Tai Dievo, ar mano valia, argi Jam svarbu? 3 dalis

John Fenn, 2015 m. vasario mėn. 21 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš toliau rašysiu apie sprendimus, kai mes laukiame, kol Viešpats parodys ko Jis nori, bet faktiškai daugelį kartų Jis neturi tobulos valios, nes padaryti sprendimą jau yra pavedęs mums. Mums pavesti keli esminiai sprendimai: nusikaltimas ir bausmė, ką mes valgysim bei santuoka.

Akivaizdu, mes galime prašyti, kad Jis suteiktų išminties, bet sprendimą reikia padaryti mums patiems. Ši serija yra apie tai, kaip žinoti kada mums nuspręsti, o kada laukti Jo sprendimo. Bet visų pirma...

Jūs galite prisiminti iš Pradžios 1:29-30, kad sukūrimo metu žmogus ir gyvūnai, visi buvo vegetarai, ir kaip matome Kaino ir Lemecho atvejais, Dievas pats asmeniškai vykdė bausmes. (Pradžios 4:6-16, 23-24)

Didelis pasikeitimas

Bet po Nojaus tvano tai pasikeitė. Kai Nojus išlipo iš arkos, Viešpats visų pirma pažadėjo niekada daugiau neužtvindyti žemės. Tada žmogui pavedė 2 dalykus ir atnaujino trečiąjį, vadinamą Nojaus sandora, apie tai rašoma Pradžios 9:1-7.

Nojui ir žmonijai Jis tada atnaujino Savo pirmąjį delegavimo nutarimą iš Pradžios 1:28, kuriuo buvo įsakęs Adomui ir Ievai būti vaisingiems, daugintis ir kaip geriems prižiūrėtojams viešpatauti gyvūnams ir kūrinijai. Tai Jis atnaujino su Nojumi.

Buvo patikėti 2 nauji dalykai: jūs galite valgyti gyvūnų mėsą (bet aš padarysiu tai teisingu būdu, duodamas gyvūnams žmonių baimę), ir jeigu žmogus pralies kito žmogaus kraują, žmogus turi teisę reikalauti kraujo iš to asmens.

Nuo tada, kai Nojus išlipo iš arkos, mums galima valgyti gyvūnus, mes esame atsakingi teisti nusikaltimus ir vykdyti bausmes, nuspręsti, kaip mes tapsime vaisingi ir pasidauginsime žemėje.

Dieta

Mes turime laisvę valgyti viską, bet vėlesnis Mozės įstatymas Izraeliui nurodė tuos gyvūnus, kuriuos valgyti sveika, ir kuriuos ne, taip kaip ir sanitarijos įstatymas (rankų plovimas), bei kiti detalūs įstatymai, kurie išplaukė iš Nojaus sandoros leidžiančios valgyti mėsą.

Nusikaltimas ir bausmė

Žmonija turėjo atsakomybę dėl nusikaltimų ir bausmių, ir vėl Mozės įstatymas Izraeliui detaliai nurodė daug specifinių dalykų pradedant mirties bausme iki mažesnių bausmių reikalaujančių tik sumokėti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas nusikaltimas vertas mirties būtinai turėjo būti įvykdytas, pavyzdžiui:

Juozapas būtų galėjęs Mariją atiduoti užmėtyti akmenimis, nes tai buvo pagrindinė bausmė, bet ketino to nedaryti, o tik tyliai išsiskirti, nes pasakyta: „Jis buvo geras žmogus ir nenorėjo daryti jai nešlovės“ (Mato 1:19).

Taip ir Jėzus Jono Evangelijos 8 skyriuje parodė malonę moteriai pagautai svetimaujant, pasakęs jai, kad Jis atleido jai tą atvejį, bet liepė eiti ir daugiau nebenusidėti (Jono 8:11).

Tačiau Jėzus nepanaikino Nojaus sandoros žmogui dėl nusikaltimų ir bausmių. To įrodymas yra tai, kad kiekviena tauta nuolatos leidžia savo įstatymus dėl nusikaltimų ir bausmių; žmonija vis dar valgo visokių rūšių gyvūnus ir dauginasi Žemės planetoje.

Būkite vaisingi ir dauginkitės; atskirai ir kartu

Mozės Įstatymas ir netgi Naujasis Testamentas aiškina paliepimą: „būkit vaisingi“. Paulius sako, pvz.: „Jei mes nesirūpiname savo artimaisiais tai mes blogesni už netikinčius“*. Apie tai kalba ir kiti pamokymai, kurie suteikia mums atsakomybę už savo gyvenimą ir darbą. Kitos eilutės apie vaisingumą kalba, kad mes turime dirbti kaip Viešpačiui, o krikščionys darbdaviai turi žiūrėti į savo darbininkus, kaip į lygius Kristuje. Yra ir daugiau panašių pamokymų.*(1 Timotiejui 5:8, Kolosiečiams 4:1, Efeziečiams 4:28; 6:4-6)

Žinoma „būti vaisingiems“ taip pat susieta ir su dauginimusi. Tai rodo, kad tai mūsų atsakomybė yra su didele laisve tos deleguotos valdžios ribose. Jėzus netgi pasakė, kad kai kurie yra eunuchai „tokie iš prigimties“, ir kai kurie pasirinko būti tokias dėl Viešpaties (Mato 19:12). Paulius buvo nevedęs ir pasakyta, kad toks buvo dėl Evangelijos, jis norėtų, kad tokių būtų daugiau, bet kiekvienas asmuo šioje srityje yra gavęs jam skirtą malonę iš Dievo. Tačiau Paulius mokė nebūti po nelygiu jungu specialiai, ir davė patarimą tiems, kurie ateidami pas Kristų jau buvo susituokę ir tada suvokė, kad yra po tuo nelygiu jungu santuokoje. (1 Korintiečiams 7:7,12-16; 2 Korintiečiams 6:14)

Mums duota laisvė nuspręsti

Taigi, kiekvienu tos deleguotos valdžios atveju žmonija turi didelę laisvę, ir Viešpats veikia tose struktūrose, kurias jam žmogus įkuria, kiekvienai tautai duodamas unikalų maistą, unikalius įstatymus dėl nusikaltimų ir bausmių, ir unikalius santuokos papročius. Dievo įsakymas žmogui pradžioje buvo užpildyti žemę, ir Jis taip pat bando užpildyti žemę, todėl Jis dirba toje struktūroje, kurią nustato žmogus, iki tokio lygio kiek ta struktūra Jam leidžia.

Įvairios struktūros suteikia Jam skirtingą laisvę veikti; namų bažnyčia (surinkimas) turi vienokią laisvę plaukti kartu su tėkme to, ką Jis nori daryti susirinkime, auditorinio tipo surinkimas su savo 4 giesmėmis, paaukojimais, žinia ir po to už durų į bufetą nukeldamas Pirmosios Bažnyčios bendravimą, turi daugiau apribojimų. Bet Jis veikia kiekvienoje struktūroje tiek, kiek mes leidžiame.

Kai kurie verslai suteikia krikščionims didelę laisvę, kiti – ne. Kai kurios santuokos suteikia Viešpačiui daug vietos, kitos – ne. Tačiau nusikaltimas ir bausmė, maistas bei santuoka yra palikta mūsų atsakomybei ir Jis siekia užpildyti kiekvieną struktūrą, kurią patikėjo žmogui tiek, kiek ta struktūra leidžia.

Kai Viešpats apgyvendino Adomą ir Ievą Rojaus sode ir liepė jiems jį prižiūrėti, Jis tikrai nestovėjo Adomui už nugaros sakydamas, kur nori, kad būtų persodintas kiekvienas augalas. Jis leido Adomui daryti taip, kaip jam patiko. Ir aš esu įsitikinęs, kai Ieva pamatė Adomą tvarkant sodą, ji tučtuojau sugalvojo, kaip jį pertvarkyti taip, kaip jai patinka, ir Viešpats išmintingai laikėsi viso to nuošalyje! J

Kaip tai veikia realiame pasaulyje?

Pirmas atsakomybės apribojimas – mes ne viską galime kontroliuoti, nes gyvename netobuloje planetoje. Nėra tokio vieno rakto, kuris tiktų kiekvienam klausimui: kodėl kažkas įvyksta žmonių gyvenime. Kaip pasakė Barbara: „Kai pateksiu į dangų, turėsiu daug klausimų Viešpačiui“. Argi ir mes neturėsime?

Platus apibendrinimas:

Dieta – mes galime valgyti, ką tik norime, todėl mes atsakingi už gero ar blogo maisto pasekmes, už tai, ką mes dedame į kūną, ir kiekvienas skirtingai reaguoja į tą patį maistą. Pvz.: asmens ūgis yra 4 pėdos (1.2m) ir svoris 300 svarų (136kg).

Žmonės gali mylėti Dievą, bet kai jie atsiduria ligoninėje dėl nesveikos širdies, plaučių, sirgdami diabetu, nudėvėję kelius, klubų sąnarius ir šaukiasi Dievą išgydymo, Jis paprastai grąžins juos į tą būklę, kokia buvo prieš susirgimą, kad jie gautų išgydymą. Jis nesiruošia staiga sunaikinti jų viršsvorio, arba išgydyti jų širdį – Jis panaudos žmogiškas priemones ir technologijas, bet jie atsidurs tokioje situacijoje, kurioje vienintelė išeitis bus numesti svorį. Jis veikia ribose to, ką delegavo mums. Tai, ką mes sėjame, mes pjauname.

Nusikaltimai – Jei asmuo yra kaltas arba nekaltas ir atsidūrė kalėjime, arba jam apribota laivė, Dievas nesiruošia įsibrauti ir pakeisti sistemą, nes Nojaus laikais Jis patikėjo žmonijai kurti įstatymus bausmėms ir nusikaltimams. Jis veikia šitos sistemos ribose ir per šią sistemą, kuriai pasikeisti, gali reikėti eilės metų, kad tai paliestų asmens situaciją ir jis patirtų šiek tiek malonės.

Dabar mes kalbėsime apie santuoką...

Ir aš išeikvojau formato limitą....iki kito karto!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu