Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Abramas ir ratas. 3 dalis


John Fenn, 2012 m. gruodžio mėn. 15 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę aš pabaigiau kalbėdamas apie tai, koks Dievui svarbus yra individas. Bet kaip Abramas pažino šitą Dievą?

Motina Teresė
1988 metais Motinos Teresės organizacija Missionaries of Charity (Labdaros misionierės) Niujorke ieškojo pastato, tinkančio benamių prieglaudai, kurią jos norėjo atidaryti. Jos aplankė merą Ed Koch ir jis pasiūlė joms du nuo gaisro nukentėjusius pastatus po 1$ už kiekvieną. Vienuolės surinko 500.000$ renovacijai ir pradėjo projektą.

Tačiau milžiniška Niujorko biurokratija užblokavo gerus mero širdies ketinimus ir vienuolių inicijuojamą benamių prieglaudą. 18 mėnesių vienuolės keliavo nusiminusios nuo pareigūno prie pareigūno, bandydamos gauti leidimą po leidimo, kad galėtų pertvarkyti pastatą. Galutinis smūgis buvo gautas po 2 metų proceso, kuomet pareigūnai staiga nusprendė, kad jiems dabar reikia elevatoriaus, pridėdami dar 100.000$ prie kainos. Taigi, benamių prieglauda užimtų tik apatinį aukštą, nes vienuolės paaiškino, kad jų įsitikinimai draudžia naudotis elevatoriumi.

Motina Teresė pasitraukė nuo projekto. Šis pasakojimas yra puikioje Filipo Howardo knygoje „Sveiko proto mirtis“ (The Death of Common Sense, 1994). Nors tai pasaulietiška knyga apie tai, kaip pradžioje gerai sumanytas įstatymas, augdamas palaipsniui suvaržo visuomenės kūrybingumą ir sugebėjimą funkcionuoti. Tai gali būti religijos palyginimas su santykiais.

Kaip palyginimas gali būti gero norintis meras, kuris atstovauja Viešpatį, vienuolės – Abramą, o Niujorko biurokratija – religiją, kurią Abramas paliko. Vienuolės asmeniškai aplankė merą ir gavo žodį taip, kaip Abramas, kurį asmeniškai aplankė Viešpats. Nėra kito būdo pažinti asmenį ar Dievą tik iš jų žodžių ir iš jų dalyvavimo mūsų gyvenime. Neleiskite religinei biurokratijai ir ritualams atsistoti tarp jūsų ir jūsų santykių su Dievu, nes tai sustabdys jus lygiai taip, kaip buvo sustabdytos tos vienuolės, kad nepasiektų savo kilnaus tikslo.

Kai palieki ratą, kaip tada Jį pažįsti?
Abramas, dabar Abraomas, pasitraukė nuo religinių ritualų su kurias jis buvo užaugęs. Ritualai kaip užkarda stovėjo tarp dievų ir žmogaus. Bet šitas Abraomo Dievas nedavė jokių ritualų, veiksmų, jokio gero darbo tarp jų dviejų, kas leistų Abraomui jaustis, kad jis stovi prieš Dievą.


Taigi, daugiau kaip per 100 gyvenimo metų, Dievas atskleidė Savo charakterio bruožus Abraomui. (Mums pasakyta, kad jis buvo 75 metų, kai paliko savo gimtąjį miestą sekdamas Visagaliu, o gyveno 175 metus. Pradžios 12:4, 25:7)

Vieno amžiaus laikotarpyje Abraomas suprato, kad Pradžios 12 skyriuje Jis buvo Pažadėtosios Žemės Davėjas, Visagalis Dievas – Pradžios 15 skyriuje, El Šadai Gyvenimo Šaltinis – Pradžios 17 skyriuje, Tas, kuris leidžia švelniai užtarti – Pradžios 18 skyriuje, Jehova Jireh Aprūpintojas – Pradžios 22 skyriuje ir draugystėje.

Taigi, Abraomas pažinojo Dievą pagal Jo Žodį, kai Jis pasirodė jam, ir pagal Jo buvimą savo gyvenime. Štai kaip jis pažino Jį. Ir dėl šitos priežasties Paulius sako: „Kad Abraomo palaiminimas galėtų tekti pagonims (ne žydams) per Jėzų Kristų, kad mes tikėjimu galėtume gauti Šventosios Dvasios pažadą“ ir „Jūs esate Dievo vaikai per tikėjimą Jėzumi Kristumi“ (Gal 3:14, 26)

Abraomo palaiminimas iš dalies yra laisvė nuo ritualų pažinti Dievą pagal Jo Žodį ir Jo buvimą mūsų gyvenime, ir Šventąją Dvasią. Tai – pagal tikėjimą, kad Dievas galėtų pademonstruoti Savo malonę mums.

Priežastis įstatymui
Jūs galite paklausti apie Mozės įstatymus ir tuos ritualus, kuriuos Dievas Pats davė Mozei – tuos 613 įsakymų, nurodančių kaip žmogus gali priartėti prie Dievo, kaip žmogus turi elgtis su kitu žmogumi, netgi, kokį maistą valgyti ir kokio nevalgyti. Jei Dievas norėjo santykių, tai kodėl Jis davė Mozei įstatymą?

Atsakymą randame Romiečiams 3:19 ir Galatams 3:21: Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Viešpatį“. „Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų buvęs per įstatymą“.

Kitais žodžiais, Dievas davė įstatymą Mozei, kad parodytų žmonijai, jog nėra ritualo, nėra religinio veiksmo, kuris gali padaryti žmogų teisiu. Taigi, dar kartą Viešpats priminė žmonijai tiesą, atskleistą Abramui – nėra ritualo, nėra įstatymo, nėra praktikos, kuri gali padaryti asmenį teisiu prieš Dievą. Tik 1 prie 1 santykiai su Dievu be ritualų tarp mūsų, daro žmogų teisiu. Tai, ką Jėšua padarė ant kryžiaus užtvirtino šią galimybę asmeniškai pažinti Dievą.

Apreikštas Žodis
Po Mozės ir Jozuės mirties Izraelis turėjo daugiau kaip 4 amžius svyruojantį patyrimą, nuo prabudimo iki nuodėmės gelmių ir vėl iš naujo. Galiausiai pasirodė berniukas vardu Samuelis, kurio kambaryje vieną naktį apsireiškė Viešpats ir pasakė: „Samueli, Samueli“. Kai Elis suprato, kad tai Viešpats šaukia berniuką, jis liepė jam grįžti į savo kambarį ir atsakyti:

Tada Viešpats atėjo ir atsistojo kaip ir kitais kartais, ir pasakė: 'Samueli, Samueli'.“ Viešpaties pasirodymas Samueliui buvo „naujo“ pranašų amžiaus pradžia Senajame Testamente. Samuelis buvo pirmas pranašas turėjęs bendravimą su Izraelio karaliumi, ir šitas pranašo ir karaliaus bendravimo pavyzdys tęsėsi iki Malachijo. Tame kontekste 1 Samuelio 3:21 sako: „…Viešpats ir toliau pasirodydavo Šilojuje, kur apsireikšdavo Samueliui, kaip Viešpaties Žodis“ (KJV).

Kaip Abraomas pažino Dievą iš Jo Žodžio, kaip Jis pasirodė jam, taip buvo ir kitiems pranašams per amžius. Viešpaties Žodžio vizija buvo būdas kaip jis bendravo su šventais žmonėmis. Jeigu jūs kada nors įsivaizdavote, kad tuomet, kai pranašai rašė savo knygas, tarytum nematoma ranka judino jų plunksną, jūs klystate. Viešpaties Žodis pasirodydavo jiems, ir jie rašė tai, ką jie matė:

Izaijas - „Izaijo, Amoco sūnaus, regėjimas, kurį jis matė... Žodis, kurį matė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę“ (Izaijo 1:1, 2:1 KJV)

Jeremijas -…tada man atėjo Viešpaties Žodis, sakydamas: „Prieš formuodamas tave pilve, Aš pažinau tave... tada Viešpats ištiesė savo ranką ir palietė mano burną...“ (Jeremijo1:4-9 KJV)

Ezekielis - „...dangūs atsivėrė ir aš pamačiau Dievo regėjimus... Viešpaties Žodis atėjo man, kunigui Ezekieliui...“ (Ezekielio 1:1-3 KJV, bet dauguma knygų yra Viešpaties regėjimai)

Ozėjas - „Viešpaties Žodis atėjo Ozėjui... ir Viešpats pasakė Ozėjui...“ (Ozėjo 1:1-2 KJV)

Joelio - „Viešpaties Žodis atėjo Joeliui...“ (Joelio 1:1 KJV)

Amoso - „Amoso žodžiai kuriuos jis regėjo apie Izraelį... Viešpats pasakė...“ (Amoso 1:1-2 KJV)

Abdijo - „ Abdijo regėjimas, Viešpats Dievas sako...“ (1 eilutė)

Jonos - „Viešpaties Žodis atėjo Jonai... ir Viešpaties Žodis atėjo antrą kartą Jonai sakydamas...“ (Jonos 1:1, 3:1 KJV)

Michėjas - „Viešpaties Žodis, kuris atėjo Michėjui, kurį jis matė...“ (Michėjo 1:1-2 KJV)

Aš neturiu vietos išvardyti visiems kitiems, bet suprantu, kad nuo tada „Viešpats pasirodė kaip Viešpaties Žodis Samueliui“, kai Senojo Testamento pranašai sako: „Viešpaties Žodis atėjo man“, jie kalba apie Asmenį žinomą kaip Viešpaties Žodis regėjime arba ką mes vadiname aplankymu. (Galbūt jūs pasidomėsite mano 2CD/mp3 serijomis „Aš Esu“, kad sužinotumėte daugiau)

Tai tas pats Viešpaties Žodis, kurį gavo Abraomas, kai jis išėjo iš religinių ritualų rato, kad pažintų Dievą. Jis pažino Jį pagal Jo Žodį ir buvimą savo gyvenime – tas pats ir su pranašais – jie matė Jį kaip Viešpaties Žodį.

Asmens žodis yra jo charakterio išraiška, asmens žodis plaukia iš jo charakterio, ir jo žodis yra rezultatas jo buvimo jūsų gyvenime. Taigi, Viešpaties Žodis, kuris plaukia iš Jo (Tėvo) buvimo tapo priemone pažinti Dievą. Viešpats pasirodydavo kaip Žodis, duoti savo žodį reikiamoje situacijoje ir, kad jie vykdytų jį tikėjime.

Tapo kūnu
Nuo Abraomo iki Malachijo jie pažino Dievą pagal Jo Žodį, su kiekvienu pasirodymu/ aplankymu suvokdami šiek tiek daugiau apie Jo gerumą, Jo planą, daugiau apie Viešpaties Žodį.

Viešpaties Žodis ateidavo pas žmones per amžius: Abraomui maždaug 1900 metų prieš Kristų, Mozei 1400 metų prieš Kristų, Samueliui apie 1050 metų prieš Kristų, Izaijui 750 metų prieš Kristų, Habakukui 620 metų prieš Kristų, Malachijui 430 metų prieš Kristų... ir tada 400 metų tylos... tarytum pati Visata laukė skaičiuodama laiką... tada maždaug apie 4 metai prieš Kristų - 1 metai po Kristaus įvyko pats nuostabiausias dalykas vistoje:

Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų…“ apaštalas Jonas pasakė šitą nuostabų teiginį Jono 1:14, kad Viešpaties Žodis, kuris pasirodė berniukui Samueliui, Izaijui ir parodė jam dangų Izaijo 6 skyriuje, kuris uždėjo ranką ant Jeremijo lūpų pavadindamas jį pranašu, kuris pasirodė Jonai ir liepė jam eiti į Nineviją, tada antrą kartą jo laiku prie jūros, Ezekieliui, kuris matė cherubinus ir Jį sėdintį soste 1 skyriuje, Michėjui su apreiškimu, kad „Jis parodė jam, ko Viešpats reikalauja – teisingai elgtis, mylėti gailestingumą, ir vaikščioti su savo Dievu“… ir dabar KAD Viešpaties Žodis, kuris per amžius lankė pranašus, tapo Žmogumi ir gyveno tarp mūsų.

Nuostabi Malonė! Visiems laikams, kaip Abramas, išlaisvinta iš religinių ritualų rato visa žmonija gali pažinti Viešpaties Žodį asmeniškai – Jis tapo vienu iš mūsų! Šios serijos išvados – kitą savaitę.

Palaiminimai,

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą