John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 1 d.,
Sveikinu
visus,
Aš
žiūriu į eilutes, kurios kalba apie tai, kad Tėvas ir Viešpats
užuot sustoję prie kiekvieno mažo dalyko, kuris nutinka mūsų
gyvenime, mato didelį paveikslą.
Viešpaties
vakarienė ir sužadėtuvės
Jėzaus
dienomis, kai potencialus jaunikis norėdavo susižadėti su mergina,
jis nueidavo į jos namus su taure vyno. Jos tėvas ir broliai (kaip
liudytojai) aptardavo kartu su jaunikiu sužadėtuves. Paprastai
šiame aptarime būdavo kalbama apie kraitį, apie jaunikio planą
sekantiems metams, kol bus ruošiami namai jai ir santuokos
ceremonijos detalės. Sudarytą kontraktą galėjo suardyti tik
skyrybos.
Kai
detalės aptartos, tada būdavo pakviečiama mergina ir prieš ją
padedama jaunikio vyno taurė, ir jaunikis sakydavo šiuos žodžius:
„Tu
tiki Dievu, tikėk taip pat ir manimi. Mano tėvo namuose yra daug
kambarių,
ir aš paruošiu vietą tau, tada aš grįšiu ir paimsiu tave pas
save, kad ten kur aš būsiu, būtum ir tu“.
Tai
tų dienų paprotys, išlikęs kai kuriose pasaulio vietose ir
šiandien, reikalaujantis, kad jaunikis paruoštų kambarį jaunajai
savo tėvo namuose, kur jie galėtų kartu gyventi. Jei mergina
priima jaunikio pasipiršimą, ji geria iš taurės vyną, kad
užtvirtintų susitarimą ir prisimintų tai, kol lauks vestuvių
dienos.
Jono
14:1-4 Jėšua citavo šituos žodžius
apie save, kad eina ant kryžiaus ir po to į Tėvo „namus“
paruošti vietos mums – tai didelis paveikslas. Todėl Jis klausia
mūsų, ar mes gersime Paskutinės Vakarienės vyną. Tai yra kaip
atsakas į mūsų susibroliavimą su Juo, bet Jis taip pat žiūri į
ateitį iš mūsų būsimos santuokos perspektyvos.
Netgi
žinodamas, kad kitą dieną Jo laukia kryžius, Jis priminė mums
apie Avinėlio Vestuvių puotą.
Štai
kodėl Jis pasakė, kad joks žmogus nežino Jo sugrįžimo dienos.
Pagal to meto papročius jaunikio tėvas nustatydavo laiką ir
stropiai laikydavo tą datą paslaptyje, kad tai būtų netikėtumas
porai. Jaunikio tėvas atidėdavo leidimą tol, kol jaunikis
neparuošdavo savo (Savo) kambario jaunajai, taip pat, kol jaunoji
nepabaigdavo savo pasiruošimo. Tada Tėvas duodavo leidimą
jaunikiui parsivesti savo (Savo) nuotaką.
Slapta
žinia įterpta į tekstą
Jėšua
savo tarnavimo pabaigoje liepė mokiniams prisiminti Jį švenčiant
Paskutinę Vakarienę. Tai reiškia atsigręžti į praeitį, tačiau
Jis paminėjo ir to meto vestuvių paprotį, o tai jau žinia
ateičiai.
Šėtonas,
religija ir kartais mes patys atskiriame mūsų mintis nuo didelio
paveikslo ir susitelkiame į dabartį „mažus dalykus“, į mūsų
pačių skausmus. Tačiau Naujojo Testamento rašytojai kalbėjo apie
dabartį žiūrėdami į ją užtikrintai per amžinos ateities
akinius.
Paskaičiuokime
kartu
Netgi
Jonas baigia rašyti apie Jėzaus gyvenimą įterpdamas žinią apie
ateities santuokos ceremoniją.
Jis pradeda savo
evangeliją
pasakojimu apie Kanos vestuves, kurioje yra paslėpta nuoroda apie
ateities vedybų ceremoniją. Tame pasakojime yra žinia apie mūsų
dangiškąją ateitį.
Pirmas
Evangelijos pagal Joną skyrius detaliai pasakoja apie vieną po
kitos einančias 4 dienas. Taip Jonas darė tik tą vienintelį kartą
visoje savo evangelijoje. Bet tam yra priežastis.
Jono
1:19 prasideda žodžiais „Tai buvo Jono
(Krikštytojo) liudijimas... ir toliau tai tęsiasi 28 eilutėje,
kuri užbaigia 1 dieną. 1-ąją dieną jo paklausė, ar jis yra
Mesijas ir jis tai paneigė.
29
eilutė sako: „Kitą dieną“, taip prasideda 2-oji diena. Tada
Jonas pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio
nuodėmę“ (Atkeipkite dėmesį: Jis paėmė pasaulio nuodėmę,
o ne nuodėmes.
Jis naikino mūsų nuodėmės šaknį, o ne individualias nuodėmes,
taigi sumokėdamas kainą už pasaulio nuodėmę, Jis sumokėjo kainą
už mūsų „mažas nuodėmes“).
35
eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 3-oji diena, kuomet
Andrejus pristato Petrą Jėzui.
43
eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 4-oji diena, tai
tęsiasi iki 51 eilutės. Tą dieną Jėšua pakvietė Pilypą ir
Natanaelį tapti Jo mokiniais.
Taigi
mes matome, kad Jono 1:19-51 mums detaliai pateikia 4 dienų
aprašymus, bet kodėl?
Atsakymą
randame sekančioje eilutėje - Jono 2:1, kuri sako: „Trečią
dieną (3 dienomis vėliau) Galilėjos Kanoje įvyko vestuvės…”
Čia Jis pavertė vandenį vynu.
Kitais
žodžiais tariant mes detaliai matome Jėšua veiklą per tas 4
dienas, po to, mes Jo nematome 2 dienas, o tada staiga mes Jį vėl
pamatome 7-ąją dieną, Kanos vestuvėse.
Septintoji
diena
Jonas
mums pateikia užuominą, matyti didelį paveikslą, ne tik vienos
savaitės detales Viešpaties gyvenimo aprašyme. Pranašiškoje
kalboje, 1 diena yra kaip 1.000 metų, taigi pažiūrėkime į šitą
savaitę tokiu būdu: 4 dienos, arba 4.000 metų, Kristus matomas
žmonijoje – 4.000 metų tarp Adomo gyvenimo ir Jėzaus tarnavimo.
Tada
2 dienos arba 2.000 metų Jis nėra matomas. Tai laikas, kuriuo mes
gyvename, po Jo Įžengimo į dangų, bet prieš Jo antrąjį
atėjimą. Tai 6 dienos, arba 6.000metų.
Paskutinė
diena, 7-oji diena, yra vestuvės, arba vestuvių vakarienė –
7.000 metų eilė. Tai paaiškina apie Jo atėjimą ir tūkstantmetį
valdymą žemėje.
(6
puodai su vandeniu, kuris buvo paverstas vynu, taip pat yra
simbolinis paveikslas. Jie buvo naudojami nusiprausimui, kaip sako
tekstas, bet tas vanduo buvo paverstas vynu, o tai simbolizuoja
Kristaus kraują, kuris mus nuplauna. Taip pat 6 yra žmogaus
skaičius, arba 6.000 metų, kurie rodo kaip Kristus veikė žmonijos
istorijoje.)
Apaštalas
Jonas buvo vedamas pradėti savo evangeliją natūralių vestuvių
aprašymu, nors įterpia žinią, kuri ragina mus žvelgti į ateitį,
žiūrėti į didelį paveikslą, ne tik į tą dalį gyvenimo, kuri
yra dabar. Tvarkydami dalykus, kurie čia ir dabar, neužmirškime
žvelgti ir į ateities Avinėlio vestuvių puotą. Tai padeda mums
įvertinti mūsų dabartinį gyvenimą pagal amžinojo gyvenimo
vertybes.
Kai
Barbara...
Kai
Barbara buvo ką tik atgimusi, ji patikėjo Viešpačiu labai
drastiškose gyvenimo aplinkybėse. Tą istoriją verta papasakoti.
Tai padėjo jai suprasti, kad Viešpats, kuriam jinai tarnauja, yra
realus, kad Jis turi jai planą ir ateitį, ir kad patvirtintų tai,
Jis suteikė jai šitą patyrimą:
Vieną
vėlyvą popietę ji buvo savo namų viršutiniame kambaryje, žvelgė
į vakarus pro medžius ir besileidžiančios saulės šviesą,
kurios spinduliai šokinėjo šakose ir lapuose. Staiga dingo jos
namo siena, natūralus pasaulis išnyko, ir ji atsirado danguje, kaip
ji suprato, su Viešpačiu savo dešinėje.
Ji
buvo sužavėta to, ką matė, bet ji niekada neatsigręžė ir
nepažiūrėjo į Jį. Tai, ką ji pamatė, buvo akmeninis
stačiakampis blokinių namų kompleksas su gėlėmis, augalais,
paukščiais ir drugeliais skraidančiais kieme. Žalias mūrinis
namas stovėjo visiškai tuščias, apsuptas tų visų spalvų ir
veiklos. Ji sakė, kad akmenų blokai buvo panašūs į piramidžių
akmenis, nors su ertmėmis, langams ir durims, stačiakampio formos
akmenų konstrukcija sudarė namo kontūrus.
Ji
paklausė: „Į ką aš žiūriu?“, Jis pasakė: „Tai tavo namas
danguje. Kai tu duodi mums daugiau medžiagos, su kuria mes galime
dirbti, mes statome juos tau. Ir tada viskas išnyko, ir ji vėl
atsirado savo kambaryje.
Didžiausias
statybos projektas visatoje
Didžiausias
statybų projektas yra kitos savaitės tema – tai asmeniška ir
kartu su dangaus perspektyva. Per ką mes tik neitume šiame
gyvenime, tame yra gilesnė prasmė, paraginimas pakelti žvilgsnį
aukštyn ir matyti didelį paveikslą.
Iki
kitos savaitės. Laiminu
jus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.