John Fenn, 2016 m.
spalio mėn. 22 d.,
Sveiki,
Šiandien
baigsiu 3 dalių seriją „Gali būti, kad esi legalistas tikintysis, jeigu...“
Pirmi 2 punktai buvo tokie:
1)
Tavo dvasinė disciplina apibūdina tavo
dvasingumą ir tai, kaip tu pats vertini savo dvasinę būklę.
2)
Tu iš tiesų nepažįsti Viešpaties
(savarankiškai), bet pažįsti Jį per sistemą.
Pasigilinsiu
į esmę to, kas daro krikščionį legalistu.
Legalizmas
yra sujungtas su atlikimu, baime, pasmerkimu ir pastangomis patikti Dievui arba
surinkimo (bažnyčios) vadovams (vaikas taip pat gali turėti tokių bruožų, kad
patiktų tėvams).
Legalistiškas
tikintysis yra susitelkęs į veiksmus ir savęs pateikimą, tikėdamas, kad Dievas
dėl to bus labiau juo patenkintas ar labiau linkęs atsakyti į maldas. Jei esi turėjęs
skubų maldos poreikį ir dėl to ėjai į tarnavimą (į kurį šiaip neitum) su
viltimi, kad Dievas pamatys tavo papildomas pastangas arba tam, kad primintum
Jam apie grėsmingai besiartinantį paskutinį terminą, esi apimas legalizmo.
Kitas
pavyzdys: jei tiki, kad finansnis palaiminimas yra asmeninis Dievo patvirtinimo
antspaudas tavo gyvenime, esi legalistas. Jei kada bandei nusipirkti atsakymą į
maldą, duodamas kažkokią sumą pinigų už išgydymą, mylimo žmogaus išgelbėjimą ir
t.t., – esi legalistas. Tėvas žiūri į mus per Jėzaus pralietą kraują ir faktą,
kad esame gimę bei įsūnyti į Jo šeimą dėl Jėzaus kraujo, o ne dėl to, kiek
įvairių dvasinių kalniukų susikuriame, kad po to per juos šokinėtume.
Dėl
legalizmo žmogus susikuria klaidingą tapatybę. Jis gyvena fasadinį gyvenimą
viešai, bet dažnai yra visai kitoks namuose, stengdamasis kompensuoti skirtumą
tarp savo legalistinio tikėjimo ir savo gyvenimo realybės. Kompensuodamas tą
skirtumą žmogus tampa kritiškas,
laiko save pranašesniu, matuoja kitus pagal savo standartus bei tai, ką pats jaučia
esant teisinga ar neteisinga.
Todėl 3 punktas: Tu jautiesi
dvasiškai saugus, jei susitelki tik į vieną dvasinį mokymą ar discipliną vienu
metu.
Žmogus,
kuris negali paprastai vaikščioti ir kalbėtis su Tėvu remdamasis tiesiog tuo,
kad Kristus yra jame, negali skaityti ar klausyti įvairių mokymų ir įsitikinimų
iš įvairių šaltinių, nes jam atrodo, jog kažkas iš išorės kelia grėsmę susitelkimui,
gali būti legalistas. Legalistai netoleruoja tų, kurie tiki kitaip, nei jie
patys, ir jei jie negali palenkti į savo pusę, jie atmeta santykius (legalizmas
sukelia pyktį ir tokie žmonės paprastai yra pikti ir/arba nelaimingi giliai
savyje, bet gerai apsaugoję savo širdį).
Jie
negali suvokti visų Dievo ketinimų iš dalies dėl baimės, kad praleis naujausią
dalyką iš dangaus, arba jiems atrodo, kad tik jie vieni turi apreiškimą – ir
bijo jį „prarasti“. Prisidengę dvasinio pažinimo ir augimo fasadu, iš tiesų jie
motyvuojami nežinomybės baimės, o buvimas legalistu padeda jiems tą nežinomybę nuslopinti.
Jie negali tiesiog vaikščioti su Tėvu ir pasitikėti Jo ramybe savo dvasioje –
jie varomi baimės, apsigaubę dvasingumu.
4 punktas: greičiausiai
tu esi legalistiškas tikintysis, jei... Tu atskiri savo natūralų gyvenimą nuo
dvasinio
Tai
asmuo, kuris leidžia, kad jo dvasingumą matytų tik tie, kurie tiki taip, kaip
jis pats, arba tie, kurie turėtų, jų manymu, tikėti taip, kaip jie – kuriuos
jie bando pataisyti ne romiai, kaip Raštas liepia, bet kaip turintys valdžią.
Dažnai jie būna kitų atmetami ir laikosi tyliai, nes žino, kad jei pasakys apie
tai, kuo jie tiki, bus atmesti, taigi kaip vanagas, laukiantis grobio, jie
susilaiko, kol randa silpnesnį žmogų.
Jie
dažnai jaučiasi taip, lyg jie ir Dievas yra prieš visą pasaulį. Jie nuolatos
grėsmėje ir privalo nuo kitų apsaugoti tai, kuo jie tiki, jie turi šviesą,
pažįsta aukštesnį kelią ir žino, kaip kiti gali ateiti pas Dievą ir gyventi
šventą gyvenimą.
Tai veda į 5 punktą: Tu
esi vienišas, nes užčiaupei kiekvieną dėl jų netobulumų, nuodėmių ir doktrinos
klaidos. Dažnai jie neturi geriausio draugo ir negali pasidalinti tuo, kuo tiki
su sutuoktiniu.
Apsupti
žmonių, jie yra vieniši. Pagalvok apie fariziejus – jie reikalavo tobulumo kitų
gyvenime, o patys gyveno turėdami dvigubus standartus ir sau tų pačių standartų
netaikė (nors jie ginčijosi su Jėzumi, neva jie tų standartų laikėsi, tačiau
nematė savo veidmainiškumo), tai reiškia, kad jie buvo vieniši savo mažoje
grupelėje.
Aš
galvoju, kad izoliacija yra blogiausia legalizmo dalis. Žmonės uždengia savo
vienišumą būdami aktyvūs savo kryptyje ar socialiniuose tinkluose (arba
abiejuose dalykuose), bet savo širdyje jie yra vieniši, ir tai žino. Numesk
socialinius tinklus, surinkimą, jeigu jie jį lanko, paimk iš jų Bibliją ir
krūvas užrašų, ir jų gyvenime nebeliks jokio vaikščiojimo su Viešpačiu. Jie
pažįsta Jį per tos šventyklos struktūrą, kurią jie patys sukūrė dėl Jo, bet jie
nežino, kad Jis negyvena toje šventykloje – Jis gyvena juose, tačiau jie
susitelkia į tai, kas išorėje.
Kaip vaikščioti su
Juo aš pasidalinsiu kitą savaitę. Aš pradėjau rengti tiesiogines transliacijas Facebooke,
kurias galite matyti ieškodami manęs arba sekdami mano publikacijas. Pirmoji transliacija
buvo prieš 2 savaites. Būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.