Sveiki,
Kai
aš buvau baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje, mama labai stipriai ir
nuolatos vertė mane išsiskirti su Barbara, nes aš greitai turėjau išvykti
koledžą, ir ten savo studijų metais sutikti šimtus merginų. „Jūroje yra daug
žuvų, iš kur tu žinai, kad JI yra ta VIENINTELĖ skirta tau?“
Aš sudaužiau jos širdį
Tai
skambėjo išmintingai, taigi aš sudaužiau Barbaros širdį ir pasakiau jai, kad
mums reikia išsiskirti. Aš žinojau, kad sukėliau jai gilų skausmą, nes mes
sakėme, kad mylime vienas kitą, bet mama neleido nepaklusti jos patarimui... man
buvo 17.
Per
sekančias 24 valandas aš mąsčiau apie tai ir netgi šiek tiek meldžiausi, bet
dangus tylėjo. Nei Tėvas nei Viešpats nieko nesakė, tai glumino, bet aš
žinojau, kad sprendimą turiu padaryti aš, o ne Jis. Aš žinojau, kad tai yra
mano pasirinkimas, ir geriau jau kentėti pasekmes, bet vėliau, pasirinkus
tinkamą žmoną pjauti to gero pasirinkimo vaisius.
Pasverti tai
Mano
vienoje rankoje buvo mamos „daug žuvų jūroje“ argumentas. Kitoje rankoje tai,
kad aš gerai pažinojau Barbarą, viską ko ji buvo mokoma vaikystėje, visas jos
svajones ir ketinimus, ir kad ji būtų buvusi pasišventusi, ištikima žmona ir
mama. Ji taip pat žinojo, apie mano patyrimą, ir kad aš ketinau būti
pasišventusiu, rimtai dirbančiu vyru ir tėvu. Mes žinojome, kad mes galėtume
kurti gyvenimą kartu.
Kad
pradėčiau vėl viską iš pradžių, man reikėjo surasti merginą, kuri myli Dievą
Tėvą taip kaip aš, tai žymiai susiaurino pasirinkimo lauką. Tada aš galvojau
kaip mes turėsime susiderinti sielos srityje – ko mes gyvenime norime, ką
mėgstame ir ko nemėgstame. Barbara ir aš abu mylėjome Dievą, mylėjome gamtą,
panašiai matėme savo ateitį ir šeimos gyvenimą. Kai kuriose srityse mūsų
požiūriai skyrėsi, ir tai vėliau mums padėjo augti Viešpatyje, mes abu turėjome
išmokti ginčytis, šaukti vienas ant kito ir po to neįsižeidus užmiršti visa
tai, mes pažinome vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses.
Aš
staiga suvokiau, kad lygindamas kitas merginas su Barbara, būtent Barbaroje aš
mačiau tai, ko norėjau. Aš supratau, kad nesvarbu, ką aš sutikčiau ateityje ji
galėjo prilygti Barbarai, bet ji negalėjo būti geresnė už ją. Su tokiomis
mintimis aš nuvykau į Barbaros namus, atsiprašiau, mes abu verkėme, ir iš naujo
patvirtinome, kad mylime vienas kitą, ir nuo tada esame kartu.
Santuoka – Viešpats neturi
pažinčių tarnybos
Aš
pasakoju apie tai, kaip Viešpats deleguoja mums kai kuriuos dalykus nuspręsti patiems,
šiandien dienos tema: „kaip būti vaisingu ir daugintis“. Kai kurios kultūros
praktikuoja suplanuotas iš anksto santuokas, kurios nustatomos tėvų beveik nuo
gimimo. Kai kurios kultūros reikalauja santuokai gauti leidimą iš kaimo
vyresniųjų. Rūtos knygoje, ji pasipiršo Boazui, kai užsidėjo jo marškinius*, būtent
tai jaunikis duoda jaunajai hebrajiškose vestuvėse, ir tai reiškia, kad dabar
ji yra jo apsaugoje. Rūta (ir Naomė) buvo drąsios moterys! *(Rūtos 3:4-11)
(Negaliu
nepapasakoti šiek tiek istorijos, jeigu jūs to nežinote. Kodėl Boazas norėjo moabietės
žmonos? Todėl, kad jo motina buvo moabietė, ir jūs galite ją prisiminti:
Rahaba, buvusi prostitutė iš Jericho, kuri padėjo žvalgams. Mato 1:5 sako, ji
apsigyveno Izraelyje (priėmė jų Dievą taip, kaip ir Rūta), ir ji ištekėjo už
Salmono. Jie turėjo sūnų Boazą, kuris vedė Rūtą. Istorija svarbi, nes Rūtos
3:21-22/ Mato 1:5 pasakoja mums, kad Rūta/Boazas turėjo sūnų Obedą, kuris
turėjo sūnų Jesę, o Jesė –Dovydą. Taigi Rūta buvo Dovydo senelė, o Rahaba
Dovydo prosenelė.)
Ar yra tas „vienintelis“
Aš
sutikau daug Biblijos mokyklų studentų, paauglių jaunimo grupėse, ir žmonių internete,
kurie klausė, ar Dievas turi tik vieną asmenį, su kuriuo nori sutuokti, ir jei
jie praleidžia tą progą, ar jie pasmerkti daugiau niekada nesusituokti pagal Jo
valią? Aš sakiau jiems, kad ne, rasti žmoną yra jūsų darbas, o ne Dievo. Ir
viename gyvenimo laikotarpyje jūs galite įsimylėti vieną asmenį, bet kitame –
kitą.
Ar
gali Jis padėti? Taip. Ar gali Jis suteikti išminties ir įžvalgos apie tą kitą
asmenį ir apie mus pačius, kad padarytume teisingą sprendimą? Taip. Jei jūs
pakviesite Jį dalyvauti šitame sprendime, Jis gali suteikti jums liudijimą
dvasioje, arba kitu būdu parodyti jums, kas jums yra teisingas asmuo? Taip.
Tavo dvasia gali būti
patraukta prie kažko
Praeityje,
kai mes su Barbara buvome paaugliais, vienas draugas iš mūsų „maldos ir šlovinimo“
grupės atėjo pas mane ir papasakojo man apie merginą mūsų grupėje prie kurios jį
traukė. Jis pasakė, kad ji graži, ir kad giliai viduje jis jautė jai potraukį. Tą
pačią dieną, pas Barbarą atėjo ta mergina pakalbėti apie tą patį vaikiną. Aš
apie tai nežinojau. Ji pasakė, kad jis gražus ir giliai viduje ji jautė trauką
jam.
Atskirai
mes kiekvienas pasakėme, kad tai buvo jų dvasia, ir jų dvasia atpažino kažką
kitame asmenyje, kas juos traukė, ir patarėme toliau stebėti, pažinti vienas
kitą ir pažiūrėti, kas vyks. Jie taip ir pasielgė ir iki šios dienos tebėra
santuokoje.
Tavo dvasia liudija
arba jaučia potraukį...
Kas
nutinka, kai dėl panašios asmenybės, pašaukimo, dovanų širdyje, asmens dvasiai
patinka arba jis jaučia trauką kito žmogaus dvasiai? Taip nutiko, kai vieną
dieną apsiverkusi Biblijos mokyklos studentė atėjo į mano raštinę klausdama,
kodėl ji taip emocionaliai sureagavo klausydama tą dieną Biblijos mokykloje
kalbėjusio misionieriaus. Aš paklausiau, koks yra jos pašaukimas. Ji atsakė –misijos.
Aš pasakiau jai, kad jos dvasia atpažįsta pašaukimą, ir Dvasią ant to
misionieriaus, ir liudija, štai kodėl ji buvo taip paveikta – jie turėjo tą
patį pašaukimą.
Bet
jei jauti trauką ir netgi myli kito žmogaus dvasią, tai nereiškia, kad jūs
susituoksite. Tai gali nutikti, jei visi kiti dalykai teisingi, bet vyksta daug
meilės romanų ir būna sudužusių širdžių todėl, kad vienas žmogus atpažįsta trauką
savo dvasioje kito žmogaus dvasiai ir klysta, manydamas, kad tai nuo Dievo. Visa
tai įvyksta tuomet, kai jo dvasia jaučia trauką kito žmogaus dvasiai.
Vieno
žmogaus dvasia pamilsta kito žmogaus dvasią, ir dažnai potencialą, kurį mato
kito žmogaus dvasioje, ir žmogus nepaiso sielos, kūno ir natūralių gyvenimo
sričių, galvodamas, kad su Dievo valia viskas bus gerai. Aš mačiau situacijų,
kai vieniši ar susituokę vyrai/moterys patirdavo potraukį kitam susituokusiam
vyrui/moteriai savo dvasioje. Jie nuspręsdavo, kad susituokė turėdami
neteisingus motyvus (dažniausiai kaltinamas geismas), taigi jie užmezga romaną,
kuris suardo mažiausiai vieną, arba abi šeimas – ir visa tai todėl, kad jie
nežino, jog jų dvasia gali liudyti apie kitą žmogų, bet tai ne Dievo valia svetimauti.
Jūsų
dvasia liudys jums apie asmenį, turintį panašią asmenybę, pašaukimą, dovanas,
arba esantį panašiame dvasiniame lygyje, bet tai nereiškia, kad Dievas sako, jog
tas žmogus bus jūsų sutuoktinis. Mylėkite to žmogaus dvasią, bet laikykitės
santykiuose ribų, kurių Viešpats tikisi iš brandžių žmonių Jame..
„Aš galvoju, kad
potraukis labai dažnai klaidingai priimamas už tiesą“. Iš kino filmo „Runaway
Bride“ (liet. Pabėgusi nuotaka)
Ir
visame tame yra dar svarbūs etiniai, moraliniai, įstatymiški ir kiti teisingi
dalykai, Dievas gali paskatinti vyro ir moters santykius, jei jie patrauklūs
vienas kitam dvasioje, bet reikia paisyti sielos, kūno, natūralaus gyvenimo (darbas,
šeima) sąlygų. Dažnai žmonės virš 30-ies ir vėliau nori, kad potencialus
sutuoktinis tiktų į jų jau pilnai suformuotą gyvenimą, lygiai taip, kaip
atsakytų į 20 punktų reikalavimų, keliamų norimam sutuoktiniui.
Bet
jei nori sutuoktinio, tai reiškia, kad tu turi paguldyti savo gyvenimą dėl
kito, tai gali reikšti, kad tavo dabartinis gyvenimas bus totaliai
pertvarkytas, o gal net išardytas, kad tik būtų pritaikytas prie kito gyvenimo
detalių. Laukia nežinomybė, todėl daugelis geriau tęs karjerą ar tarnavimą taip
kaip anksčiau, nei rizikuos tuo, ką jie rūpestingai sukūrė sunkiu darbu.
Pas
mane į raštinę atėjo viena pora iki vedybinės konsultacijos, ir viename
susitikime jie beveik visai nesikalbėjo vienas su kitu. Kai jie sukryžiavę
rankas atsisėdo į atskiras kėdes, ir keitėsi šaltais žvilgsniais, išryškėjo
problema. Ar tai buvo neištikimybė? Ar tai slapta nuodėmė? Ar tai melas, kiek
išleidžiama pinigų? Ne, tai buvo nesutarimas, kaip teisingai pakrauti
indaplovę. Ar jiems užteks tik tos indaplovės?
Aš jau neturiu vietos,
kitą kartą – indaplovės istorija, apie pinigus, ir mes toliau kalbėsime apie Jo
valią, mūsų valią, ir ar Jam tai svarbu?
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.