Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Kaip nebūti legalistišku tininčiuoju. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. lapkričio mėn. 5 d.,

Sveiki,
Pirmiauisia, du momentai dėl mano Facebook video. Pirma – būkite tikri, kad ieškodami manęs, ieškote John C Fenn, o ne John Fenn (radau kelis tokius). Antra – video taip pat galite rasti ir YouTube.com. Taigi, jei nerandate Facebook‘e, tuomet ieškokite www.youtube.com. Įveskite John C Fenn ir rasite mano video bei kitus mano mokymus ir interviu.



Kaip nebūti legalistišku tikinčiuoju...
Tie, kurių santykiai paremti atlikimu, nepažįsta To, kuris, kaip jie mano, reikalauja to atlikimo.

Pateiksiu pavyzdį. Kai augau, mano tėtis buvo nustatęs labai griežtas taisykles ir tik pagal jas buvo leidžiama jį pažinti, t.y. mes pažinojome taisykles daugiau nei patį tėtį. Jis buvo kaip pastatas, apdengtas pastoliais. Kad pasiekčiau jį, turėjau prasibrauti pro pastolių taisykles ir nuostatas, kurių niekada negalėjai numatyti, taigi aš galėjau pažinti tik tuos pastolius, kuriuos jis parinkdavo.

Labiausiai reglamentuotas buvo pietų metas - mes buvome mokomi, kaip ateityje turi elgtis jauni visuomenės žmonės. Privalėjome sėdėti tiesiai, vieną ranką laikyti švelniai priglaudus prie savęs, nelaikyti alkūnės ant stalo, kalbėti buvo leidžiama tik esant paklaustam. Tėtis klausinėdavo mus vieną po kito apie mūsų dieną. Kai jis baigdavo, pranešdavo, kad galime laisvai kalbėtis, bet jis griežtai nustatydavo tam pradžią ir pabaigą.

Tarnavimo rutina auditoriniame surinkime yra kaip pastoliai, pastatyti žmogaus aplink Dievo Tėvo širdį ir Viešpatį Jėzų, o tam, kad pasiektum Juos, turi prasibrauti pro pastolius, bet jie taip sukonstruoti, kad tai niekada nepavyksta. Vienintelis būdas pažinti Dievą auditoriniame surinkime yra per bažnytinę struktūrą, kuri suteikia žmonėms daugiau bažnyčios, nei Dievo pažinimą.

Kaip gi žmogus gali išvengti religingumo bažnytinėje kultūroje, kuri pakeičia Dievo buvimą emocijomis, Dievo judėjimą - tvarkaraščiu, o kūniškus ar demoniškus pasireiškimus vadina Dievo pasireiškimais?

„Tai yra amžinas gyvenimas - kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Jėzų Kristų, kurį Tu siuntei.“ –taip kalbėjo Jėzus (Jono 17:3).

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jono 14:6).

Šitos dvi eilutės parodo, kad Jėzus yra kelias, bet Tėvas yra kelionės tikslas ir pažinti Tėvą iš tiesų ir yra esmė.

Aš netaikau šito tiems, kurie suvokia, kad pažįsta Jėzų, bet gerai nepažįsta Tėvo, kaip tai dažnai nutinka dėl to, kad žmogus savo dangiškajam Tėvui perkelia nevykusius arba išvis neegzistuojančius santykius su žemišku tėvu, taip pat nesakau to tiems, kas nėra atgimęs iš naujo – visiškai ne. Aš sakau, jei tu pažįsti tik Viešpatį, bet nesijauti gerai pažįstantis Tėvo arba tas pažinimas prilygsta Viešpaties pažinimui, tai yra kur augti. Jono 17 skyriuje Jėzus meldėsi, kad mes pažintume Tėvą - Jis visada kreipia šia linkme viso gyvenimo proceso metu.

Kaip nebūti legalistu - pažinti Tėvą
Kai kurie iš jūsų galbūt prisiminsite, nes tuo jau buvau kažkada pasidalinęs. Kai žiūriu jau daug kartų matytą filmą, aš jau žinau visą filmo eigą. Lygiai taip pat pagalvojau, jog Tėvas absoliučiai viską žino, bet Jam vis tiek patinka, nors tai turėtų būti Jam labai nuobodu. Taigi aš paklausiau Jo: „Tėve, kur Tu randi pasitenkinimą?“ Nedelsiant Jis atsakė: „Aš mėgaujuosi procesu.“ Tėvas yra Dvasia, bet Jis sukūrė fizinį pasaulį. Gyvendamas mumyse Dvasia, Jis patiria žmogaus gyvenimo apribojimus fiziniame pasaulyje ir Jis džiaugiasi procesu, kurį mes vadiname mokinyste.“

Legalizmas atmeta procesą. Legalizmas apriboja žmogų nustatyta ar gerai suprantama struktūra, kuri panaikina individo asmenybę ir dovanas. Legalizmo surištas žmogus negali augti kaip asmenybė ar krikščionis. Legalizmas nėra paslankus. Legalizmas pabrėžia atlikimą, o ne santykius.

Tėvas mėgaujasi procesu. Galbūt prisimenate, kad tai rašiau jau daug kartų.

Vieno aplankymo metu Jėzus pakomentavo: „Supranti, žmonės išsigelbsti pagal Ef 2:6“ („Mūsų Tėvas...prikėlė mus kartu ir pasodino kartu su Juo danguje Kristuje“). Man paklausus, ką Jis turėjo omenyje, Jis pasakė, kad 6 eilutė apibūdina, kas mes esame Jame, kad Jame mūsų teisumas, valdžia, ir žmonės ateina pas Tėvą, nes Jis patraukia juos, kai jie ieško tiesos arba yra tragiškose situacijose ir atsigręžia į Jį ir t.t. Bet tada linktelėjęs galva ir su plačia šypsena pasakė:„Bet Tėvas ir Aš išgelbėjome tave dėl 7 eilutės.“

O 7 eilutė sako: „...kad ateinančiais amžiais Jis (Tėvas) galėtų parodyti mums begalinius malonės turtus per Kristų Jėzų“.

Mūsų Tėvas ir Viešpats jau galvoja apie ateinančius amžius ir apie tai, kokį gerumą bei begalinę malonę jie parodys mums – jie nesvajoja apie taisykles ir nuostatas, kurias mes turėsime vykdyti per ateinančius amžius.

Pirmiausia, ką darau tik pabudus, tai pasveikinu Tėvą ir paklausiu, ar yra kažkas, už ką turiu pasimelsti

Kurį laiką paguliu, apie 30 min. ar daugiau, melsdamasis Dvasioje už žmones, kuriuos prisimenu savo dvasioje – ne tuos, apie kuriuos aš pats galvoju, bet tuos, kurie iškyla iš mano dvasios – tai geriausia, kaip tegaliu apibūdinti tą ramią užuominą iš Tėvo, ateinančią kartu su vardais... ir aš meldžiuosi už juos, kol iškyla kitas žmogus...

Ar pastebėjote, kad laiškuose nėra nei vienos maldos Jėzui ar Šventajai Dvasiai, bet tik Tėvui? (Dvasia sako tik tai, ką girdi, ir ieško tik to, ką Tėvas turi mums, taigi prašymai niekada neskiriami Dvasiai, Jono 16;13, 1 Kor 2:9-12.)

Ar pastebėjote, kad Jėzus Viešpaties maldoje kreipiasi į Tėvą: Mūsų Tėve danguje, šventas yra Tavo vardas...

Jei jūs nepažįstate Tėvo, siūlau pradėti Jam kalbėti. Įveskite Jį į savo gyvenimą pirmiausia kaip Kūrėją. Parodykite dėkingumą už gamtą, kad Jis galvoja apie jus, kad Jis leido jums gimti šiuo istoriniu laiku, už natūralų pasaulį aplink jus, kai tik pastebite grožį, tvarką, dizainą. Tiesiog pasakykite: „Nuostabus saulėtekis, Tėve“, ar kažką panašaus, pvz.: „Oi, pažiūrėk, Tėve, koks nuostabus medis, kaip nuostabiai sukurta, kad mirštantis lapas toks spalvingas“ – kai pradėsite tai daryti, ims plaukti apreiškimai.

Pats pagrindinis būdas pažinti Tėvą, anot Rom 1:20-21, Apd 14:17 ir kt., yra kūrinija. Aukščiau pateiktame pavyzdyje apie padėką už spalvotus lapus, kai jie miršta sezono pabaigoje, jūs rasite apreiškimą, plaukiantį apie gyvenimą ir mirtį ir Jo procesą – jei tik susitelksite į savo dvasią, į savo gelmę ir ieškosite pažinimo.

Pradėkite taip – tiesiog kalbėkite Tėvui. Jis mėgsta procesą. Jis jau planuoja ateinančius amžius. Tegu jūsų tikėjimas būna pagrįstas santykiais, o ne struktūra. Kitą savaitę – nauja tema, iki tada, būkite palaiminti.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą