John Fenn, 2014 m. sausio mėn. 18 d.,
Sveikinu visus,
Vieną vakarą aš norėjau suvalgyti picą ir
žinojau, kad Barbara nebūtų Barbara jei neturėtų kelių picų šaldiklyje. Aš
atidariau šaldiklį ir pamačiau štai ką. Mano nepatyrusiai akiai tai atrodė kaip
krūva nereikalingo maisto suversto Antarktidos šaltyje, be jokios tvarkos, kaip
daugybė ledinių priešų nematomos jėgos sumestų į krūvą. Bet aš pažinojau ją
pakankamai gerai, kad suprasčiau, jog šitas sudėtingas rinkinys buvusių
popkornų ir pyragų dėžučių bei folijoje suvyniotų picų ruošinių iš tiesų buvo sudėliota
pagal jos griežtą sistemą.
Ji pasakė, kad mes turime picų šaldiklyje, bet
dabar aš stovėjau atidaręs dureles ir nieko nesupratau. „Brangioji, KUR yra ta
pica šaldiklyje?“
Ji atsakė „Picos dėžutėje!” Hmmm… „Picos
dėžutė?... Kuri iš jų yra toji?“ Paklausiau vis dar spoksodamas į Arkties
dykvietę. Be priekaišto ji nuėjo prie šaldiklio, pačiupo aukštą Kalėdinę dėžutę,
kurią mačiau stovint kairėje, padėjo ant stalo ir pasakė: „Čia, tai ir yra picos dėžutė”
Mes turėjome Kalėdinę dėžutę jau daug metų, ją gavome
kaip dovaną su popkornu ir naudojome šaldyti maisto atliekas, kurias mes
norėjome panaudoti ateityje. Kai aš nuėmiau įpakavimą, rūpestingai atsargiai
išėmiau picos gabaliukus, kurie buvo plastikiniuose maišeliuose, pasirodė, kad
buvo 4 gabaliukai maišelyje, kiekvienas gabaliukas glaudžiai sudėti vienas prie
kito, tokiu būdu užpildydami dėžutę. Jos nuovokumas ir mokėjimas susitvarkyti
man labai patiko. Bet aš, bandydamas sujungti taškus, turėjau paklausti: „Kaip Kalėdinė
dėžutė pavirto picų dėžute?“
„ Žinoma – tai picos dėžutė! Pica yra itališka.
Italų vėliavos spalvos yra raudona, žalia ir balta. Ta dėžutė yra raudona,
žalia ir balta, taigi, tai yra picos dėžutė! Aš stovėjau nustėręs, dabar staiga
supratau... juokinga!
Mokykimės suprasti, kaip Tėvas ir Viešpats galvoja
Kartais Viešpaties logika mums atrodo lyg kitose
bangose, kaip Barbaros logika buvo man tą dieną. Kai ji paaiškino, kaip ji
mąsto, aš supratau tai, nors toks mąstymas man nebuvo natūralus. Bet jai, tai
buvo logiška, ir kai buvau įvesdintas į jos sistemą, supratau, kaip ji mąsto.
Pirmas dalykas, ką reikia suprasti: mes esame kviečiami suprasti Jo
mintis ir kelius
„Jo keliai yra aukštesni negu mūsų keliai ir Jo
mintys aukštesnės nei mūsų mintys“. Dažnai sakoma, kad mes niekada nežinome
dangaus požiūrio, kodėl Jis leido kažkam nutikti. Nesupraskite neteisingai –
yra paslapčių, kurias sužinosime tik danguje. Bet naudoti šitas eilutes šituo
būdu netinka.
Ta pastraipa iš Izaijo 55:13 nesako, kad
Dievo keliai yra tokie aukšti virš mūsų, kad Jo neįmanoma suprasti. Jis nesako,
kad Kalėdinė dėžutė yra picos dėžutė, tik tu esi vargšas žmogelis ir negali to
suprasti.
Šis skyrius yra apie žmogų, kuris atgailauja ir palieka
savo kelius bei mintis, priima pakvietimą eiti Dievo keliais ir mąstyti Jo
mintis. Žiūrėkite:
„Kiekvienas, kuris yra ištroškęs teateina ir teatsigeria...
Ieškokite Viešpaties, kol Jį galima rasti. Šaukitės Jo, kol Jis arti... nedorėlis
tepalieka savo kelią, o neteisusis savo mintis, tegrįžta jis pas
Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas... Nes
mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako
Viešpats. – Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už
jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.
Ar jūs pastebėjote
Tėvas išplečia savo pakvietimą, atmesti savo
kelius ir mintis ir pasirinkti Jo mintis ir kelius!
Romiečiams 12:1-2 mums pasakyta pasikeisti per
proto atnaujinimą, mąstyti taip, kaip Jis mąsto, ir tada mes galėsime „pažinti
Dievo valią, kuri yra gera, priimtina ir tobula (užbaigta)“ mūsų gyvenimuose.
Jis nori, kad mes pakiltume į aukštesnius kelius! Juk mes esame Jo vaikai! Argi
mes patys nenorėtume, kad mūsų vaikai mąstytų aukštesnėmis mintimis ir gyventų
aukštesniuose keliuose?
Daugiau jokių vilnų, tokių kaip: „jei tai įvyks su manimi, aš suprasiu,
kad tai Dievo valia“
1 Korintiečiams 2:9 pasakyta, kad mūsų akys,
ausys ir įsivaizdavimai negali pasakyti, ką Dievas Tėvas paruošė mums, tai reiškia,
kad mes negalime suprasti Jo valios iš aplinkybių bei natūraliu būdu. Bet 10 eilutėje
pasakyta:
„Dievas
mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo (Tėvo)
gelmes“. Ir Jis tęsia 12 eilutėje, sakydamas:
„O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią iš Dievo, kad suvoktume,
kas mums Dievo dovanota“.
Tegul miršta ta nuostata, kad tu turi ieškoti Jo
valios natūraliose aplinkybėse. Dabar tu esi Jo vaikas, gimęs į šeimą, ir tu
turi Jo Dvasią savo viduje, taigi tu gali pažinti ką Jis yra paruošęs per Jo Dvasią
savojoje dvasioje.
Tai leidžia pakeisti mąstymą nuo ieškojimo Jo
valios išorėje: „Jei tai ir tai atsitinka, tai turi būti Dievas“ į tai, kad „Jis
gyvena mano viduje, taigi aš išmoksiu jausti kryptį per Šventąją Dvasią savo
viduje“. Tai ir yra užkopimas aukščiau į Jo kelius ir Jo mintis.
Picos dėžutė, ar Kalėdinė dėžutė?
Ką tu galvojai apie krikščionis, kuomet dar buvai
neatgimęs? Tavo mintys pasikeitė nuo: „išprotėję fanatikai, atsiskyrę nuo
realaus pasaulio savo religijoje“ iki: „mano broliai ir sesės, aš jus taip
myliu!“ Tu pakilai šitoje srityje į aukštesnes mintis ir kelius. Tu mąstai,
kaip mąsto Dievas šiuo klausimu.
Ką tu mąstei apie kalbėjimą kalba, kurios tu
niekada anksčiau nebuvau girdėjęs (kalbomis)? „ Tie išprotėję sekmininkai, tie
kvailiai charizmatai - jų liftas nepakyla iki viršaus! Šviesos žybčioja,
varpelis skamba ir vartai pakelti, bet nėra jokio traukinio! Kaip kvaila!
Kažkas užpūtė jų piloto šviesas!“ Bet dabar – tu kalbi kitomis kalbomis ir galvoji, kad tai yra normalu. Tu
mąstai taip, kaip Dievas mąsto šiuo klausimu.
Kalėdų dėžutė, picos dėžutė. Tu suradai ryšį ten,
kur anksčiau nebuvo įmanoma, bet dabar tai įgijo tobulą prasmę. Tu buvai
įvesdintas į dangaus karalystės paslaptį. Tu žinai paslaptis, kurios yra
kvailybės tiems, kurie neįvesdinti, nors jos iš tiesų yra aukštesnės mintys ir aukštesni
keliai.
Kaip tas lėktuvas skrenda?
Ar tu kada nors suvokei, kad Kristoforas Kolumbas
būtų galėjęs nuskristi į Ameriką 1492? Jis būtų galėjęs, nes 1492 metais veikė
tie patys aerodinamikos dėsniai, kurie leidžia paukščiams ir lėktuvams
skraidyti. Bet jei mes galėtume sugrįžti atgal į tą laiką ir pasakyti, kad jis
gali skristi, iš mūsų geriausiu atveju būtų tik pasijuokę.
Aukštesni keliai ir mintys buvo aplinkui jį, bet
jis jų nepažino. Jis matė skrendančius paukščius, bet negalėjo „sujungti taškų“,
kad ir žmogus galėtų skristi, palikdamas tokias mintis kaip svajones ir
įsivaizdavimus.
Stebuklai nėra tokie?
Stebuklas yra apibūdinamas kaip įvykis, kuris
nepavaldus gamtos dėsniams, gamtos dėsnių paneigimas, kad pasiektum gerą
rezultatą, arba nepaaiškinamas „Dievo veiksmas“. Bet stebuklas nėra gamtos
dėsnių paneigimas, bet aukštesniųjų dėsnių viešpatavimas žemesniems.
Lėktuvas arba paukštis nepaneigia traukos dėsnio,
kai atsiplėšia nuo žemės, jis naudoja aukštesnius skridimo dėsnius, kurie
laikinai viršija žemesnius. Mes dabar galime galvoti, kad aukštesni Tėvo
dėsniai viešpatauja žemesniems žemiškiems, kūniškiems. Mes galime galvoti
aukštesnėmis mintimis, kurios viršija žemesnes mintis.
Kai jūs sakote tiesą užuot sakę ½ tiesos, kai jūs
įkliūvate, jūs peržengiate aukštesnio tiesos dėsnio sritį. Kai jūs nusigręžiate
nuo pornografijos ir žemesnių troškimų žiūrėti į negarbingus vyrus ir moteris,
jūs pasirenkate aukštesnius kelius ir mintis. Kai jūs atsakote meile kažkam, kas
jums darė bloga, jūs pasirenkate aukštesnius dėsnius. Visi jie iš tiesų yra
aukštesni keliai, bet jie nesuprantami tiems, kurie negali jais vaikščioti.
Galbūt reikės laiko, kad būtų patvirtinta, jog tai aukštesni keliai, bet tai
tikrai pasitvirtins.
Tėvas nori, kad mes savo gyvenime matytume daugiau negu tai, kas
atrodo tik krūva aliuminio folijos ir dėžučių suverstų be aiškios tvarkos. Jis
nori, kad mes suprastume tai, ką mes matome, ir vaikščiotume aukštesniais
keliais ir mintimis, išmoktume suprasti, kaip Kalėdinė dėžutė logiškai tampa
picų dėžute... daugiau kitą savaitę, iki tada. Laiminu
visus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.