Sveiki,
Praeitą
savaitę aš rašiau apie tai, kad daug kartų mes laukiame, jog Viešpats apreikštų
mums Savo valią, bet Jis laukia mūsų, kad mes patys suvoktume savo poreikį
taip, kaip Jis žinojo, kad Adomui reikėjo poros, bet Adomas šito nesuprato.
Yra
laikai, kai Jis iš tiesų neturi mums tobulos valios, nes labai dažnai Jis jau yra
atidavęs pasirinkimo teisę mums, ir laukia, kada mes patys nuspręsime. Kai Jis atvedė
visus gyvūnus Adomui pažiūrėti, kaip jis juos pavadins, Jis neturėjo tobulos
valios dėl gyvūnų vardų, tai buvo darbas skirtas Adomui. Jis sutiko su tuo,
kaip Adomas pasirinks: „Ir kaip tik Adomas pavadino kiekvieną gyvūną, toks ir
buvo jo vardas.“ Pradžios 2:19
Jis
dažnai apreiškia išmintį ir mūsų pasirinktų galimybių pasekmes, bet dažnai tai
visiškai priklauso nuo mūsų, ir Jo tobula valia yra tai, kaip mes nuspręsime.
Sumaištis kyla, kai mes matome galimybes ir norime, kad Jis pasakytų, kuriuo
keliu eiti, kai faktiškai Jis nori, kad mes patys nuspręstume.
1 Pavyzdys: „...Tau
tai nepatiks“
Praeitą
mėnesį aš tvarkiau reikalus Tulsoje ir priešpiečių metu norėjau sustoti kur
nors pavalgyti, turėjau ne daugiau kaip 30 minučių ir buvau pasiilgęs itališko
maisto. Ant kampo buvo restoranas pavadintas Zio‘s, ir aš jau ketinau įsukti į
automobilių stovėjimo aikštelę, bet prieš tai paklausiau: „Ką tu apie tai manai,
Tėve?“ Tučtuojau išgirdau: „Kodėl tau nepavalgius kur nors kitur, tau tai
nepatiks.“
Aš
Jo paklausiau visų pirma todėl, kad buvau judrios dienos įkarštyje, ir norėjau būti
kiek įmanoma efektyvesnis, nes po visų mano darbų man buvo likęs 90 minučių
kelias namo. Aš nenorėjau daugiau nei 30 minučių praleisti priešpiečiams, taigi
aš mąsčiau: „Ar čia vietos reikės laukti 20 minučių?“
Taigi,
kai Jis pasakė: „Kodėl tau nepavalgius kur nors kitur, tau tai nepatiks“. Aš priėmiau
tai kaip pasiūlymą, bet nieko dėl to nedariau. Bandžiau įsivaizduoti, kas
galėtų nepatikti. Mano dvasioje nebuvo jokio sunkumo dėl mano sveikatos ar
saugumo, ir jokio sielvarto, jei aš toliau tęsiu savo planus, o tai būtų
perspėjimas, kad Jis turi man tobulą planą ir aš einu prieš jį. Taigi aš pasakiau:
„Gerai, aš jau seniai čia nebuvau, o tai ilgai netruks ir lengva įgyvendinti,
todėl, Tėve, aš tai padarysiu“. Nebuvo atsakymo, tik tyla, taipogi nebuvo jokio
sielvarto dvasioje, taigi aš įėjau vidun.
Aš užsisakiau
Mocarelos lazdelių, Cezario salotų ir Viščiuką Parmesan
Kadangi
nieko nevalgiau pusryčių ir vakare tik užkasiu, aš galvojau, kad galiu (nors
tai ir nesveika) suvalgyti didelę porciją priešpiečiams ir tai ką nesuvalgysiu pasiimti
namo kitai dienai, juokinga.
Aš
suvalgiau sūrio lazdeles ir jau buvau bebaigiantis salotas, kai padavėja atnešė
gerai apskrudintą viščiuką Parmesan. Aš šiek tiek atsikandau iš krašto, skonis
buvo degėsių, atsikandau iš kito krašto – ir vėl viščiukas sudegęs. Tada aš
apverčiau jį ir pamačiau, kad visa kita pusė buvo pajuodusi, ir tada pašaukiau
padavėją. Aš pasakiau jai, kad negaliu to valgyti, ji pasakė, kad kaltas
virėjas, kuris sudegino. Ji pažadėjo pakeisti, ir pasakė, kad parodys vadybininkui.
Aš
pasakiau, kad nenoriu kitos porcijos, esu sotus ir turiu ruoštis išvykti, taigi
ji atskaičiavo sudegusį kepsnį iš sąskaitos, ir aš vėl greitai buvau kelyje,
užmokėjęs jai $9, bet daviau jai pagal tai, kokia pilna kaina turėjo būti, ne
pagal tą sumažintą sumą, nes tai buvo ne jos kaltė, kad virėjas sudegino kepsnį
ir tai nuslėpė. (Dorumas to reikalauja, panašiai kaip naudojant kuponus maistui,
dora yra atskaičiuoti pagal tai, kokia kaina turi būti, ne pagal pateiktą
sąskaitą su nuolaida, nes padavėja dirbo taip pat, todėl ir jos atlyginimas
neturi nukentėti.)
Išeidamas
pasakiau: „Gerai, Tėve, tu buvai teisus, man tai nepatiko. Bet aš nepatyriau jokios
žalos, man pakako sūrio ir salotų“.
Jis atskleidė mano
veiksmų pasekmes
Tai
buvo atvejis, kai aš iš anksto žinojau: „Tau tai nepatiks, bet aš buvau labai
alkanas, taigi, kad būtų greičiau nuėjau į restoraną, nors žinojau, kad ten
maistas man nepatiks. Aš įvertinau pasirinkimo pasekmes, ir kai nejaučiau jokio
pavojaus savo dvasioje sveikatai ir saugumui, aš ten vis tiek nuėjau. Ar jums
kada yra tekę būti naujame restorane rizikuojant, kad maistas tenai jums
nepatiks? Taigi, mes matome, kad Tėvas dažnai atskleidžia mūsų veiksmų
pasekmes, bet sprendimas yra mūsų.
2 pavyzdys: Pauliui
buvo parodyta, kad jam teks kentėti, Apd 20:22/21:11
Greitai
po to, kai Paulius sutiko Viešpatį kelyje į Damaską, jam buvo apreikšta, kad
jis kentės, jei vykdys Viešpaties pašaukimą. Viešpats netgi pasakė, kad Sauliui
iš Tarso bus pasiųstas Viešpaties mokinys Ananijas, kuris uždės rankas, ir taip
jam bus grąžintas regėjimas.
„Eik,
nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams, ir
Izraelio vaikams. Ir aš parodysiu jam, kiek daug jis turės iškentėti dėl
mano vardo.“ Apd 9:15-16
Ta
diena, kai Saulius iš Tarso sutiko Jėzų iš Nazareto, visiškai pakeitė būsimo
apaštalo Pauliaus teologiją. Ir tiesiog tada, tomis dienomis, Viešpats apreiškė
jam, į ką jis yra pašauktas, bet tai buvo jo pasirinkimas, nes laukė kentėjimai
ir persekiojimai.
Praėjus
eilei metų Paulius nusprendė, kad nori būti Jeruzalėje per Sekmines: „Nes
Paulius nusprendė plaukti į Efezą, užuot praleidus laiką Azijoje (valstija,
kurioje buvo Efezas), nes jis norėjo skubėti, kad jei įmanoma suspėtų nuvykti į
Jeruzalę Sekminėms.“ Apd 20:16
Atkreipkite
dėmesį, kad Paulius padarė šituos sprendimus. Nebuvo regėjimo, kuriame žmogus
iš Jeruzalės sakytų: „Ateik ir padėk mums“, kaip tai buvo Makedonijos atveju.“*
Tai pats Paulius norėjo aplankyti Jeruzalę per Sekmines.
Ir
kur tik Paulius ėjo, jis sakė: „Ir dabar aš einu į Jeruzalę, surištas savo
dvasioje eiti tenai nežinodamas, kas nutiks, tik visur, kur aš bebūčiau, Dvasia
liudija, kad manęs laukia areštas ir vargai. Bet tai man nesvarbu, ir aš
nebranginu savo gyvybės, kad tik su džiaugsmu baigčiau savo bėgimą ir tarnavimą...“
* (Apd 16:9, 20:22-23)
Paulius
nepraleido Dievo valios, nors aišku, kad pats Paulius kūrė planus eiti, ne
Dievas. Bet tai buvo Pauliaus pasirinkimas, nors jis nuo savo naujo gimimo
žinojo, kad turės kentėti. Jis žinojo, į ką jis eina, pranašas Agabas
galiausiai atskleidė detales: „Štai ką sako Šventoji Dvasia, žydai suims tave (žmogus,
kuriam priklauso šitas diržas) ir atiduos tave romėnams...“ Apd 21:11
Būtent
tai ir įvyko, ir tai galiausiai vedė į Pauliaus teismą ir nuosprendžio įvykdymą
Romoje. Jam nuo pat pradžių buvo parodytos sprendimo tapti Jėzaus mokiniu
pasekmės, bet buvo leista rinktis taką.
„Šaukiančio Dievo“
kultūra
Yra
tokia bažnyčios (surinkimo) kultūra, kuri praktikuoja rėkimą ir šaukimą Dievui „iš
visų plaučių“, kad pašauktų Jį ir įtikintų, kaip atkakliai jie Jo nori. Dėl to
jie tikisi, kad Dievas bus toks pat garsus ir aiškus savo valios pareiškime, ir
tikisi, kad Jis visada turi jiems tobulą valią, niekada nemano, kad kai kuriuos
sprendimus mes turime padaryti patys, ir Jis sutinka su tuo, ką mes pasirenkame.
Modernūs žmonės niekada nesusimąsto, kad Adomas galėjo duoti vardus gyvūnams,
kokius jis norėjo, ir Dievas sutiko su tuo. Bet kartais Dievas LAUKIA norėdamas
pažiūrėti, ką mes darysime.
Dažniausiai
Viešpats nešaukia, bet giliai sieloje pašnibždomis Jis atskleidžia pasekmes ir
tolimesnę plėtrą kiekvieno kelio, kurį mes pasirenkame, ir tada sprendimai
priklauso nuo mūsų.
„Yra
tokių, kurie sako, kad neįmanoma žinoti, ką mes turime daryti, ar kuo būti. Bet
žmonės kurie sako, kad Dievas šaukia, visiškai nemato Dievo, kuris šnibžda“. Iš
filmo „Finding Normal“ (liet.: „atrandant tai, kas yra normalu“).
Kitą savaitę: sutuoktinio
pasirinkimas, gimimo kontrolė, teisingumas, pinigai, ir daugiau. Iki tada,
būkite palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.