Abramas ir ratas. 1 dalis

John Fenn, 2012 m. gruodžio mėn. 1 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Geriausi pusryčiai, kuriuos aš kada nors esu valgęs – tai draugų namuose mano kelionių metu. Savo širdyje aš labai vertinu tą laiką, maisto turtingumą ir bendravimą. Bet kalbant apie viešbučių pusryčius – Radisson Blu Helsinkio senamiestyje. Suomija tikrai siūlo nuostabią įvairovę, kokybę ir apstumą.

Faktiškai europiečių pusryčiai ar tai būtų namuose ar viešbutyje, palyginus su amerikiečių motelių „kontinentiniais“ pusryčiais, pastaruosius verčia atrodyti kaip maisto atliekų rankiojimą iš šiukšlių dėžės. Ir netgi, kur tik aš keliavau Amerikoje ir valgiau pusryčius moteliuose (įdomu ar jie kada nors yra girdėję apie grūdų dribsnius?), ir išgirsdavau europietišką akcentą, man iš gėdos norėdavosi palįsti po stalu dėl to, ką mes siūlome savo lankytojams šitame vandenyno krante ir atsiprašyti, kad tai neatspindi geriausio amerikietiškų pusryčių maisto.

Ne, mūsų kiaušiniai paprastai neatšoka, kaip Beckum lazda nuo gynėjo... Ne, vaisių salotos nėra tai ką suaugusieji paprastai valgo pusryčiams. Atsiprašau, bet motelių duona yra balta, perdirbta, ir pagal daugybę tyrimų, virškinimo procese sunaudoja daugiau maistingų medžiagų mūsų organizme nei jis sugeba įsisavinti. Taigi nevalgykite to, nes pasisotinęs nusilpsite.

Rinkis ir rasi, ko reikia

Radisson Blu pateikia tarptautiniams klientams didelę įvairovę gero europietiško, suomiško ir netgi amerikietiško pusryčių maisto. Kaip virš grobio ratu besisukantys paukščiai, svečiai iš Jungtinių Tautų įvairovės lėtai juda tarp pasirinkimų bakstelėdami šen, nutūpdami ten, ir pasipildydami naujais skoniais. Čia visi suras kažką sau.

Abramo dvasinis pasaulis nebuvo toks, kaip anksčiau apibūdintas švediškas stalas; tinkamas kiekvienam poreikiui ir situacijai, tik rinkis ir rasi ko reikia. Matote, yra tokia viena Rašto vieta, dėl kurios aš sukau galvą ir nesupratau jos maždaug 30 metų, ir ji prasideda apie Abramą ir jo „švedišką pasirinkimų stalą“ tarp dievų.

Aš pradėjau prašyti Tėvą dėl šitos Rašto vietos apreiškimo nuo 1979 ar 1980 metų, ir laikas nuo laiko per tuos metus aš prisimindavau tą eilutę, žiūrėdavau į eilutes prieš ir po jos, ir nepriartėjau prie supratimo, taigi tęsiau paieškas.

Bet maždaug prieš 15 metų aš pradėjau laikyti tai savo prote ant „atsarginės lentynos“ – suprantate, kai jūs laikote kažką ant viryklės norėdami ištroškinti – tai nereikia virti visu galingumu, bet ant mažos ugnies, todėl jūs sumažinate ugnį iki minimumo ir laukiate; taip ir aš elgiausi su šita eilute.

Prašau būgnų akompanimento

„Todėl jis yra iš tikėjimo, kad jis būtų per malonę“ (Romiečiams 4:16)

Nepriklausomai nuo vertimo aš nesuvokiau to dešimtmečiais. Kodėl tikėjimas suteikia galimybę malonei? Aš supratau tai tik prieš kelis metus, ir niekada apie tai nemokiau – ir tuo aš noriu su jumis pasidalinti. Tai įves jus į gilią ramybę jūsų vaikščiojime su Juo. Mažų mažiausiai, mano vaikščiojime su Juo atsivėrė gilesnis lygis.

Abramo pasaulis

Abramas kilo iš Chaldėjų Ūro. Tai senovinis Šumeras, modernus Irakas, tai Mesopotamija, apie kurią pasakoja ankstyviausios istorijos žinios, ten prasidėjo moderniosios civilizacijos. Ūras buvo sostinė, Mėnulio kulto gimtinė, vieta pašvęsta garbinti Mėnulį.

Ziguratas buvo aukščiausias Ūro pastatas, pastatytas aukščiausioje vietoje. Kodėl? Nes šumerams žemė buvo plokščia, įtvirtinta dangaus pakraščiuose, ir virš to buvo žvaigždės, mėnulis, kurio jie niekada negalėjo pasiekti, bet juo taip žavėjosi. Žemė buvo valdoma mėnulio ir žvaigždžių, taigi jų gyvenimas buvo labai nuspėjamas, judėjo ratu, visada pasikartodamas, ratai ratuose.

Kasmetiniai mėnulio ir žvaigždžių keliai, sėjos ir derliaus ritmas, metų laikų kaita padarė gyvenimą įmanomu, bet dievai, kurie valdė visą šitą nuspėjamumą, buvo nepasiekiami.

Taigi žyniai ir žyniuonės kildavo šventyklos laipteliais su permaldavimo aukomis žemesniesiems žemės dievams, galiausiai pasiekdavo viršų, kuris buvo tiek aukštai, kiek tik jie galėdavo užlipti, kad pasiektų dievą, kuris sukūrė saulę, mėnulį ir žvaigždes. Šis dievas buvo jų pranašavimo šaltinis, jų pažįstamas kaip aukščiausias dievas ir visiškai nepasiekiamas žmogui.

Šventyklos ritualuose buvo seksas su žyniais arba žyniuonėmis, nes jie tikėjo, kad tai stebėdami dievai būdavo motyvuojami apvaisinti sėklas laukuose bei vaismedžius, pakeisti metų laikus, laiminti jų verslą, kad jis taip pat neštų vaisių. Toks buvo miestas, kuriame gyveno Abramas.

Manipuliacija

Visa Mesopotamijos kultūra buvo paremta mėnulio bei žvaigždžių poveikiu ir manipuliacija dievais bei deivėmis tam, kad būtų palaikomas ritmas, nuo kurio priklausė visas gyvenimas. Gyvenimas buvo nuspėjamas ir ritmiškas.

Nuspėjamumas Abramo gyvenime turėjo pasikeisti, ir tas pasikeitimas padeda pamatą supratimui, kodėl „tai yra tikėjimu, kad tai būtų iš malonės“.

Išeik

Viešpats pasirodė Abramui ir įsakė jam palikti miestą, kuriame gyveno, ir šalį su nurodymu užrašytu Pradžios 12:1. Tai buvo daugiau nei balsas. Tai buvo vizija, tas aplankymas buvo iš Viešpaties, paties Dievo įsakymas: „Dabar išeik“. (Apaštalų darbų 7:2 mums sako, kad Jis pasirodė Abramui).

Hebrajiškas žodis „lekhlekha“, reiškia „reikalauti nedelsiant imtis veiksmų“. Tai nereiškia per savaitę ar mėnesį. Tai reiškia „išeik dabar“ pačiu labiausiai reikalaujančiu tonu.

Radikalus

Suvokite, koks radikalus buvo šitas persikėlimas. Tai buvo išėjimas iš gyvenimo rato. Tai buvo palikimas nuspėjamumo rato ir ėjimas į svetimą žemę. Abramo pasaulyje nei vienas nedarė nieko be nuspėjamumo, randamo mėnulyje ir dangaus dievybėse. Kiekvienas sprendimas, kuris paliesdavo kieno nors gerovę visada būdavo susietas su dangaus kalendoriumi ir dievų bei deivių permaldavimu bei manipuliacija, visų pirma, kad palaimintų, ir tai visada pasilikdavo gyvenimo rate.

Kai Viešpats pasirodė Abramui, Jis atskyrė Abramą nuo to nuspėjamumo, nuo tų religinių praktikų permaldauti ir manipuliuoti dievais. Būtent tada jis paliko tą savo aukščiausią dievą dėl Aukščiausiojo Dievo. Šituo Dievu neįmanoma manipuliuoti.

Dievas išėjo iš pasaulio dievų visumos ir iš esmės pasakė Abramui: „Ne taip kaip su dievais, nebijok mano buvimo savo gyvenime, bet pripažink mano viršenybę visose savo gyvenimo situacijose“. Jis yra Dievas. Didžioji „D“ raidė. Vėliau ši pagarbi baimė buvo apibūdinta kaip „išminties pradžia“ (Pat 1:7).

Pritaikyk tai savo situacijoje

Dėl laiko ir erdvės aš turiu čia padaryti pauzę ir pasakyti, kad visų klaidingų religijų pamatas yra žmogaus pastangos manipuliuoti Dievu – būtent iš ko Dievas ir ištraukė Abramą. Dievą traktuoti kaip vieną iš dievų, kuriais galima manipuliuoti religiniais veiksmais – tai mažų mažiausiai nuodėminga ir galiausiai šventvagiška.

Nuo Kaino, kuris aukojo tai, kas kilo iš jo paties prakaito ir pastangų, užuot paklusus ir aukojus nekaltą avinėlio aukos kraują, iki krikščionių, kurie dar vieną papildomą vakarą apsilanko surinkime (bažnyčioje), norėdami priminti Dievui, kad turi neatidėliotinų poreikių. Klaidinga religija pasižymi žmogaus pastangomis manipuliuoti Dievu, ir iš tiesų, pažeminti Jį iki mažesnių dievų lygio, kuriais galima manipuliuoti ir paskatinti veikti bei tarnauti mums, užuot tarnavus Jam.

Pradedant krikščionimis, kurie mano, kad jie turi šaukti iš visų plaučių, kad išreikštų savo nuoširdumą, arba žmogumi, metančiu $100 čekius prie atvykusio kalbėtojo kojų, kad Dievas (užpildykit patys) išgydytų, suteiktų klestėjimą ir atsakytų – visai nesvarbu kokie geri ketinimai, Jis yra Dievas, o ne dievas, kuriuo galima manipuliuoti.

Mes nesame prie Radisson Blue pusryčių švediško stalo, kur renkamės ir kraunamės tą Dievo dalį, kurios norime, kad manipuliuotume ir mėgdžiojame Abramo kaimynus, kurie pasirinkdavo, kuriuo dievu jie nori manipuliuoti, priklausomai nuo to, ko jiems tada reikėjo - palaiminimo verslui ar pasėliams. Išgydymų Dieve, aš tai padarysiu. Aprūpinimo Dieve, aš tai padarysiu. Dovanų Dieve, aš tai padarysiu. Bet Juo manipuliuoti neįmanoma.

Ir dar daugiau, kai Dievas išėjo iš kalendoriaus ir Abramo pasaulio ritmo, Jis parodė, kad ne taip kaip su dievais, Juo nebus manipuliuojama, ir Jis taipogi yra nenuspėjamas.

Ir štai dabar mes pradedame matyti, kodėl tai turi būti tikėjimu, kuris reiškia santykius, ne formules – taigi, kad tai būtų iš malonės. Išeik iš to religijos rato... iki kitos savaitės.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu