Išbandymas sveikatos srityje. 2 dalis – Bet palaukite

John Fenn, 2016 m. kovo mėn. 19 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš dalinausi naujienomis, kurias sužinojau sausio 12 d., apie tai, kad man nustatytas prieširdžių virpėjimas arba PV ir aukštas kraujo spaudimas.

Be abejo problema buvo kraujo cirkuliacija. Mano senelė turėjo adatinę, mažą raudoną pagalvėlę, į kurią įsmeigdavo apie 50 smeigtukų ir siuvimo adatų, ją saugiai laikydavo siuvimo krepšyje. Panašiai ir man, visų pirma jie norėjo pradinių duomenų, kad galėtų ištirti kraujo veiklą, tada, kitą savaitę daugiau kraujo, atskaitos taškui nustatyti. Po to dar daugiau kraujo ištyrimui ir dar vienas dūris, patikrinti grupei. Tuo metu, su moteriške kuri ėmė kraują, jau pradėjome vadintis vardais. O kai viskas buvo baigta, mes jau žiūrėjome vienas kito šeimos nuotraukas ir kalbėjome apie jubiliejines datas.

Cholesterolio kiekis buvo žemas, toks kokio būta 1989 ir 1990, kai buvau kraujo donoru, tada irgi buvo matuojamas mano cholesterolio kiekis. Kepenys, inkstai tvarkoj, visos kitos cheminės sistemos veikė gerai – jokio energijos trūkumo. Kardiologas buvo visai patenkintas tokia mano būkle. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad norėtų, jog mano kraujo spaudimas būtų žemesnis ir, kad man būtų labai naudinga, numesti kokius 20 svarų. Jis paskyrė man echoskopiją. Tai reiškia, norėjo patikrinti mano širdies darbą ultragarsu, iš vidaus.

Visa tai vyksta

Greitu tempu, savaitė po savaitės, kartais 2 vizitai per savaitę, buvo tikrinamos mano kūno sistemos. Jums aš pateikiu tik tai, kas linksma, kas vyko per paskutinius 2 mėnesius. Visi reikalingi gydytojai buvo toli ir ne po vienu stogu, nuo namų važiuoti reikėdavo po 2 valandas. Taigi porą kartų pasijaučiau lyg pelė, greitai bėgiojanti nuo vieno kampo prie kito, bandydamas išvengti transporto spūsčių, vildamasis pataikyti tarp pikų, kad tik laiku suspėčiau.

Grįžtant po vieno vizito, man paskambino mano sesuo ir tarp kitko pasakė, kad mūsų močiutę iš tėvo pusės, Močiutę Džo, prieširdžių virpėjimas kamavo visą jos gyvenimą. Aš buvau šoke nuo šios žinios. Dabar reikalas krypo giminės „prakeikimo“ link, ar ne? O gal tai tiesiog toks gyvenimas kritusiame pasaulyje?

Savo ūgį aš paveldėjau iš savo senelio, iš tėčio pusės ir žinau, kad savo baltus (galbūt žilus?) plaukus gavau iš močiutės, kuri pražilo būdama 40-ies. Taigi, ačiū močiutei ir už PV, man tikrai to reikėjo!

Širdies echoskopija

Aš suvokiau, kad kai Tėvas nutarė tiesiog informuoti mane apie turimas širdies problemas, su kuriomis man reikės susitvarkyti, užuot išgydęs, Jis tikėjosi, kad aš ir tvarkysiuosi su jomis, nes kitu atveju, Jis būtų mane iš karto išgydęs. Tos problemos, tai – PV ir kraujo spaudimas. Nors aš dėjau rankas ant savęs ir įsakiau Jėzaus vardu mano PV būti išgydytai, ir savo kraujo spaudimui sužemėti, nieko neįvyko. Dvasia nedalyvavo mano skelbime, nes Tėvas buvo nutaręs tiesiog man pasakyti, užuot išgydęs mane. Taigi, susitvarkyk su tuo Džonai – buvo nustatyta ši kryptis.

Aš susitelkiau į faktą, kad Jis vaikščiojo su manimi, kai aš vykdžiau tuos visus nurodymus, kai buvau badomas, baksnojamas, matuojamas ir kai galiausiai tai privertė mane pasijusti laboratorijos žiurke. Aš sėdėdavau ten ir mąstydavau: „Žinai, tu galėtum tiesiog iš karto viską užbaigti ir tai tau būtų geriau, be to, tu žinai, kad tavo cholesterolis yra geras. Taigi, kodėl reikia patirti šitą procesą?“

Bėda ta, kad aptikau, jog esu storas. Tai nebuvo didelis apreiškimas, išskyrus tai, kad Tėvas kreipė mano dėmesį susitvarkyti su savo kraujo spaudimu ir svoriu. Taigi nustatytas PV reiškė rimtą discipliną. Akivaizdu, kad Jis jau buvo suplanavęs man kovo mėnesį – numesti svorio ir pasitikrinti visas kitas sistemas, taigi aš pasiryžau ištverti šią discipliną.

Širdies echoskopija buvo jaudinanti. Technikas prispaudė mažą lazdelę prie mano krūtinės įvairiose vietose aplink širdį ir staiga mano širdis pasirodė monitoriuje. Žiūrint į mano širdies vidų, ryškia spalva matėsi priplūstantis ir ištekantis kraujas, pulsuojantys vožtuvai... aš buvau sužavėtas. Konsultacijos metu kardiologas pasakė, kad mano širdies būklė yra gera, ant sienelių nėra nuosėdų, taip pat ir ant arterijų (echoskopu ji patikrino mano miego arteriją ir aortą) švarus kaip švilpukas, treniruokis kiek nori.

Stebėjimai:

Kalbant apie genetiką, aš su džiaugsmu priėmiau savo ūgį ir baltus plaukus, negalvodamas, kad tai giminės prakeikimas. Bet dabar, PV privertė mane dar kartą susimąstyti apie tai, kad pasirinktinai vienus dalykus vadinau palaiminimu, o kitus prakeikimu, atėjusiu per giminės liniją. Vertinau save atrankinės teologijos būdu.

Klausimas: taigi jeigu PV aš paveldėjau iš močiutės Džo, tai galbūt jis neišgydomas? Ar tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko Tėvas man tik pasakė, jog turiu sveikatos problemą su kuria turiu susitvarkyti, kad Jis neketina to išgydyti, nesvarbu ką aš bedaryčiau, kad gaučiau išgydymą, nes tai mano DNR? Šį kartą Tėvas tylėjo.

Mano pirminės sveikatos priežiūros gydytojas (PSPG) ir kardiologas pasakė, kad PV savaime neišgyja. Kardiologas pasiūlė „perkrauti“ mano širdį, tai gražus būdas pasakyti, kad: „Mes ketiname jus nutrenkti. Elektros srove užmušti tuos elektrinius darželinukus bėgiojančius viršutiniame prieširdyje. Tikimės, kad tai juos nuramins ir tada vėl jus atgaivinsime. Jūs nieko neprisiminsite. Tai gali suveikti, bet gali ir nesuveikti.“

Taigi vėlų sausį aš pradėjau mesti svorį, nes pastaroji dalis buvo mano įtakos sfera. Prieš širdies echoskopiją, aš turėjau nutraukti savo kasdienį 2.1 mylios (3,5 km) pasivaikščiojimą, kadangi abu gydytojai pasakė, kad kitaip jie nesupras ar aš turiu kraujo krešulių ir užsikimšusių arterijų, ar gerai dirba vožtuvai. Aš žinojau, kad man reikia mesti svorį ir, kad tai yra kažkas, ko Tėvas nepadarys dėl manęs, nes tai mano darbas.

Taigi dabar aš pritrenktas ne tik tuo, kad savo PSPG esu pavadintas nutukusiu (dar tuos riebalus aš galėčiau pripažinti), bet ir tuo, kad man buvo pasakyta priartėti prie tokio svorio, kurį turėjau mokydamasis koledže. Aš jam atsakiau: „Na šito tai aš nepadarysiu, bet galiu sugrįšiu prie tokio svorio, kokį turėjau kai man buvo 35 metai – tai apie 235 svarai (107 kg).“

Aš toks laimingas, kad iš anksto Tėvas man leido tai sužinoti ir, kad davė Lou tą žodį, kuris mane sustiprino, kad ir kaip gąsdinančiai tai atrodė. Supraskite, mano regėjimo aštrumas 20/20 ar geresnis, aš niekada neturėjęs jokios operacijos ir nuo paauglystės gyvenau įsakinėdamas savo kūnui paklusti man ir Žodžiui, ir tai veikė. Taigi šie dalykai dabar man yra nauja teritorija.

Kaip aš netekau 20 svarų, 20 nukrito

Viena sritis, kurioje iki tol aš leidau savo kūnui elgtis taip kaip jis norėjo – tai maistas. Mes valgėme gerai, gerą, organišką, ne konservuotą maistą ir panašiai, bet visada man buvo sunku kontroliuoti porcijas. Jeigu karvė buvo maitinama tik žole, kodėl gi valgyti 1 hamburgerį, kai 2 yra daug geriau? Dėl šio argumento, daugiau valgydamas jaučiausi geriau. Būdamas 6‘6 pėdų ūgio (1.98 m), aš galėjau turėti didesnį svorį ir neatrodyti PEEEER storas.... bent jau aš sau taip sakiau. Veidrodis turėjo kitą nuomonę, bet aš nutariau jį ignoruoti.

Taigi ryte aš geriu sultis ir jeigu esu tikrai alkanas, ir noriu kažko stipresnio, juokinga, bet įsidedu 2 bananus į didelį plastikinį indą, pridedu šaukštą migdolų sviesto ir riešutų sviesto, 8 uncijas pieno (236 ml.) ir suplaku tai iki vientisos tirštos masės. Pietums arba 14 valandą valgau pagrindinį maistą, tik sąlyginai vadinu jį gausiu. Valgau tai ką noriu, tik mažiau. Vakare suvalgau kelis riešutus, atsigeriu arbatos, kartais nevalgau nieko, arba sukramsnoju kelis kąsnelius kažko. Aš numečiau 20 svarų (9 kg) ir iki kovo pabaigos tikiuosi numesti dar 15-20 svarų. Vėl pradėjau vaikščioti, pavasaris, daug darbo kieme.

Barbara buvo sužavėta, širdies echoskopija parodė, kad mano kraujagyslės švarios kaip 17-mečio, nors esu mėsėdis. Dievas davė tvirtus dantis ir aš juos naudoju pagal paskirtį. Baltymai ir tamsios daržovės, būtent tai ką aš mėgstu, be to, labiausiai mėgstu tamsų, mažiausiai 72%, šokoladą. Angliavandeniai mane mažai domina.

O TADA, kad reikalai nepašlytų

...mano gydytojas vos nenukrito nuo kėdės, kai atsakiau į jo klausimą: „Ne, man niekada nebuvo daryta kolonoskopija.“ „Ką?! Jums beveik 58 metai ir jūs niekada nebuvote taip tirtas? Sulaukusiam 50 metų, šį tyrimą rekomenduojame kas 5 metai. Noriu, kad kitą savaitę nueitumėte užsirašyti į eilę pas gydytoją.

Švarus kaip švilpukas, gera tai išgirsti iš gydytojo po širdies echoskopijos. Norint dar kartą išgirsti frazę „švarus kaip švilpukas“ reikės dar kai kur užsirašyti. Šiandien baigiau limitą. Kitą savaitę tęsiu nuo ten, kur dabar sustojau – daugiau klausimų, pastebėjimų ir kai kurios išmoktos pamokos.

Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu