John Fenn, 2016 m. spalio mėn. 29 d.,
Sveiki,
„Vieną
dieną aš atidariau duris ir radau ten keistą šunį su mūsų kasdieniniu
laikraščiu dantyse. Sužavėtas šituo netikėtu aptarnavimu aš daviau jam šiek
tiek skanėstų. Kitą rytą aš pašiurpau išvydęs tą patį šunį, vizginantį uodegą
ir sėdintį su 8 laikraščiais. Visa tą rytą aš dalinau laikraščius jų
savininkams. Istorija iš „Reader’s Digest magazine”.
Religija
linkusi kaip tas šuo manyti, kad Dievas yra už didelių durų ir atlygins mums
numatomu prizu dėl kažko ypatingo, ką mes darome, suteiks atsakymą į maldas,
išgydymą, darbą, kurio ieškome, padės įvykdyti prekybinį sandėrį ir t.t.
Triukui nepavykus, kaip tas šuo galvoji, kad padarei kažką ne taip, nors
ketinimai ir buvo geri, ir tu sėdi po to sumišęs bandydamas išsiaiškinti, ko
Dievas nori. Pridėk dar porciją su kaupu pasmerkimo ir turėsi krikščionį,
besielgiantį kaip minėtas šuo, kuris padarė kažką ne taip, bet nežino, ką.
Ženk žingsnį link tapimo
nelegalistišku krikščioniu
Mes
nesame tas šuo. Dievas nėra asmuo už didelių durų, iš kurio tu maldauji
saldumynų ir malonės.
Pirmas
ir didžiausias dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad Kristus jau yra
mumyse ir nėra nieko, kas galėtų pagerinti šitą faktą. Tiesa, kad Dievas nėra
„išorėje“, bet „viduje“, tavo dvasioje, tikrai turi tapti dalimi tavo pirmosios
prigimties. Jis jau mirė ir prisikėlė dėl tavęs ir atgimdė tave iš Dvasios –
tau nereikia nešti Jam begalės „dvasinių laikraščių“, kad pagerintum Kristų
savyje ar padarytum Jam įspūdį, geresnį, nei Jis jau turi apie tave!
Tėvas
galvoja apie tave taip palankiai, kad Jis atidavė Savo vienatinį Sūnų Jėzų tau
ir dar prie viso to nusprendė gyventi tavyje. Mes Jam labai patinkame. Tu
negali nieko padaryti, kad patrauktum Jį į savo pusę ir kad Jam labiau
patiktum. Malonė visiškai priklauso nuo malonės davėjo ir tai reiškia, kad Jis
myli tave, atliko tai dėl tavęs ir tu nieko dėl to negali padaryti – viskas dėl
Jo ir Jame, kad mylėtų mus – Jis tai daro dėl to, kad esame iš Jo gimę, turime
Jo dovanas bei Jo asmenybės bruožus kaip dalį mūsų prigimties.
Jei tai tiesa...
...o
taip ir yra iš tiesų, tai reiškia, kad Dievas Tėvas nėra tas, kuriuo galima
manipuliuoti. Tu negali nieko padaryti, kad Jis taptų kitokiu ir nieko negali
padaryti, kad labiau Jam patiktum. Jis yra meilė – Jis tiesiog yra toks!
Tai
daro Jį nenuspėjamu daugeliu atvejų arba taip mums gali atrodyti dėl riboto
mūsų supratimo. Tu ne visada žinai, ką Jis turi galvoje. Tu taip pat negali
nusipirkti atsakymo į maldą, negali padaryti Jam įspūdžio darydamas kažkokius
darbus, negali Jam pasiūlyti nieko, kas papirktų Jį taip, jog Jis imtų
manipuliuoti dalykus, kaip tau patinka neatižvelgiant į kitų poreikius. Jis yra
Dievas ir Jis vienas yra suverenus.
Lygiai
taip, kaip aš pažinau savo senelį, tai, ką jis mėgsta ir ko nemėgsta, jis
dažnai būdavo nenuspėjamas ir juo buvo neįmanoma manipuliuoti. Jis buvo senelis
ir jo elgesys buvo nepakeičiamas. Aš vaikystėje tik bandydavau būti šalia jo,
kad pažinčiau jį kaip galima geriau ir suprasčiau jo elgesį ir mintis.
Jis
buvo akių, ausų, nosies ir gerklės gydytojas. 1960 metais, kai buvau dar
berniukas, po sekmadienio pietų senelio namuose jis pasiimdavo mane kartu su
savimi į ligoninę lankyti pacientų. Kiekvienas pacientas buvo skirtingas,
kiekvienas turėjo kitokią ligą ir aš jokiais būdais negalėdavau nuspėti, ką
mano senelis darys kaskart sustodamas prie vis kito paciento.
Bet
aš pažinojau jį, aš pažinojau jo charakterį, jo elgesį, jo širdį, nes taip
ilgai buvau šalia jo, taigi aš žinojau, kad nors jis nenuspėjamas elgesyje su
kiekvienu pacientu, aš pažinojau savo senelio meilę bei ketinimus ir todėl
žinojau, kad koks bebūtų sprendimas kiekvienam, tai plauks iš geros jo širdies.
Mūsų dangiškas Tėvas yra panašus. Jis nenuspėjamas, bet tuo pačiu visiškai
nuspėjamas.
Tu nepradedi savo dienos nuodėmėje, o
po to šiaip ne taip prasibrauni į bendravimą ir ramybę
Tavo
dvasinis žmogus niekada nemiega ir yra nuolatiniame bendravime ir vienybėje su
Kristumi tavyje. Tu neamerki akių ryte ir akimirksniu nesijauti kaltas, kad esi
nusidėjelis. Tu atsimerki, kad dar kartą taptum užtikrintas, jog Kristus yra
tavyje ir tu vis dar esi bendravime ir pažįsti Visagalį Dievą.
Pakilti
iš lovos ir pasiruošti dienai nėra nuodėmė. Būtinos mintys ir pokalbiai apie
tavo dieną taip pat ne nuodėmė. Pusryčių valgymas nėra nuodėmė. Būti žmogumi
nėra nuodėmė. Nuodėmė yra Dievo įžeidimas. Tu neįžeidi Jo, kai darai įprastus
dienos darbus. Legalizmas susitelkia į save ir dėl to žmogus nuolat jaudinasi
dėl savęs, spėlioja ir pergyvena, ar neįžeidė Dievo ir ar nepadarė kažko
neteisingai. Jei tu nusidedi, Jis yra visiškai pajėgus leisti tau žinoti
dvasioje, kad suklydai. Daugiau apie tai – kitą savaitę...
Aš
pabaigiau straipsnio limitą šiandien. „Žiūrėk, kokia meile Tėvas pamilo mus,
kad mes galime vadintis Dievo vaikais.“ 1 (Jono 3:1) Iš tiesų nuostabi malonė!
Iki kitos savaitės, būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.