John Fenn, 2014 m. balandžio mėn. 5 d.,
Sveikinu
visus,
Praeitą
savaitę aš pasidalinau apie Trimitų šventę, kurios metu švenčiama teisiųjų
mirusiųjų prisikėlimas ir teisiųjų perkeitimas skambant „paskutiniam trimitui“.
Ši šventė vyksta esant naujam (jaunam) mėnuliui, kuris simbolizuoja teisiųjų
paslėpimą kartu su Mesiju. Aš gilinsiuosi į daugiau detalių, bet pirmiausia...
O
jeigu mes galėtume pažvelgti giliau į tai, kas vyko apaštalo Pauliaus mintyse?
Jeigu mes galėtume sugrįžti į pirmąjį amžių ir suvokti jo hebraišką prigimtį,
jo platų Hebrajų Sakytinio Įstatymo ir Rabinų mokymo pažinimą, jeigu galėtume suprasti,
kuo jis tikėjo? Būtent tai aš stengsiuosi čia padaryti. Paulius buvo išrinktas
Viešpaties parašyti didžiąją dalį Naujojo Testamento, taigi dabar jo
perspektyva yra Raštas.
Kaip Paulius buvo
išauklėtas?
Be
Žodžio mokymo, mūsų Senojo Testamento, Paulius buvo mokomas savo tikėjimo pasakojamosios
istorijos ir tradicijų, kurios buvo perduodamas iš kartos į kartą, kas yra
vadinama Talmudu. Talmudo dalis – Mišnach, yra jo pasakojamasis variantas (pasakojamoji
Torah). Pasakojamoji hebrajų istorija ir rabinų mokymai gyvavo šimtmečius.
Paulius mokėsi visų šitų dalykų.
Jūs
galite nesuprasti šito, bet Pasakojamaja Tradicija / žodžiu yra perpintas
Naujasis Testamentas, taigi mažiausiai kai kas iš jo, bet ne viskas, yra
laikoma patikimu raštu. Aš jums čia pateiksiu du pavyzdžius ir dar vieną vėliau:
1) Pradžios
12:1 sakoma: „Viešpats
tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines,
tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.
Raštas tik sako, kad: „Viešpats tarė jam“... Bet Steponas
Apd 7:2-3 sako: „Vyrai broliai
ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė (pasirodė) mūsų tėvui
Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną, ir pasakė
jam: „Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau
parodysiu“.
Kaip
Steponas ir jo klausytojai žinojo, kad Viešpats pasirodė Abraomui, kai Jis
liepė jam palikti savo kraštą? Jie tai žinojo iš pasakojamosios tradicijos,
Mišnach, kuri buvo perduodama nuo Abraomo laikų, ir pasakojo apie jo gyvenimo
įvykius. Dalis tos pasakojamosios istorijos tapo raštu.
2)
Mato 2:23 sako, kad Juozapas perkėlė savo šeimą: „ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo
pranašų pasakyta: „Jį vadins Nazariečiu“.
Bet
problema tokia, kad Senajame Testamente nėra pranašystės apie Mesiją, kurį
vadins Nazariečiu. Bet tai buvo dalis žodinės istorijos, kuri teigė, kad Mesijas
bus žinomas kaip Nazarietis, ir tai tapo raštu.
Kaip supranta
Paulius tai, kas įvyko per Trimitų šventę
Viskas,
ką Paulius išmoko iš Senojo Testamento raštų, pasakojamosios tradicijos, ir po
savo išgelbėjimo iš Viešpaties apreiškimų, padarė šitą žmogų tuo, ką mes
pažįstame kaip apaštalas Paulius. Žinodami visus šituos elementus jo genialiame
prote, pažiūrėkime į Žodį ir Pasakojamąjį Žodį, kad suprastume, ką Paulius suvokė
apie Trimitų šventę.
Judaizme,
kaip aš rašiau praeitą savaitę, yra trys šofarai: Pirmas Trimitas, Paskutinis
Trimitas, ir Didysis Trimitas (Šofaras). Pagal rabinų mokymus vadinamus Pirke
deR-Eliezer tarp kitų, kairysis avino, pagauto krūme, kai Abraomas aukojo
Izaoką, ragas – tai pirmasis Trimitas, ir jis buvo pučiamas prie Sinajaus
kalno. Dešinysis ragas, paskutinis Trimitas, bus pučiamas per naują mėnulį per
Roš haŠanah pabudinti šventuosius mirusius ir transformuoti gyvus šventuosius.
Didysis
Trimitas, arba Didysis Šofaras, bus pučiamas pabaigiant Jom Kippur sutinkant
surinkimą žmonių, kurių nuodėmės yra atleistos, kai Jeruzalės vartai užsidarys
ir laikas atgailauti baigsis: Tai pranašauja apie Kristaus sugrįžimą.
Čia
vėl vardai švenčių vadinamų Trimitų švente: Roš haŠanah (Metų galva), Yom
Teruah (Prabudimo garso diena), Yom haDin (Teismo Diena), ir Yom haZikkaron (Prisiminimų
diena).
Prabudimo Garsas - YomTeruah
Praeitą
savaitę aš rašiau, ką mokė Paulius mokė apie Roš haŠanah arba Trimitų šventę,
kai jis sakė, kad mirusieji Kristuje prisikels, o gyvieji bus pakeisti pučiant
Paskutiniam Trimitui – jo naudojamas „paskutinis trimitas“ visada yra susiejamas
su „paėmimu“ ir su Roš haŠanah. Bet 1 Korintiečiams 15:51-53 nėra vienintelė
vieta, kuri moko apie tai.
Šventyklos
pamokslų, kurių žmones mokė šimtmečiais per Roš haŠanah, pirmuose žodžiuose jūs
galite pamatyti nuorodą apie teisiuosius mirusius ir taip pat apie dvasine
prasme užmigusius.
„Pabuskite
jūs, kurie miegate, ir jūs, kurie snaudžiate pakilkite iš savo snaudulio.
Ištirkite savo gyvenimą, atgailaukite ir prisiminkite savo Kūrėją. Tie iš jūsų,
kurie užmirštate tiesą laikų tuštybėje ir gyvenate visus metus tuštybėje ir
tušti, pažvelkite į savo sielas, pakeiskite savo kelius ir gyvenimą, te
kiekvienas jūsų atsižada savo neteisingo kelio ir savo minčių, kurios nėra
geros...(Rambam, Hilchot Teshuvah)
Paulius
rašo Efeziečiams 5:14-17: „Todėl
yra sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave
Kristus“. Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai,
bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad
neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“.
Visiškai yra aišku, kad Paulius nurodo ir perfrazuoja šitą
Roš haŠanah mokymą, kai sako Efezo tikintiesiems gyventi teisingai, nes artėja prabudimo
garsas...Tai reiškia, kai mes žiūrime į laiškus Korintiečiams, Efeziečiams,
Tesalonikiečiams – mes suprantame, kad Paulius apie Roš haŠanah ir Paskutinį
Trimitą mokė pirmojo amžiaus tikinčiuosius, ir jo mokymas tapo mūsų Naujojo
Testamento raštu.
Ką jis liepė Tesalonikiečiams
Paulius liepė jiems 1 Tesalonikiečiams 1:10: „laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių,
– Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės“.
Pastebėkite, kad 1 Tesalonikiečiams 4:14-18 jis nurodo į Roš
haŠanah ir Paskutinį Trimitą, tai būtent jis pasakė Korinte:
„Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir
tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. Ir tai jums sakome Viešpaties
žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime
užmigusiųjų. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui,
arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir
mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji,
kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip
visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.
Ir pažiūrėkime, ką
jis parašė tuoj pat po šito
„Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra
reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg
vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks
netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur
nepaspruks.
Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad
toji diena jus užkluptų lyg vagis.
Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei
tamsai... Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Juk
Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų
Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami
gyventume kartu su Juo. Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus...“ (5:1-11)
Atkreipkite
dėmesį, kad antrą kartą šiame laiške jis rašo jiems, kad Dievas neskyrė mūsų
rūstybei, kuri ateis. Jis taip pat sako, kad ta diena ateis kaip vagis naktį
netikintiems, bet ne mums. Įsivaizduokite mintimis vagį nakties metu. Tai
paveikslas, kai kažkas miega savo namuose, ir vagis įsilaužia pavogti tai, kas
jam nepriklauso.
Būtent
taip pasaulis reaguos į paėmimą. Jie žiūrės į Jėšua kaip į vagį, imantį tai,
kas nepriklauso Jam: jų vaikus, sutuoktinį, bet iš tikrųjų, Jis ateina pasiimti
tų, kuriuos Jis nusipirko, ir už kuriuos sumokėjo.
Ir
tai mus atveda prie to, kas įvyks žemėje per Roš haŠanah – kas yra vadinama „ateinančia
rūstybe“? Ir Pauliaus 2 laišką Tesalonikieičmas bei Antikristą...
Iki kitos savaitės. Laiminu
visus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.