Dabartyje ir buvimas. 2 dalis (Šaldiklis)

John Fenn, 2015 m. gegužės mėn. 2 d., 

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš žaviuosi Barbaros organizaciniais įgūdžiais, bet nesuprantu, kaip ji surūšiuoja produktus šaldiklyje. Bet aš esu tik vyras, todėl – tai normalu. Tą rytą aš buvau alkanas ir norėjau lašinukų, galvojau, kad jie turi būti vienoje iš 6 pagrindinių maisto grupių: vaisiai, daržovės, mėsa, pienas, grūdai, lašinukai. Galbūt dar sūris galėtų būti atskirame skyriuje. Jeigu būčiau dinozauras, būčiau mėso-zauras, o Barbara būtų angliavandianio-zauras. Mes kartu subalansuojame vienas kitą.

Angliavandeniai tą rytą beveik visi buvo sukrauti šaldiklyje – bandelės, tortilijos, ruginė duona, rupiai maltų miltų duonos kepalai, ledai, įvairių rūšių sušaldyti miltų maišeliai... bet jokių lašinukų ir jokių hamburgerių, nes mūsų ištekliai buvo besibaigiantys. Paprastai ten yra nedidelis mėsos skyrius, bet jis turėjo būti papildytas.

Barbara nuostabiai išsaugo maistą. Ten buvo praeitos Padėkos dienos pietūs ir pietūs nuo praeitų Kalėdų šventimo, ir netgi šių metų velykinis maistas ir visas tas maistas laukė, kada bus ištrauktas iš ledo gelmių, atšildytas ir dar kartą atgaivintas. Man patinka šis jos sugebėjimas, dėl kurio švenčių maistas mūsų namuose niekada nesibaigia, jis tik sušaldomas ir laikomas iki kito karto, kai juo vėl bus galima pasimėgauti.

Sušaldytas laike

Mano mintys tą rytą sukosi apie tai, kad pilnas maisto šaldiklis panašus į mūsų maldos gyvenimą. Mes turime atminties ruošinius iš praeities, kai kurie geresni už kitus, kai kurie nebuvo visiškai sunaudoti, todėl sušaldyti laiko pakuotėje, kad niekas nematytų, nors mes iš tiesų norėtume ištuštinti tą šaldiklį ir pabaigti su tuo.

Kaip pagrindinis patiekalas, kuomet mes pagaliau pastumiame lėkštę ir pasakome: „man jau pakanka, ir patalpiname jį į šaldiklį, taip ir su prisiminimais, kuriais mes jau pasisotiname, ir vėl vieni geresni nei kiti. Su kai kuriais mes dar nesusidorojome – neteisingumas, praradimas, sukeltas skausmas mums ir kitiems, „kodėl?“ taip viskas.

Mes visi turime istoriją

Kai kurios istorijos yra gražesnės nei kitos, bet žmogaus prigimtis nori daryti tai, kas neįmanoma: padaryti praeitį tvarkinga, švaria, tvarkyti ir organizuoti tol, kol visos problemos bus išspręstos ir jau niekas nežeis. Tada ta sutaikyta praeitis gali būti sunumeruota, sudėliota ir padėta amžinam saugojimui.

Aš kalbėjau kaip Viešpats pasakė man anksčiau šiais metais: „AŠ ESU. Todėl Aš visada dabartyje. Taigi, norint būti Mano buvime, turi būti dabartyje“.

Praeitą savaitę aš pasidalinau kaip Viešpats atėjo iš amžinybės ir davė Mozei 10 įsakymų, kurie įpareigojo Izraelį gyventi dabartyje. Naudodamas įsakymus, o ne patarimus, Jis įgalino kiekvieną asmenį prisiimti atsakomybę už savo sprendimus gyvenime ir būti atsakingu už kiekvieną gyvenimo momentą.

Dabartyje

Kai pavyzdžiui sakoma: „Nemeluok“ (neliudyk neteisingai) nelieka vietos pateisinti melą prisiminus praeitį, ten, kur asmuo buvo sužeistas, kad pateisintų melą dabartinėje situacijoje. Taip pat negalima meluoti, kad turėtum geresnę ateitį - „Taip, sere, ši karieta labai nedaug pravažiavo, ji priklausė senelei, kuri ją naudojo susirinkti manai kiekvieną rytą“, kai buvo žinoma, kad tai karo vežimas naudojamas daugybėje mūšių Egipto armijoje. Kiekvienas izraelitas turėjo gyventi dabartyje ir vaikščioti su Dievu dabartyje.

Asmenins įgalinimas

10 įsakymų buvo tikslingai neaiškūs su negausiomis detalėmis, tik su kai kuriais esminiais nurodymais kai kuriems atvejais, bet ne tiek, kad Jis siektų išleisti įsakymą kiekvienai įmanomai situacijai gyvenime. Neaiškumas reiškia, kad kiekvienas asmuo turi vaikščioti su Juo, kad galėtų gauti šviežią apreiškimą kiekvienai konkrečiai situacijai, kaip taikyti Jo Įsakymus. Jei patrauksime nuo Įstatymų santykius, jūs pradėsite praktikuoti religines taisykles, niekada nebūdami tikri, ar Dievas patenkintas jumis, ar ne.

Ką sako Ugandos gyventojai

Kai aš buvau Biblijos mokyklos direktoriumi, vieno rytinio susirinkimo metu studentams kalbėjo pora iš Ugandos. Jei nepamiršau, vyras buvo 29 iš 34 vaikų, nes jo tėvas turėjo 4 žmonas. Jo žmona kilusi iš namų, kur buvo 3 žmonos, ir ji berods buvo 13 vaikas iš 19.

Ugandiečių pora papasakojo studentams, kad 1800 metais Europos misionieriai padarė didelę žalą gentinei ir socialinei Ugandos struktūrai, tai paliko pėdsaką iki šių laikų. Kai europiečiai atversdavo vyrus ar žmonas į krikščionybę, jie reikalavo tų naujų tikinčiųjų išsiskirti su savo ne krikščionimis sutuoktiniais, o tai draskydavo šeimas, gentis ir visą tautą.

Tą rytą mes pasakėme studentams, kad mūsų darbas paklusti Dievui, daryti mokiniais leidžiant jiems stebėti mumyse tai, ką Jėzus sakė daryti, o Šventosios Dvasios darbas padėti eiti per gyvenimą kartu su Juo, ir su Juo nustatyti kaip taikyti Dievo kelius mūsų kultūroje. Vaikščioti meilėje reiškia vaikščioti su Juo dabartyje, kad atrastum Jo išmintį kiekvienai situacijai, kurią sutinkame.

Tai tinka ir mums šiandien

Kai mes skaitome Jėzaus įsakymą: „mylėkite vienas kitą taip kaip Aš jus pamilau“, mes automatiškai galvojame apie kryžių, bet ne tai Jis norėjo pasakyti.

Jono 15 skyriuje mokiniai vis dar nesuprato, kad Jėzus eis ant kryžiaus. Tai vis dar tebuvo ateitis. Jėzus pasakė: „kaip Aš jus mylėjau“ – nuo savo tarnavimo pradžios, kai Jonas Krikštytojas buvo vis dar gyvas iki to momento, kuomet Jis tai pareiškė.

Jėzus kalbėjo apie tai, kaip per tris su puse metų kasdieniniame gyvenime, stovyklaujant, svečiuojantis namuose, mokant viešai ir bendraujant privačiai, pasivaikščiojimų ir ilgos kelionės metu, jie stebėjo Jį kiekvienoje gyvenimo situacijoje – ir liepė mylėti vienas kitą taip, kaip Jis mylėjo juos tuo metu. Kai Jis įsakė jiems mylėti vienas kitą taip, kaip Jis mylėjo juos, Jis kalbėjo apie kasdieninį gyvenimą, kuriuo jie dalijosi pastaruosius 3 ½ metų.

Šiame pavyzdyje Jėzus TIKRAI prašė jų prisiminti praeitį. Šitie praeities momentai apėmė daug vis dar mokiniams nesuprantamų dalykų. Mokymai, kurių jie nesuprato, veiksmai ir teiginiai, kuriais Jis kritikavo religinius lyderius ir kultūrą, kurioje jie užaugo, stebuklai, kurių gelmės jie dar neišanalizavo.

Kai Jėzus paprašė jų prisiminti praeitį, tai nereiškė mąstyti apie tai, ko jie vis dar nesuprato, ir apie tai, kas kėlė jiems sumaištį. Bet prisiminti meilę, kurią jie matė, prisiminti gerus laikus kartu, pavyzdžius iš Jo gyvenimo, kuriuos jie galėjo taikyti savo gyvenime. Jis neprašė jų surinkti ir surišti praeitį lyg žabų ryšulėlį bei išspręsti kiekvieną problemą, bet nuspręsti prisiminti visus meilės pavyzdžius, mąstyti apie tai, ką jie suprato, rasti meilę tarp neišspręstų problemų.

TAI mes galime padaryti, gyvendami čia ir dabar šiuo momentu, pasirinkti vaikščiojimą meilėje, prisiminti žiūrint meilės akimis, įsitikinus, kad ateinančiais amžiais Tėvas toliau mums rodys savo meilės ir gerumo turtus Kristuje. (Efeziečiams 2:7)

Pratęsimas kitą savaitę....būkit palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com