Didelis paveikslas. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 8 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Aš kalbėjau apie tai, kad Tėvas ir Viešpats nenori, jog mes būtume susitelkę į detales, nes tai blogina mūsų dvasinę ir emocinę būklę, o matytume didelį paveikslą.

Tėvo atsakymas

Kuomet mano sūnus Chrisas buvo tualete, aš padėjau jam užsimauti kelnes (jam 33, nors protiškai jis 4 metų amžiaus) ir dabar su mano pagalba jis buvo pasiruošęs persėsti į vežimėlį kambaryje. Mano protas vis dar mąstė apie nelaimę nutikusią prieš 2 savaites. Prisiminiau pirmą sunkų, bet labai produktyvų apsilankymą pas stomatologą, kurio metu į dantenas buvo įstatyti 4 kritimo metu išlaužti dantys, buvo aptartos ir suplanuotos visos kitos tolimesnio gydymo detalės.

Aš galvojau apie tai, kaip aš atsakinėsiu į žmonių telefonų skambučius, skambučius per Skype, facebook žinutes, elektroninius laiškus ir apie visas studijas ir rašymą, kuris manęs dar laukia. Aš mąsčiau apie mokymo serijas, kaip sukurti daugiau video mokymų ir padėkos žinučių rašymą. Aš galvojau apie pievos pjovimą, daržo sodinimą, įvairius pavasario projektus, ir visa tai gulėjo atidėta, kol aš ir Barbara rūpinomės Chrisu.

Visi šitie dalykai ir dar daugiau netvarkingai sukosi mano prote ir emocijose, kai aš pasakiau: „Tėve, kaip aš galiu padaryti visus tuos dalykus tarnavime, kai taip nutiko Chrisui? Beveik viskas tarnavime sustojo, nes reikia rūpintis juo...“ Tuomet Tėvas įsiterpė į šitą mano „išsiliejimą“:

„Chrisas YRA tavo tarnavimas“

Mane sustabdė ir persmelkė apreiškimas to, ką Jis man pasakė. Žodžiai, kuriuos aš ir jūs kalbate yra minčių ir emocijų konteineriai, bet mes būdami tik žmonės, esame apriboti savo galimybėmis, kalbėdami tiksliai perduoti vienas kitam viską, ką galvojame ir jaučiame.

Mokykis klausyti aido

Bet Tėvas neribojamas to silpnumo, kuris būdingas žmogui, todėl dažnai, kai Jis sako tik kelis žodžius, juose tiek daug minčių ir emocijų, kad joms sutalpinti reikėtų visos knygos. Ir visa tai pakraunama iš karto, kai juos išgirsti. Štai kas nutiko man. Kai tu susipažįsti su šita Tėvo savybe, tu mokaisi klausyti to, ką galima būtų pavadinti Jo žodžių „aidu“, kuris skamba dar ilgai po to, kai Jo žodžiai būna ištarti.

Tame aide yra kažkas, kas veda į Jo gilesnių minčių ir emocijų apreiškimą. Jis yra ne tik jaučiamas, bet ir girdimas, jei klausai ramiai ir atidžiai, pasilikdamas Jo buvime, kuris persmelkia tą momentą.

Už kiekvieno Jo žodžio ir sakinio yra kažkas giliau, ir tai yra tame aide, kai mes pašaliname sluoksnį po sluoksnio, kurie slypi už tų žodžių, taip švelniai kaip nuskindami išorinius žydinčios gėlės žiedlapius, kad atsiskleistų vis gilesni. Tai vyksta, kai pasiliekame tame aide.

„Kai tu esi Manyje, Aš turiu visą tave Savyje. Chrisas nėra vienas skyrius, tarnavimas – kitas skyrius, o tavo laikas su Barbara – dar vienas skyrius. Aš turiu visą tave, nes tavo gyvenimas yra viena. Nei tarnavimas nei Chrisas negali būti atskirti ir padalinti į skyrius nuo viso tavęs. Chrisas yra tavo tarnavimas, lygiai taip, kaip namų surinkimų statyba arba pokalbiai su kuo nors iš Europos per Skype“.

Su senu bagažu

Aš buvau pasibaisėjęs savimi dėl to, ką aš sakiau, nes tai buvo dalis tradicinio surinkimo mąstymo, ir aš nežinojau, kad tas neatitinkantis Biblijos mąstymas vis dar buvo manyje taip, kaip tai yra susiję su „bažnyčia“. Tas mąstymas sako: „Įvykiai mano gyvenime sulaiko mane, kad atlikčiau tarnavimą, kurį Viešpats nori, kad atlikčiau. Jei tik galėčiau sutvarkyti šitą dalį savo gyvenimo TADA aš galėčiau daryti tai, ką nori Dievas“. Iš esmės, tai kalbėjo Tėvui mano protas ir emocijos, klaidžiodamos klaidoje.

Toks mąstymas sako: „Jei tik aš galėčiau atsikratyti skolų, TADA galėčiau daryti tai, ką Dievas turi man numatęs“. Tos rūšies mąstymas sako: „Jei jie nebūtų taip pasielgę su manimi surinkime, aš daryčiau dabar tai, ką man Dievas yra numatęs“, arba „Jei nebūčiau visus tuos metus atkritęs ir prasilenkęs su Dievu, aš daryčiau tai, ką nori Dievas, kad aš daryčiau“.

Kai mes esame Tėve (vert. - Jame) dėl privilegijos suteiktos Kristuje, mūsų gyvenimas yra tarnavimas. Prisiminkime, kad graikų kalbos žodis tarnavimas yra „patarnavimas, paslauga“. Mes patarnaujame Dievui darbe ir pramogose, namuose ir savo hobyje, prie pietų stalo ir taisydami automobilį. Mes patarnaujame mūsų šeimoms, draugams, žmonėms, kurių mes netgi nepažįstame, gerumo veiksmais, vien jau tuo, kad esame Žemės planetoje.

Būdami Kristuje, mes visi 24/7 (24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę) esame karališka kunigystė ir visai nesvarbu, kaip mes užsidirbame pragyvenimui, nesvarbu mūsų amžius, lytis, visuomeninė padėtis. Mes esame absoliučiai ir visiškai Jame, kaip sako Biblija – mūsų senas gyvenimas miręs ir praėjęs, o dabar mes gyvename Kristuje (Kol 2:2-4). Mes esame šventi Jame.

Protu aš supratau, ką reiškia būti „Kristuje“, arba „Jame”. Naujamame Testamente yra maždaug 100 nuorodų apie buvimą „Jame“, arba „Kristuje“. Protu aš žinojau tai, bet tai mane labai palietė.

Išgirdus Tėvo žodžius man beliko tik ištarti: „Tėve, aš atsiprašau. Aš nežinojau, kad toks mąstymas dar buvo manyje“. Aš paprašiau tik vieno dalyko: „Leisk žmonėms matyti Tavo malonę mano gyvenime, tegul jie mato malonę“.

Mažas dalykas ar didelis paveikslas?

Aš būtent taip ir elgiausi, ką minėjau čia, jog taip nereikia daryti. Aš susiaurinau savo žvilgsnį iki laikinų šio gyvenimo suspaudimų, nukreipdamas savo akis nuo didelio paveikslo ir to fakto, kad aš visas esu Tėve per Kristų. Aš buvau kaip Petras, kuris ėjo vandeniu pas Jėzų, tada nukreipė savo žvilgsnį į vėją ir bangas ir pradėjo skęsti. Tėvo teiginys buvo tarsi ištiesta ranka, kad dar kartą mane pakeltų ir nukreiptų žiūrėti į didelį paveikslą.

Didžiausias statybų projektas Visatoje

Dovydas sako: „...Tu renki mano ašaras į butelį. Argi jų tu neužrašei į Savo knygą?” (Psalmių 56:8 vertimas iš anglų k.)

Ši eilutė sako, kad Tėvas kažkokiu būdu surenka ašaras ir dvasioje sudeda jas į butelį bei surašo jas į knygą danguje. Tai skamba kaip poezija, bet Biblijoje yra daug vietų, kur kalbama, kad Tėvas pakeičia mūsų žemiškus skausmus ir sielvartus, aukas ir maldas į dangišką medžiagą.

Apaštalų darbų 10:4 angelas pasirodė romėnui Kornelijui: „Tavo maldos ir aukos pakilo kaip paminklas prieš Dievą” (vert. iš angl.) Paminklai statomi, kad visi matytų ir kažką prisimintų. Tėvas pavertė Kornelijaus aukas ir maldas paminklu danguje.

Apr 5:8 apaštalas Jonas mato indus su smilkalais, kylančiais prieš Tėvą, kurie, kaip jis sako: „Yra šventųjų maldos”. Kaip Jis paima žemėje ištartas maldas ir paverčia smilkalais danguje, mums yra per sunku suprasti, bet Jis tai daro.

Ką Jėšua ruošia

1 Korintiečiams 3:12 Paulius sako, kad Jėšua yra kertinis akmuo, bet mes turime žiūrėti, kaip statome ant šito pamato; iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, o gal iš medžio, šieno ir šiaudų. Šie trys paskutiniai dalykai yra pavydo, priešiškumo, susiskaldymo rezultatas, ir tai buvo to meto korintiečių nelaimė.

Jis prilygina žemišką pavydą, priešiškumą, susiskaldymą dvasiniai medienai, šiaudams ir šienui. Taigi kokios savybės atitinka auksą, sidabrą, brangius akmenis, iš kurių Jis liepia statyti? Tai vaikščiojimas meilėje, džiaugsme, ramybėje, švelnume, romume... taip pat ir kitos subrendusio tikinčiojo savybės, tai yra lyg tie brangūs dalykai iš kurių galima statyti ant Kertinio akmens.

Petras teisingai išpažįsta, kad Jėšua yra Kertinis Akmuo, ir skelbia: „Bet jūs esate gyvieji akmenys, statomi į dvasinius namus, karališka kunigystė…” (1 Petro 2:4-8)

Ar mes suvokiame tai? Kiekvienas mūsų yra gyvasis akmuo, įstatytas į dvasinius namus. Taip kaip Jėšua gyvenimas buvo pakeistas į kertinį akmenį danguje, taip ir kiekvienas iš mūsų esame gyvasis akmuo, skirtas dangiškai statybai. Dabar jūs galite pagalvoti, kad tai simbolizmas, bet pažiūrėkime, kokios gi yra dangiškos Jeruzalės sienos: „Miesto sienos turi dvylika pamatų, ant kurių dvylikos Avinėlio apaštalų vardai“ (Apreiškimo 21:14)

Kiekviena ašara kiekvienas teisingas sprendimas, kiekviena malda, kiekviena auka, kuri nematoma žmogui, bet matoma Tėvui ir Viešpačiui – visa tai perkeičiama į dangišką medžiagą.

Nuotaka yra Kristaus kūnas, tiesa?

Ką tu turėsi, kai danguje bus surinktos visos tos ašaros, paaukojimai, maldos ir teisingi sprendimai? Ką turėsi, kai tvarkysi gyvenimus tų milijonų tikinčiųjų per amžius, kurie nugalės didelius sunkumus, paliks priešiškumą, pavydą, susiskaldymą, kad vaikščiotų meilėje, džiaugsme, ramybėje, kad tas auksas, sidabras, brangūs akmenys galėtų tapti dangiška statybine medžiaga.

Jūs dalyvaujate didžiausiame statybų projekte Visatoje. „Tada aš, Jonas, pamačiau šventą miestą, Naująją Jeruzalę, nusileidžiančią iš dangaus iš Dievo, pasiruošusią kaip nuotaką savo sužadėtiniui... Ateik, aš parodysiu tau nuotaką, Avinėlio sužadėtinę... ir jis parodė man didį miestą, šventąją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas...“ (Apr 21).

Tai galutinis „didelis paveikslas”. Tai užtikrinimas, kad mūsų gyvenimas nėra veltui. Kad Kristuje mes visi praėjome ir nugalėjome, visus tuos sunkumus matomus vieno Dievo, kuris pažįsta širdį, ir pakeičia juos į dangišką Jeruzalę. Mes kaip kūnas esame nuotaka, ir mūsų gyvenimas perkeičiamas į šventojo miesto statybinę medžiagą, ir tas kūnas taip pat yra nuotaka, Avinėlio sužadėtinė. Nuostabi malonė.

Kai mes meldžiamės, nugalime, verkiame, darome teisingus sprendimus tik todėl, kad jie teisingi, nesvarbu kaina, Jis paima viską ir stato mūsų dangiškos Jeruzalės miesto dalį. Kaip Viešpats pasakė Barbarai tą dieną, kai ji buvo tik ką išgelbėta ir pamatė tuos grubius statybinius jos namų blokus danguje: „Kai tu duosi mums daugiau to, iš ko galima statyti, mes jį pastatysime“

Nesvarbu per ką mes einame, mes turime žiūrėti į didelį paveikslą. Tai šlovinga!

Laiminu jus,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu