos be Dievo
Šeima
yra Dievo įkurta institucija, ir Jis gerbia jos pasirinkimus. Tai reiškia, kad šeimos
gali palikti Dievą savo gyvenimo užribyje. Ir jeigu jie patys to nori, Dievas gerbia
tą pasirinkimą, netgi matydamas visus šeimos ir vaikų kentėjimus. Jis sukūrė
visus dalykus, bet kai kažkas piktnaudžiauja Jo ketinimais, tuomet ateina
sunkumai ir tragedijos.
Sakykime
jauna mergaitė ar berniukas yra tvirkinamas vaikystėje. Mes galime sakyti: „Kur
yra Dievas?“ Kodėl Jis neapgina jų? Atsakymas išdėstytas ankstesnėje pastraipoje
– Jis sukūrė šeimą būti Dievo išminties ir kelių šaltiniu, bet tėvai ne visada
vaikšto tame, ką Dievas yra numatęs. Tai reiškia, kad tie dalykai vyksta
šeimose, kur Dievas yra atstumtas, todėl Jis ir nedalyvauja tų šeimų gyvenime.
Tai
reiškia, kad Dievas net ir girdėdamas sielvartaujančio ir sužeisto vaiko
šauksmą bei matydamas jo kentėjimą, dažnai turi laukti, kol vaikas paauga ir tampa
laisvas nuo neišgelbėtų tėvų valdžios. Tuomet Jis gali tiesiogiai įeiti į jau pilnamečiu
tapusio žmogaus gyvenimą. Turiu pasakyti, kad kalbėjau su daugeliu suaugusiųjų,
kurie man sakė, jog tada, kai juos skriaudė, jie šaukėsi Dievo, ir Jis
suteikdavo jiems ramybę, arba jie turėjo užtikrintumą, kad kažkaip viskas bus
gerai, bet prabėgo eilė metų, kol jie iš tiesų galėjo pažinti Jį ir vaikščioti
su Juo. Dažnai tai nutinka vidurinėje mokykloje ar koledže, kai vaikas, kuris
buvo anksčiau skriaudžiamas, pagaliau atsiskiria nuo neišgelbėtos šeimos
valdžios ir Tėvas legaliai gali tapti didele dalimi jo gyvenimo.
Vyriausybės
Apd
17:26-27 Paulius sako mums, kad Dievas žemėje sukūrė gentis, šeimas ir tautas
(gr.ethnos), ir nustatė laiką kada jos pakyla ir krenta, ir netgi ribas. Jis
sako, kad Dievas padarė tai tikėdamasis, jog kiekviena „ethnos“ ieškos Jo ir
suras Jį. Tai reiškia, kad Tėvas viliasi, jog šioje įvairovėje kiekviena etninė
grupė ras Jo elementus. Taigi, visoje planetoje žiūrint į didelį paveikslą, žmonija
tarsi sudarys Viešpaties asmenybės vaizdą, kad tie skirtumai tose „ethnos“
papildys vieni kitus, užuot buvę priežastimi varžytis.
1 Timotiejaus 2:1-5, Patarlių 29:2 ir kitos Rašto vietos,
kurias mes visi žinome, sako mums melstis už lyderius, kad galėtume gyventi
ramybėje, ir kad tuomet, kai teisieji valdo, žmonės džiaugiasi, bet kai
nedorėliai valdo, žmonės kenčia. Kodėl žmonės spaudžiami nedorų vyriausybių? Ir
vėl, tai dėl valdžios žemėje. Jis įkūrė vyriausybes, kad jos vaikščiotų su Juo
ir įgyvendintų Jo kelius žemėje, ir kai jos nors iš dalies tai daro, tada
žmonės gyvena taikoje ir klesti. Kai jie to nedaro, žmonės kenčia ir Jis dirba
tik su individais, kurie vaikščioja su Juo nedorų vyriausybių valdžioje.
Ar
pastebite bendrą visoms šioms valdžios struktūroms bruožą, kur Dievas įsiterpia
ar būna įtrauktas? Atsakymas: asmenybės.
Jis
sukūrė žemę, joje apgyvendino vyrą ir moterį, davė jiems namus, liepė prižiūrėti
planetą, ir vaikščiojo su jais Sode. Kaip mūsų Kūrėjas Jis visada pasilieka
teisę įžengti į individų gyvenimą pagal tai kiek kiekvienas iš mūsų norime Jo
dalyvavimo. Tie individai gali būti po Dievui nepaklūstančios šeimos ar
vyriausybės valdžia. Taigi Jis gali veikti tik konkrečios asmenybės gyvenime,
bet negali tiesiogiai įsiterpti į vyriausybę ar šeimą.
Romos imperijos
istorija
Kai
studijuojame krikščionybę Romos imperijos istorijoje mes matome, kad tai prasidėjo
nuo paprastų žmonių. Iš tiesų buvo tiek daug asmenybių, kurios vaikščiojo su
Dievu, ir pagaliau nedora vyriausybė turėjo į tai sureaguoti. Taigi, 300 metais
po Kristaus mirties ir prisikėlimo krikščionybė buvo legalizuota. Kai
studijuoji Sovietų Sąjungos žlugimą, istorija panaši – auganti asmenybių banga.
Daug kas rašė apie „prabudimą“ Sovietų Sąjungoje kaip pirminę priežastį, kurios
įtaka pakilo iki tokio lygio, kad vyriausybė turėjo sureaguoti.
Tautose,
kur lyderiai yra renkami, žmonės gali socialiniuose tinkluose publikuoti pareiškimus,
kad „įvyko Dievo valia“. Jie drąsiai kalba šiuos ir kitus dalykus, bet
apsigauna manydami, kad Dievo valia nebuvo įgyvendinta ankstesnės vyriausybės
valdymo metu. Taip vyksta dėl to, nes jie nesuvokia, jog Dievas veikia per asmenybes,
kad pakeistų šeimas, ir iš ten darytų įtaką kultūros ir socialinių normų
pasikeitime. Dievas nėra tiesiogiai įtrauktas į nedorų vyriausybių veiklą, bet
Jis yra įtrauktas į žmonių gyvenimus, kurie vaikščioja su Juo, ir tos asmenybės
sąlygoja vyriausybių pasikeitimą.
Didžiajame
Paliepime Jėzus nesakė eiti ir „atgimdyti žmones iš naujo“. Ši frazė paimta iš
Jono evangelijos 3 skyriaus. Tai buvo naktį vykstantis privatus pokalbis tarp Jėzaus
ir Nikodemo, ir tai niekada nebuvo jokio viešo Jėzaus mokymo dalimi. Tačiau Jis
iš tiesų sakė mokyti kitus leidžiant stebėti mūsų gyvenimą ir darant viską ką
Jis įsakė. Tai yra asmenybių keitimas. Jos yra šeimų dalis iš kurių kyla
vyriausybės. Jėzus pasakė man 2001 vasarį aplankymo metu: „Kaip buvo pradžioje,
taip turi būti ir dabar. Aš veikiu per santykius.“ Amen.
Kitą
savaitę – nauja tema, iki tada. Būkite palaiminti.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.