Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. kovo 24 d., antradienis

Tai Dievo, ar mano valia, argi Jam svarbu? 5 dalis

John Fenn, 2015 m. kovo mėn. 7 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę pabaigiau rašydamas apie porą, kuri buvo pasiruošusi nutraukti sužieduotuves, nes nesutapo nuomonės dėl indaplovės pakrovimo. Šiandien rašysiu apie tai, kad Viešpats gali dalyvauti sprendime, kuris yra pavestas mums, ir atskleisti savo valią.

„Taip sako Viešpats“, apie indaplovę?
„Indaplovės pora“ norėjo, kad aš pasakyčiau pranašišką žodį iš Viešpaties apie tai, kas buvo teisus, ir kaip Viešpats nori, kad būtų pakrauta indaplovė. Jūs lengvai galite suprasti, kad Viešpačiui tai visai nerūpi. Jie klydo manydami, kad Jis turi tobulą atsakymą viskam, kas benutiktų gyvenime.


Aš pasakiau jiems, kad Jam tai rūpėtų, jei pakrovimas tam tikru būdu galėtų kurį nors iš jų sužeisti, arba sudrumstų meilę, tada Jis galėtų įkvėpti kurį nors iš jų nekrauti indaplovės tam tikru būdu, arba apreikštų, kad su tuo įrenginiu yra kažkas negerai. Kai mes kalbėjome apie tai, kad daryti kažką skirtingai, nereiškia, kad tai yra neteisinga, o tai yra tik kitaip negu jie yra įpratę, tik svarbu, kad tai nesudrumstų meilės. Jie atleido vienas kitam ir abu sutiko su kompromisu. Jie ir šiandien, jau metų 15 metų, vis dar yra vedę.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką pasakiau
Dievas nepasakys jiems, kaip turi būti efektyviau sukrauta indaplovė, bet konflikto metu Jis įsiterps JEI nukentės jų meilė. Viešpačiui nesvarbu, kad jaunikis mano, jog jo sužadėtinė pakrovė indaplovę neteisingai, Jam svarbu tai, kad dėl jų nebrandumo buvo pažeistas meilės principas. Labai dažnai Viešpats neturi tobulos valios natūraliems sprendimams, bet Jis visada turi tobulą valią Dvasios sprendimams – meilei.

Kai mes su Barbara buvome ką tik vedę, prisimenu panašų konfliktą. Barbara buvo virtuvėje, gamino pietus ir pasakė: „Šiukšliadėžė – pilna“. Aš pasakiau, kažką „nuostabaus“: „Na ir kas?“ Tai paskatino ją ištarti kitą frazę: „Tai eik ir išpilk! Prašau“. Negalvodamas ištariau dar vieną nuostabią frazę, kuri dar labiau užkaitino situaciją ir sukėlė vos ne atominį karą: „Būtent tu ją pripildei, tai tu ir išpilk, brangioji!“, lyg tas žodis „brangioji“ paslėptų agresyvų priešišką toną balse, o aš pasakiau, kad skaitau Bibliją, ir esu dvasinis, todėl manęs negalima trukdyti tokiais nesvarbiais klausimais, kaip šiukšlių išpylimas.

Lyg spausdama mygtuką, kuris turi susprogdinti atominę bombą, Barbara pakėlė balso toną nuo 8 ik 10 ir pasakė: „Gerai, pas mus namuose tėtis visada išnešdavo šiukšles, taigi aš tikiuosi, kad ir tu tai padarysi“. Aš pakėliau balso toną nuo 9 iki 10 ir jai atsakiau: „O pas mus – kas pripildydavo šiukšlių kibirą, tas jį ir išnešdavo!!!”

(Kad išvengtum būti tuo paskutiniu, kuris pripildo kibirą, nesvarbu, kiek jis bebūtų pripildytas, visada buvo galima jį dar paspausti, nors šiek tiek, atsistoti ant jo ir spustelti, kad įrodytum, jog ne tu jį pripildei). Taigi, aš atsistojau paspaudžiau koja šiukšles, teigdamas, kad kibiras dar nėra pilnas.

Viešpačiui tikrai nerūpi, kas išpylė tą šiukšlių kibirą...
Jam nerūpi mūsų šiukšliadėžė, kol nenukenčia meilė tarp žmonių. Ir staiga aš ėmiau prisiminti Raštą – eilutės barbeno be paliovos, kaip moskitai man į veidą: „Vyrai mylėkite savo žmonas kaip Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė save už ją“, ir „Vyrai turi mylėti savo žmonas, kaip savo kūnus; tas, kuris myli savo žmoną, myli savo kūną.“ ir „Vyrai rodykite pagarbą savo žmonai... kad jūsų maldos nebūtų trukdomos...“ iš Efeziečiams 5:25-28 ir 1 Petro 3:7.

Štai kaip Tėvas atskleidė Savo valią dėl šiukšlių dėžės – Jam nerūpi, kas, kaip ar kada bus ištuštinta šiukšliadėžė, Jam mūsų šiukšlės įdomios tik tiek, kad nenukentėtų meilė tarp mūsų. Ir aš turiu jums pasakyti kas laimėjo tą kovą: Meilė. Nuo tada per 36 santuokos metus aš vis dar esu Šiukšlių Išnešėjas!

Viešpats galbūt neturi tobulos valios dėl to, ar tu pasirinksi gyventi bute A, ar bute B. Tai tavo sprendimas ir Jis tylės ar tau rinktis A ar B? Jis domisi kaip padėti tau pasilikti meilėje – ar butas A, ar B padės tau gyventi didesnėje ramybėje, saugume, labiau jaustis namuose? Jis duos jums ramybę ir siųs į jūsų dvasią pojūčius, kurie atitinka meilę ir visus jos požymius, - tai ramybė, saugumas, ir tada patogumas – jei tai nepatogu dėl darbo ar apsipirkimo, jūs galite patirti stresą ir čia nukenčia meilė, taigi Jis suinteresuotas apreikšti jums, kuris butas sukels jums mažiau streso, kuris pasirinkimas mažiausiai pavojingas meilės požymiams. Ir kai tik Jis atskleis tuos dvasinius elementus TADA Jis ves jus padaryti sprendimą A arba sprendimą B.

Sutuoktinis: Jis atskleis jums jūsų širdies problemas ir teigiamas savybes dėl galimos žmonos ar vyro ir leis jums nuspręsti, ką daryti su tomis įžvalgomis. Jis „neįsodins tą žmogų“ arba kitą, bet Jis parodys kiekvieno asmens širdį jūsų dvasiai, tada leis padaryti sprendimą, su kuriuo verta artimiau susipažinti. Kai jūs pažinsite jo dvasią, tada jūs galėsite pažinti jo sielą ir suprasite, ar jūs abu norite tęsti savo kelionę santuokoje.

Maistas: Štai kodėl Paulius rašė apie mėsos aukas stabams 1 Korintiečiams 10:23-33 ir Romiečiams 14 – Paulius nesakė jiems, kad Dievo valia valgyti tai ar nevalgyti, bet sakė, kad jei valgote su broliu ar sese, kurie mano kad valgyti mėsą paaukotą stabams yra nuodėmė, tada dėl jų nevalgykite. Dievui nesvarbu, ką jūs valgote, Jis įsiterpia tik tada, jei pažeidžiamas meilės principas, TADA Jis tampa dalyviu ir TAI ir tampa Jo apreikšta valia. Taigi, Paulius pasakė, jei valgydamas mėsą tu įžeisi brolį ir sesę, tuomet geriau valgyk patiekalą iš daržovių.

Sprendimai, sprendimai
Modernaus surinkimo kultūra per daug viską sudvasina. Jie negali pasakyti, ar gali tai padaryti tavo renginiui, bet jie tau pasakys: „melskis dėl to“. (Išvertus tai reiškia: ne, jie ten nedalyvaus). Ar Dievas turi tobulą valią, jeigu jie priimtų arba nepriimtų jūsų pasiūlymą? Jei jie pažeidžia meilės principą atmesdami jus dėlto, kad pyksta ant jūsų už tai, ką jūs pasakėte prieš 6 mėnesius, tada Dievas dažnai juos ves tokia kryptimi, kad jie augtų JAME. (Bet dažnai jie pasuka prieš Jį ir to neparodo). Bet kitu atveju, Jam tai nesvarbu.

Mes visi buvome suglumę dėl Viešpaties, kai turėjome padaryti svarbius sprendimus, o Jis visiškai tylėjo apie tą sritį, o tuo metu tvarkėsi su mumis dėl atleidimo šeimos nariui, kuris mus supykdė, arba dėl kito dalyko visiškai nesusijusio su atsakymu į mūsų maldos poreikį, kuris reikalavo neatidėliotino atsakymo! Kodėl Jis tylėjo dėl svarbių natūralių sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, ir buvo toks rūpestingas su mumis dėl mūsų širdies problemų ir kitų sričių?!

2 Petro 1:3-4 atskleidžia, kad: „VISI DALYKAI kurie yra reikalingi gyvenimui ir pamaldumui BUVO SUTEIKTI mums per pažinimą To, Kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę... kad per Jo duotus mums didžius ir brangius pažadus, mes galime būti Jo dieviškos prigimties dalininkais...“

Atkreipkite dėmesį, kad Jis sako – pažadai duoti mums, kad mes galėtume dalyvauti dieviškoje prigimtyje. MES matome pažadus, kaip atsakytą maldą. JIS mato pažadus, kaip galimybes mums dalyvauti Jo prigimtyje – viskas yra dėl augimo Jame. Kiekvienas pažadas, kuris duotas, yra su lūkesčiu, kad augsime. Kiekvienas sprendimas, kurį tu padarai, tikimasi, kad Jis augins tave Jame. Štai kodėl taip dažnai Jo valia yra pats sunkiausias sprendimas iš dviejų galimų.

Kai Barbara ir aš buvome surinkimo nariais prieš kokius 35 metus, kažkas pateikė apie mus faktus nepaisydamas konteksto, iškreipė juos savo paties naudai, ir pasakė pastoriui. Mes išgirdome, kad pastorius supyko ant mūsų ir mūsų likimas tame surinkime pakibo ore. Ar tai buvo Dievo valia palikti tą surinkimą? Kas būtų buvę lengviau, ar eiti kažkur kitur – tikrai tai Viešpaties valia. Bet ne, mes žinojome Jo sprendimą, Jis buvo suinteresuotas augimu, taigi mes nusižeminome, susėdome su pastoriumi ir jo žmona, pripažinome tai, ką pasakėme, ir paprašėme atleisti, ir santykiai buvo atstatyti. Daugelis tiesiog pakyla ir eina į kitą surinkimą, skelbdami, kad tai Dievas, bet jie meluoja. Jie tik nenori augti Jame. Bet tai jų pasirinkimas.

Kolosiečiams 3:15 sako: „Te Dievo ramybė viešpatauja jūsų širdyse...“ Žodis viešpatauja čia „brabeuo“, reiškia „teisėjauja“. Teisėjas yra neutralus. Tiesos Dvasia suteiks liudijimą dėl tiesos, bet Jis liks neutralus. Jis yra teisėjas, stebintis mus ir einantis su mumis kartu gyvenimo kelyje, bet daugumą sprendimų darome mes ir Teisėjas tik įsiterpia į tą sprendimo procesą, jei mes darome kažką, kas prieštarauja meilės savybėms. Bet kaip kiekvienas teisėjas, Jis leis „komandai“ daryti kvailas klaidas jei jie užsispirs.

Dievui nerūpi, kaip indaplovė yra pakraunama, ar kas išneša šiukšliadėžę, Jis įsiterpia kaip Teisėjas, Tiesos Dvasia, tik tuomet, kai meilės principas yra pavojuje.

Kitą savaitę aš pabaigsiu šitą seriją kalbėdamas apie sprendimus susijusius su pinigais. Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.