Tai Dievo, ar mano valia, argi Jam svarbu? 2 dalis

John Fenn, 2015 m. vasario mėn. 14 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę aš rašiau apie tai, kad daug kartų mes laukiame, jog Viešpats apreikštų mums Savo valią, bet Jis laukia mūsų, kad mes patys suvoktume savo poreikį taip, kaip Jis žinojo, kad Adomui reikėjo poros, bet Adomas šito nesuprato.

Yra laikai, kai Jis iš tiesų neturi mums tobulos valios, nes labai dažnai Jis jau yra atidavęs pasirinkimo teisę mums, ir laukia, kada mes patys nuspręsime. Kai Jis atvedė visus gyvūnus Adomui pažiūrėti, kaip jis juos pavadins, Jis neturėjo tobulos valios dėl gyvūnų vardų, tai buvo darbas skirtas Adomui. Jis sutiko su tuo, kaip Adomas pasirinks: „Ir kaip tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir buvo jo vardas.“ Pradžios 2:19

Jis dažnai apreiškia išmintį ir mūsų pasirinktų galimybių pasekmes, bet dažnai tai visiškai priklauso nuo mūsų, ir Jo tobula valia yra tai, kaip mes nuspręsime. Sumaištis kyla, kai mes matome galimybes ir norime, kad Jis pasakytų, kuriuo keliu eiti, kai faktiškai Jis nori, kad mes patys nuspręstume.

1 Pavyzdys: „...Tau tai nepatiks“

Praeitą mėnesį aš tvarkiau reikalus Tulsoje ir priešpiečių metu norėjau sustoti kur nors pavalgyti, turėjau ne daugiau kaip 30 minučių ir buvau pasiilgęs itališko maisto. Ant kampo buvo restoranas pavadintas Zio‘s, ir aš jau ketinau įsukti į automobilių stovėjimo aikštelę, bet prieš tai paklausiau: „Ką tu apie tai manai, Tėve?“ Tučtuojau išgirdau: „Kodėl tau nepavalgius kur nors kitur, tau tai nepatiks.“

Aš Jo paklausiau visų pirma todėl, kad buvau judrios dienos įkarštyje, ir norėjau būti kiek įmanoma efektyvesnis, nes po visų mano darbų man buvo likęs 90 minučių kelias namo. Aš nenorėjau daugiau nei 30 minučių praleisti priešpiečiams, taigi aš mąsčiau: „Ar čia vietos reikės laukti 20 minučių?“

Taigi, kai Jis pasakė: „Kodėl tau nepavalgius kur nors kitur, tau tai nepatiks“. Aš priėmiau tai kaip pasiūlymą, bet nieko dėl to nedariau. Bandžiau įsivaizduoti, kas galėtų nepatikti. Mano dvasioje nebuvo jokio sunkumo dėl mano sveikatos ar saugumo, ir jokio sielvarto, jei aš toliau tęsiu savo planus, o tai būtų perspėjimas, kad Jis turi man tobulą planą ir aš einu prieš jį. Taigi aš pasakiau: „Gerai, aš jau seniai čia nebuvau, o tai ilgai netruks ir lengva įgyvendinti, todėl, Tėve, aš tai padarysiu“. Nebuvo atsakymo, tik tyla, taipogi nebuvo jokio sielvarto dvasioje, taigi aš įėjau vidun.

Aš užsisakiau Mocarelos lazdelių, Cezario salotų ir Viščiuką Parmesan

Kadangi nieko nevalgiau pusryčių ir vakare tik užkasiu, aš galvojau, kad galiu (nors tai ir nesveika) suvalgyti didelę porciją priešpiečiams ir tai ką nesuvalgysiu pasiimti namo kitai dienai, juokinga.

Aš suvalgiau sūrio lazdeles ir jau buvau bebaigiantis salotas, kai padavėja atnešė gerai apskrudintą viščiuką Parmesan. Aš šiek tiek atsikandau iš krašto, skonis buvo degėsių, atsikandau iš kito krašto – ir vėl viščiukas sudegęs. Tada aš apverčiau jį ir pamačiau, kad visa kita pusė buvo pajuodusi, ir tada pašaukiau padavėją. Aš pasakiau jai, kad negaliu to valgyti, ji pasakė, kad kaltas virėjas, kuris sudegino. Ji pažadėjo pakeisti, ir pasakė, kad parodys vadybininkui.

Aš pasakiau, kad nenoriu kitos porcijos, esu sotus ir turiu ruoštis išvykti, taigi ji atskaičiavo sudegusį kepsnį iš sąskaitos, ir aš vėl greitai buvau kelyje, užmokėjęs jai $9, bet daviau jai pagal tai, kokia pilna kaina turėjo būti, ne pagal tą sumažintą sumą, nes tai buvo ne jos kaltė, kad virėjas sudegino kepsnį ir tai nuslėpė. (Dorumas to reikalauja, panašiai kaip naudojant kuponus maistui, dora yra atskaičiuoti pagal tai, kokia kaina turi būti, ne pagal pateiktą sąskaitą su nuolaida, nes padavėja dirbo taip pat, todėl ir jos atlyginimas neturi nukentėti.)

Išeidamas pasakiau: „Gerai, Tėve, tu buvai teisus, man tai nepatiko. Bet aš nepatyriau jokios žalos, man pakako sūrio ir salotų“.

Jis atskleidė mano veiksmų pasekmes

Tai buvo atvejis, kai aš iš anksto žinojau: „Tau tai nepatiks, bet aš buvau labai alkanas, taigi, kad būtų greičiau nuėjau į restoraną, nors žinojau, kad ten maistas man nepatiks. Aš įvertinau pasirinkimo pasekmes, ir kai nejaučiau jokio pavojaus savo dvasioje sveikatai ir saugumui, aš ten vis tiek nuėjau. Ar jums kada yra tekę būti naujame restorane rizikuojant, kad maistas tenai jums nepatiks? Taigi, mes matome, kad Tėvas dažnai atskleidžia mūsų veiksmų pasekmes, bet sprendimas yra mūsų.

2 pavyzdys: Pauliui buvo parodyta, kad jam teks kentėti, Apd 20:22/21:11

Greitai po to, kai Paulius sutiko Viešpatį kelyje į Damaską, jam buvo apreikšta, kad jis kentės, jei vykdys Viešpaties pašaukimą. Viešpats netgi pasakė, kad Sauliui iš Tarso bus pasiųstas Viešpaties mokinys Ananijas, kuris uždės rankas, ir taip jam bus grąžintas regėjimas.

„Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams, ir Izraelio vaikams. Ir aš parodysiu jam, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo.“ Apd 9:15-16

Ta diena, kai Saulius iš Tarso sutiko Jėzų iš Nazareto, visiškai pakeitė būsimo apaštalo Pauliaus teologiją. Ir tiesiog tada, tomis dienomis, Viešpats apreiškė jam, į ką jis yra pašauktas, bet tai buvo jo pasirinkimas, nes laukė kentėjimai ir persekiojimai.

Praėjus eilei metų Paulius nusprendė, kad nori būti Jeruzalėje per Sekmines: „Nes Paulius nusprendė plaukti į Efezą, užuot praleidus laiką Azijoje (valstija, kurioje buvo Efezas), nes jis norėjo skubėti, kad jei įmanoma suspėtų nuvykti į Jeruzalę Sekminėms.“ Apd 20:16

Atkreipkite dėmesį, kad Paulius padarė šituos sprendimus. Nebuvo regėjimo, kuriame žmogus iš Jeruzalės sakytų: „Ateik ir padėk mums“, kaip tai buvo Makedonijos atveju.“* Tai pats Paulius norėjo aplankyti Jeruzalę per Sekmines.

Ir kur tik Paulius ėjo, jis sakė: „Ir dabar aš einu į Jeruzalę, surištas savo dvasioje eiti tenai nežinodamas, kas nutiks, tik visur, kur aš bebūčiau, Dvasia liudija, kad manęs laukia areštas ir vargai. Bet tai man nesvarbu, ir aš nebranginu savo gyvybės, kad tik su džiaugsmu baigčiau savo bėgimą ir tarnavimą...“ * (Apd 16:9, 20:22-23)

Paulius nepraleido Dievo valios, nors aišku, kad pats Paulius kūrė planus eiti, ne Dievas. Bet tai buvo Pauliaus pasirinkimas, nors jis nuo savo naujo gimimo žinojo, kad turės kentėti. Jis žinojo, į ką jis eina, pranašas Agabas galiausiai atskleidė detales: „Štai ką sako Šventoji Dvasia, žydai suims tave (žmogus, kuriam priklauso šitas diržas) ir atiduos tave romėnams...“ Apd 21:11

Būtent tai ir įvyko, ir tai galiausiai vedė į Pauliaus teismą ir nuosprendžio įvykdymą Romoje. Jam nuo pat pradžių buvo parodytos sprendimo tapti Jėzaus mokiniu pasekmės, bet buvo leista rinktis taką.

„Šaukiančio Dievo“ kultūra

Yra tokia bažnyčios (surinkimo) kultūra, kuri praktikuoja rėkimą ir šaukimą Dievui „iš visų plaučių“, kad pašauktų Jį ir įtikintų, kaip atkakliai jie Jo nori. Dėl to jie tikisi, kad Dievas bus toks pat garsus ir aiškus savo valios pareiškime, ir tikisi, kad Jis visada turi jiems tobulą valią, niekada nemano, kad kai kuriuos sprendimus mes turime padaryti patys, ir Jis sutinka su tuo, ką mes pasirenkame. Modernūs žmonės niekada nesusimąsto, kad Adomas galėjo duoti vardus gyvūnams, kokius jis norėjo, ir Dievas sutiko su tuo. Bet kartais Dievas LAUKIA norėdamas pažiūrėti, ką mes darysime.

Dažniausiai Viešpats nešaukia, bet giliai sieloje pašnibždomis Jis atskleidžia pasekmes ir tolimesnę plėtrą kiekvieno kelio, kurį mes pasirenkame, ir tada sprendimai priklauso nuo mūsų.

„Yra tokių, kurie sako, kad neįmanoma žinoti, ką mes turime daryti, ar kuo būti. Bet žmonės kurie sako, kad Dievas šaukia, visiškai nemato Dievo, kuris šnibžda“. Iš filmo „Finding Normal“ (liet.: „atrandant tai, kas yra normalu“).

Kitą savaitę: sutuoktinio pasirinkimas, gimimo kontrolė, teisingumas, pinigai, ir daugiau. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu