Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. birželio 13 d., ketvirtadienis

Didelis paveikslas. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. birželio mėn. 1 d.,

Sveikinu visus,

Aš žiūriu į eilutes, kurios kalba apie tai, kad Tėvas ir Viešpats užuot sustoję prie kiekvieno mažo dalyko, kuris nutinka mūsų gyvenime, mato didelį paveikslą.

Viešpaties vakarienė ir sužadėtuvės
Jėzaus dienomis, kai potencialus jaunikis norėdavo susižadėti su mergina, jis nueidavo į jos namus su taure vyno. Jos tėvas ir broliai (kaip liudytojai) aptardavo kartu su jaunikiu sužadėtuves. Paprastai šiame aptarime būdavo kalbama apie kraitį, apie jaunikio planą sekantiems metams, kol bus ruošiami namai jai ir santuokos ceremonijos detalės. Sudarytą kontraktą galėjo suardyti tik skyrybos.

Kai detalės aptartos, tada būdavo pakviečiama mergina ir prieš ją padedama jaunikio vyno taurė, ir jaunikis sakydavo šiuos žodžius:

Tu tiki Dievu, tikėk taip pat ir manimi. Mano tėvo namuose yra daug kambarių, ir aš paruošiu vietą tau, tada aš grįšiu ir paimsiu tave pas save, kad ten kur aš būsiu, būtum ir tu“.

Tai tų dienų paprotys, išlikęs kai kuriose pasaulio vietose ir šiandien, reikalaujantis, kad jaunikis paruoštų kambarį jaunajai savo tėvo namuose, kur jie galėtų kartu gyventi. Jei mergina priima jaunikio pasipiršimą, ji geria iš taurės vyną, kad užtvirtintų susitarimą ir prisimintų tai, kol lauks vestuvių dienos.

Jono 14:1-4 Jėšua citavo šituos žodžius apie save, kad eina ant kryžiaus ir po to į Tėvo „namus“ paruošti vietos mums – tai didelis paveikslas. Todėl Jis klausia mūsų, ar mes gersime Paskutinės Vakarienės vyną. Tai yra kaip atsakas į mūsų susibroliavimą su Juo, bet Jis taip pat žiūri į ateitį iš mūsų būsimos santuokos perspektyvos.

Netgi žinodamas, kad kitą dieną Jo laukia kryžius, Jis priminė mums apie Avinėlio Vestuvių puotą.

Štai kodėl Jis pasakė, kad joks žmogus nežino Jo sugrįžimo dienos. Pagal to meto papročius jaunikio tėvas nustatydavo laiką ir stropiai laikydavo tą datą paslaptyje, kad tai būtų netikėtumas porai. Jaunikio tėvas atidėdavo leidimą tol, kol jaunikis neparuošdavo savo (Savo) kambario jaunajai, taip pat, kol jaunoji nepabaigdavo savo pasiruošimo. Tada Tėvas duodavo leidimą jaunikiui parsivesti savo (Savo) nuotaką.

Slapta žinia įterpta į tekstą
Jėšua savo tarnavimo pabaigoje liepė mokiniams prisiminti Jį švenčiant Paskutinę Vakarienę. Tai reiškia atsigręžti į praeitį, tačiau Jis paminėjo ir to meto vestuvių paprotį, o tai jau žinia ateičiai.

Šėtonas, religija ir kartais mes patys atskiriame mūsų mintis nuo didelio paveikslo ir susitelkiame į dabartį „mažus dalykus“, į mūsų pačių skausmus. Tačiau Naujojo Testamento rašytojai kalbėjo apie dabartį žiūrėdami į ją užtikrintai per amžinos ateities akinius.

Paskaičiuokime kartu
Netgi Jonas baigia rašyti apie Jėzaus gyvenimą įterpdamas žinią apie ateities santuokos ceremoniją. Jis pradeda savo evangeliją pasakojimu apie Kanos vestuves, kurioje yra paslėpta nuoroda apie ateities vedybų ceremoniją. Tame pasakojime yra žinia apie mūsų dangiškąją ateitį.

Pirmas Evangelijos pagal Joną skyrius detaliai pasakoja apie vieną po kitos einančias 4 dienas. Taip Jonas darė tik tą vienintelį kartą visoje savo evangelijoje. Bet tam yra priežastis.

Jono 1:19 prasideda žodžiais „Tai buvo Jono (Krikštytojo) liudijimas... ir toliau tai tęsiasi 28 eilutėje, kuri užbaigia 1 dieną. 1-ąją dieną jo paklausė, ar jis yra Mesijas ir jis tai paneigė.

29 eilutė sako: „Kitą dieną“, taip prasideda 2-oji diena. Tada Jonas pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Atkeipkite dėmesį: Jis paėmė pasaulio nuodėmę, o ne nuodėmes. Jis naikino mūsų nuodėmės šaknį, o ne individualias nuodėmes, taigi sumokėdamas kainą už pasaulio nuodėmę, Jis sumokėjo kainą už mūsų „mažas nuodėmes“).

35 eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 3-oji diena, kuomet Andrejus pristato Petrą Jėzui.

43 eilutė sako „Kitą dieną“, tuomet prasideda 4-oji diena, tai tęsiasi iki 51 eilutės. Tą dieną Jėšua pakvietė Pilypą ir Natanaelį tapti Jo mokiniais.

Taigi mes matome, kad Jono 1:19-51 mums detaliai pateikia 4 dienų aprašymus, bet kodėl?

Atsakymą randame sekančioje eilutėje - Jono 2:1, kuri sako: „Trečią dieną (3 dienomis vėliau) Galilėjos Kanoje įvyko vestuvės…” Čia Jis pavertė vandenį vynu.

Kitais žodžiais tariant mes detaliai matome Jėšua veiklą per tas 4 dienas, po to, mes Jo nematome 2 dienas, o tada staiga mes Jį vėl pamatome 7-ąją dieną, Kanos vestuvėse.

Septintoji diena
Jonas mums pateikia užuominą, matyti didelį paveikslą, ne tik vienos savaitės detales Viešpaties gyvenimo aprašyme. Pranašiškoje kalboje, 1 diena yra kaip 1.000 metų, taigi pažiūrėkime į šitą savaitę tokiu būdu: 4 dienos, arba 4.000 metų, Kristus matomas žmonijoje – 4.000 metų tarp Adomo gyvenimo ir Jėzaus tarnavimo.
Tada 2 dienos arba 2.000 metų Jis nėra matomas. Tai laikas, kuriuo mes gyvename, po Jo Įžengimo į dangų, bet prieš Jo antrąjį atėjimą. Tai 6 dienos, arba 6.000metų.

Paskutinė diena, 7-oji diena, yra vestuvės, arba vestuvių vakarienė – 7.000 metų eilė. Tai paaiškina apie Jo atėjimą ir tūkstantmetį valdymą žemėje.

(6 puodai su vandeniu, kuris buvo paverstas vynu, taip pat yra simbolinis paveikslas. Jie buvo naudojami nusiprausimui, kaip sako tekstas, bet tas vanduo buvo paverstas vynu, o tai simbolizuoja Kristaus kraują, kuris mus nuplauna. Taip pat 6 yra žmogaus skaičius, arba 6.000 metų, kurie rodo kaip Kristus veikė žmonijos istorijoje.)

Apaštalas Jonas buvo vedamas pradėti savo evangeliją natūralių vestuvių aprašymu, nors įterpia žinią, kuri ragina mus žvelgti į ateitį, žiūrėti į didelį paveikslą, ne tik į tą dalį gyvenimo, kuri yra dabar. Tvarkydami dalykus, kurie čia ir dabar, neužmirškime žvelgti ir į ateities Avinėlio vestuvių puotą. Tai padeda mums įvertinti mūsų dabartinį gyvenimą pagal amžinojo gyvenimo vertybes.

Kai Barbara...
Kai Barbara buvo ką tik atgimusi, ji patikėjo Viešpačiu labai drastiškose gyvenimo aplinkybėse. Tą istoriją verta papasakoti. Tai padėjo jai suprasti, kad Viešpats, kuriam jinai tarnauja, yra realus, kad Jis turi jai planą ir ateitį, ir kad patvirtintų tai, Jis suteikė jai šitą patyrimą:

Vieną vėlyvą popietę ji buvo savo namų viršutiniame kambaryje, žvelgė į vakarus pro medžius ir besileidžiančios saulės šviesą, kurios spinduliai šokinėjo šakose ir lapuose. Staiga dingo jos namo siena, natūralus pasaulis išnyko, ir ji atsirado danguje, kaip ji suprato, su Viešpačiu savo dešinėje.

Ji buvo sužavėta to, ką matė, bet ji niekada neatsigręžė ir nepažiūrėjo į Jį. Tai, ką ji pamatė, buvo akmeninis stačiakampis blokinių namų kompleksas su gėlėmis, augalais, paukščiais ir drugeliais skraidančiais kieme. Žalias mūrinis namas stovėjo visiškai tuščias, apsuptas tų visų spalvų ir veiklos. Ji sakė, kad akmenų blokai buvo panašūs į piramidžių akmenis, nors su ertmėmis, langams ir durims, stačiakampio formos akmenų konstrukcija sudarė namo kontūrus.

Ji paklausė: „Į ką aš žiūriu?“, Jis pasakė: „Tai tavo namas danguje. Kai tu duodi mums daugiau medžiagos, su kuria mes galime dirbti, mes statome juos tau. Ir tada viskas išnyko, ir ji vėl atsirado savo kambaryje.

Didžiausias statybos projektas visatoje
Didžiausias statybų projektas yra kitos savaitės tema – tai asmeniška ir kartu su dangaus perspektyva. Per ką mes tik neitume šiame gyvenime, tame yra gilesnė prasmė, paraginimas pakelti žvilgsnį aukštyn ir matyti didelį paveikslą.

Iki kitos savaitės. Laiminu jus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą