Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Abramas ir ratas. 4 dalis


John Fenn, 2012 m. gruodžio mėn. 22 d.,

Sveiki,
Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Koks žavingas ir nuostabus teiginys paskelbtas Jono 1:14. Žodis, kuris pasirodė Abramui, kad perkeltų jį iš religijos į santykius, tas Žodis, kuris per šimtmečius pasirodydavo pranašams, dabar tapo kūnu. Dievo Tėvo Žodis tapo žmogumi. Panagrinėkime tai.

Kas nutiko danguje
Žydams 1:1-3 paaiškina tai, ką mes nagrinėjome paskutines 3 savaites:

Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Savo Sūnų... Jis, Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo esybės (Tėvo charakterio) tikslus atvaizdas, viską laikantis savo (Tėvo) jėgos žodžiu...“


Kristus, Pateptasis, gyveno su Tėvu šlovėje visą žmogaus egzistavimo laiką ir prieš tai, bet kaip anksčiau pasakyta, įvairiais laikais per šimtmečius kalbėjo pranašams, kol atėjo laikas apreikšti Jį, kaip Dievo Sūnų, Tėvo jėgos Žodį.

Filipiečiams 2:7 sako, kad Jis „ištuštino Save”, tokia yra tiesioginė reikšmė čia panaudoto graikiško žodžio „ekenosen“. Save ištuštinantis Dievo Sūnus, ne nuo Savo esybės dieviškumo, bet Savo, kaip Dievo Sūnaus teisių ir privilegijų. Jis pasirinko nepasinaudoti Savo privilegijomis, bet panoro panaudoti Savo didį autoritetą, kad atstatytų žmoniją Tėvui.

Mano iškilmingiausias regėjimas
Prieš daug metų viename iš tų pirmųjų regėjimų, kuriuos turėjau su Viešpačiu ir su savo angelu sargu, aš paklausiau angelo kodėl jie (angelai) laiko save žemiau žmonių, nes dabar mes esame žemesnio rango, bet vieną dieną būsime virš jų rango. Jis pažiūrėjo į mane su siaubu, kodėl drįsau net užsiminti apie tai nemąstydamas apie pasikeitimus ateityje.

Tai TEISINGA! Tai TINKAMA! Prisimink, kad mes pažįstame Jį kaip Kūrėją, bet jūs žinote Jį kaip Gelbėtoją!“ Ir tada aš buvau Dvasioje paimtas į dangų, stebėjau viską kaip pašalinis stebėtojas taip, tarsi aš būčiau parade, bet be jokio emocinio potraukio įvykiui, kuris buvo prieš mane. Aš tiesiog ten buvau, stebėdamas ir nesuprasdamas, kodėl aš ten esu.

Atrodė, kad milijonai angelų stovėjo prieš Tėvo sostą, kuris buvo intensyvioje šviesoje, bet tai visai nežeidė mano akių, aš tik negalėjau matyti visų detalių, bet ne į tai aš sutelkiau savo dėmesį.

Staiga iš šviesos, iš Tėvo sosto išėjo Viešpats Jėšua, tarsi išeidamas iš balto rūko ir ėjo lėtai ryškėdamas, specialiai žiūrėdamas tiesiai pirmyn. Jis nepasisuko pasižiūrėti į Tėvą, Jis tik tyliai, iškilmingai ėjo.

Jis praėjo pro ten, kur aš stovėjau; aš buvau kelios pėdos/metrai atsilikęs nuo Jo, tarsi būčiau atvykęs į paradą per vėlai, kad galėčiau patekti į artimiausias vietas gatvėje – angelai prasiskyrė leisdami Jam praeiti viduriu, kai kurie pažiūrėjo įkandin, kai kurie nulenkė galvas, kai kurie priklaupė ant vieno kelio nuleistomis akimis, kai kurie atsiklaupė ant abiejų kelių. Aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau, nes tai kas vyko buvo labai iškilminga, nebuvo girdėti jokio garso, niekas nekalbėjo. Dangų buvo apėmusi mirtina tyla dėl to, kas vyko prieš mane. Angelai garbino, buvo nusilenkę ir sužavėti. Kai Jis praėjo tiesiog ten, kur aš stovėjau...

Mūsų Gelbėtojas
Staiga mes vėl atsiradome mano svetainėje, ir mano angelas tęsė: „Tu ką tik matei, kas nutiko, kai Jis paliko dangų, kad būtų užmegztas Marijos įsčiose. Mes pažįstame Jį kaip Kūrėją, kuris nusižemino, kad taptų vienu iš savo kūrinių, kad iškentėtų mirtį, dėl savo didžios meilės jums, tai daugiau nei galime suvokti ir tai nuostabu. Mes buvome sužavėti dėl Jo meilės jums. Jūs pažįstate Jį kaip GELBĖTOJĄ ir tai yra gerai, ir tai teisinga, ir tai tinkama, kad jūs būtumėte virš mūsų, dėl tos didelės meilės kuria jūs esate mylimi“.

Tai buvo beveik po metų, kai aš skaičiau Žydams 10:5-7 kai gylis to, ką aš pamačiau staiga palietė mane kaip tona plytų: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve (Tėve), valios!’ “

Jo užmezgimas
Tas kūnas buvo duotas į Marijos įsčias. Mes nežinome kaip Jis ištuštino Save, kad būtų užmegztas kaip embrionas ir augantis kūdikis jos įsčiose, bet tai įvyko. Mes žinome, kad kraujo linija pratęsiama per vyrą, o ne per moters kiaušinėlį, taigi dėl žmonijos nuodėmės tėvas perduodavo sūnui ir taip visai žmonijai. Bet šitas kraujas buvo kitoks, nes apvaisinimo šaltinis buvo dangiškas.

Taigi Tėvo Sūnus turėjo tyrą kraują, nesuteptą nuodėmės, savo venose. Pilnai žmogus, pilnai Dievas, Žodis pasirodydavo per šimtmečius tai vienur tai kitur žmonijai, dabar prisiėmė sau žmogaus kūną visai amžinybei. Nes Jis prikeltas iš numirusiųjų kaip žmogus, taip pat dabar pašlovintame kūne, bet taip pat ir žmogaus kūne.

Angelas Gabrielius pasakė Marijai kaip apvaisinimas įvyks: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir jėga Aukščiausiojo (Kristaus, Viešpaties Žodžio, kaip parašyta Žydams 1:3 yra Aukščiausiojo jėga) uždengs tave, kad šventasis gimtų iš tavęs ir būtų vadinamas Dievo Sūnumi“ (Luko 1:35)

Žodis „uždengs“ yra įdomus, nes reiškia „mesti ant ko nors šešėlį“, kaip debesis slenkantis virš galvos. Tame uždengime buvo Kristus, Tėvo jėgos Žodis, ištuštinęs Save nuo visų teisių ir privilegijų kaip Dievo Sūnus, kad taptų žmogaus kūdikiu įsčiose, nors su švariu krauju nesuteptu Savo venose. Ne pusiau žmogus ir pusiau Dievas, bet 100% Dievas ir 100% žmogus.

Piemenys
Luko 2:8 mums pasakoja, kad piemenys buvo laukuose ir ganė savo bandas. Taip būdavo tik pavasarį ir rudenį, ir daugelis tikėjosi, kad Mesijas pasirodys per rudens Palapinių Šventę, vadinamą Šviesų Švente, kai švenčiamas Dievo apsigyvenimas su žmogumi. Mes turėtume atkreipti dėmesį į ženklą, kurį davė angelai piemenims: „Ir toks bus ženklas jums; jūs rasite kūdikį suvyniotą vystykluose, gulintį ėdžiose”.

Istoriškai mes žinome, kai Izraelis augo ir miestai išsiplėtė, daug šeimų neturėjo gyvulių aukojimui. Taip pat kartu su tauta išaugo ir Levio giminė, bet iš jų tik nedidelės dalies reikėjo tarnauti šventykloje.

Jėzaus laikais daugelis levitų tapo piemenimis ir kitų gyvulių augintojais, kad tiektų miestiečiams galvijus, kurie buvo reikalingi aukojimui ir galėtų parduoti juos šventykloje. Jų namų sritis buvo Betliejus. Taigi, tie angelai pasirodė kunigams pasakyti, kad gimė Mesijas, Didysis Ganytojas ir paskutinė auka.

Apatiniai rūbai
Bet kodėl „vystyklai“ yra ženklas? Vystyklai yra tai, ką mes šiandien pavadintume apatiniais rūbais. Patys švelniausi audiniai, kaip tik galite įsivaizduoti – tai buvo naudojama suvystyti naujagimį Jėšua. Bet kunigams šitie rūbai reiškė dar kažką papildomai.

Šventykloje sunešioti kunigų rūbai buvo paverčiami knatais lempoms šventykloje. Didžiausia iš šitų lempų vadinama „Pasaulio Šviesa“. Tai buvo per Palapinių Šventę, Šviesų Šventę, Pasaulio Šviesos lempa buvo uždegama su didinga ceremonija, deginamas aliejus ir sunešiotų rūbų knatas. Tai ženklas – aliejus atstovauja Šventąją Dvasią, o „knatas“ - tai Mesijas Jėšua, kuris vėliau buvo „sudegintas“ kaip paskutinė auka ant kryžiaus, tai buvo ženklas kunigams – piemenims.

Visa ši serija apie Abramo išėjimą iš pasikartojančių religinių praktikų rato, kad jis iš tiesų pažintų Dievą, gauna apibendrinimą, kai Viešpaties Žodis, tas kuris per šimtmečius pasirodydavo žmonijai buvo padarytas kūnu ir gyveno tarp mūsų, kad mes galėtume pažinti Dievą.

Štai kodėl Luko 2:13-14 sako, kad tuoj pat, kai angelai pasakė piemenims apie vystyklų ženklą: „Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“. Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“

Ten nesakoma, kad bus ramybė (taika) tarp žmonių vienas su kitu – tai dangaus armijos giedojo šlovę Dievui, Jis sako „ramybė ir gera valia žmonijai“. Žodis tapo kūnu – Tėvo ir Jo Didžios meilės mums išraiška, įsikūnijusios kartą ir visiems laikams Jėzuje Kristuje. Nuostabi malonė. Ir štai kodėl tai yra tikėjimu, o ne ritualu, kad galėtume gauti Jo malonę. Amen ir linksmo Kristaus gimtadienio šventimo!

Palaiminimai,

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą