Pažinti Žodį? 4 dalis

John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Aš kalbėjau apie tai, kaip atskirti teisingą nuo klaidingo mokymo, remdamasis „Visais Dievo nutarimais“, kurie randami šiose 3 srityse: ar tai atitinka Jėšua (Jėzaus) charakterį? Ar tai sutinka su Jėšua veiksmais/gyvenimu? Ar galima tai rasti 2-3 vietose Žodyje? Ir ketvirta sritis buvo aptarta praeitą savaitę; ar eilutė yra prieš ją ir po jos einančių eilučių kontekste? Šiandien – kultūros suvokimas.

Kultūros suvokimas

Kai kurios Karibų salos įgijo blogą reputaciją, kad yra nedraugiškos turistams. Buvo padaryta tokia išvada, nes kai žmonės praplaukiančiuose laivuose aplanko tas salas, dažnai vietiniai gyventojai tik spokso į juos ir neištaria nei žodžio. Tai paskatino kai kuriuos žmones manyti, kad vietiniai gyventojai nemėgsta baltaodžių žmonių arba nemėgsta turistų, arba nemėgsta jų todėl, kad tie turi pinigų, o čionykščiai yra neturtingi. Kai kurie turistai sako, kad jiems netgi baugu dėl to spoksojimo tylomis.

Bet O‘Keefe knygoje „Kelionės pėsčiomis po Karibus“ rašoma, kad vietiniams patinka, kai juos užkalbina, ir jie tikisi, kad lankytojai patys inicijuos pasisveikinimą ir pokalbį. Viena laive keliaujanti pora nusprendė tai patikrinti, kai išlipo ant ilgo 200 pėdų (61 metrų) molo, ir pamatė grupę vietinių gyventojų. Juos apibūdino kaip įvairius margus rūbus dėvinčius vyrus, žvejus, taksi vairuotojus, ir jie visi įdėmiai spoksojo į turistus, kai tie ėjo link prieplaukos.

Pasinaudoję proga, kai tie buvo vos už 20 pėdų (6 metrai), jie nusišypsojo ir sušuko: „Labas rytas visiems!“. Reakcija buvo žaibiška: „Labas, labas!” „Yah, mon!”, „Geros jums dienos” ir kai jie sakė tuos sveikinimus, visų vyrų veiduose švietė šypsena.

Bloga reputacija tarp turistų buvo nepelnyta, tai buvo vietinės kultūros nesupratimas. Bet jei nesupratimas yra kartojamas pakankamai daug kartų – tai tampa faktu daugelio žmonių protuose, it tai tampa „tiesa“.

Po 2.000 metų... atsukti kitą skruostą?

Kalno pamokslas yra viena iš labiausiai nesuprastų Rašto vietų ir todėl neteisinai aiškinamų, ir tas nesupratimas yra dėl kultūros nepažinimo (Mato 5:33-48)

„Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’. O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.“

Nesuprasdami nei Žodžio, nei kultūros, pastoriai mokė žmones savo kongregacijose tapti bestuburiais durų kilimėliais, kenčiančiais nuo visokio blogio, kurį jie sutinka, pradedant nesąžiningais „krikščionimis“ verslininkais iki savo vaikų mokymo neginti savęs mokykloje ir gyventi santuokose, kur jie yra skriaudžiami ir dar daugiau.

Atlyginimo klausimas

Išėjimo 21:18-36 mes randame įstatymus apie atlyginimą smurto atveju. Paskaitykime 22 eilutę „Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant. Bet jeigu seka koks kitas sužalojimas ar prievarta – tai gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį...“

Ši pastraipa aiškiai sako, kad visų pirma – kūdikis įsčiose yra gyvybė,- antra, frazė: „akis už akį, dantis už dantį“ yra apie atlyginimą už padarytą žalą. Užpuolikas turi sumokėti atlyginimą už padarytą žalą: akis už akį, dantis už dantį.

Toks pasakymas: „akis už akį“ apriboja tai, kas yra žinoma, kaip „baudos už nuostolius", o ne - „tu sužeidei mano akį“ ir turėsi mokėti už šį sužalojimą visą likusį savo gyvenimą". Kitos pastraipos panašiai apriboja nuostolio atlyginimo kiekį, kurį turi sumokėti vagis. Taip pat Kunigų 6:1-6 - to principo pakartojimas plius 20% palūkanų ir atnaša Viešpačiui.

Išgelbėta nuo sudraskymo

Biblija aiškina Bibliją, taigi pažiūrėkime į Žodį Išėjimo knygoje, kuris parodo, kad „akis už akį” buvo atlyginimas, bet ne kerštas. Pavyzdžiui, kai mūsų jauniausias sūnus, Brian, buvo maždaug devynerių, jis pamatė, kaip piktas šuo ruošėsi užpulti mažą 4 metų mergaitę, kuri užklydo į pririšto šuns kiemą tokiu atstumu, kiek tai pasiekė jo grandinė.

Jis atsistojo tarp šuns ir mergaitės, kad šuo jos negalėtų pasiekti, taip išgelbėdamas ją nuo baisaus apkandžiojimo ar mirties, bet ją gindamas pats nukentėjo nuo šuns dantų. Kelionė pas chirurgą kainavo $300, ir mes ieškojome atlyginimo pas kaimynus – dantis už dantį, akis už akį, įkandimas už įkandimą - jei taip galima išsireikšti. (Jie atsisakė sakydami, kad tai buvo mergaitės kaltė).

Grįžkime į Mato 5 skyrių, kur Jėšua tęsia: „O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.“

Jei trenksiu tau per veidą, pasijusiu geriau

To meto teisme, bendra bausmė už baudžiamuosius nusižengimus - sudavimas per dešinį skruostą ir maža bauda atsakovui. Kadangi dauguma žmonių buvo dešiniarankiai, sudavimas per įžeidėjo dešinį skruostą buvo mažiau stiprus. Jėšua norėjo pasakyti savo mokiniams, kad jie būtų taip pasiruošę sumokėti atlyginimą ir taip pasiryžę sutvarkyti visus reikalus, kad jie pasiūlytų net kitą skruostą, kad tik patenkintų asmenį, kuris nori su jais bylinėtis.

Jis toliau tęsia sakydamas, jei tu esi teisme, ir esi teisiamas, ir tavęs reikalauja atiduoti marškinius, atiduok dar daugiau, negu reikalaujama ir kaip priedą pridėk dar ir savo apsiaustą.

Papildoma mylia

„Ir kas reikalauja tavęs nueiti su juo vieną mylią, nueik dvi“. Šis paprotys prasidėjo Persijos Imperijoje ir buvo tęsiamas graikų ir romėnų. Įstatymas teigė, kad kiekvienas karaliaus pasiuntinys turėjo teisę panaudoti bet kokį kupranugarį, asilą ar arklį vienos mylios atstumui nukeliauti (1,6 km), ir gyvulio savininkas turėjo teisę lydėti pasiuntinį, kad galėtų atsiimti gyvulį, kai pasiuntinys keis transportą. Jėšua liepė nueiti papildomą mylią, tik tam, kad įsitikintum, jog pasiuntiniui gerai pasitarnauta ir viskas yra gerai tarp tavęs ir pasiuntinio. (Aš mokau apie tai savo serijoje „Kalno pamokslas 2“).

Vargšas pastorius

Jei asmuo netyrinėja Žodžio, kuriuo buvo paremtas Jėzaus tarnavimas, ir nesigilina į to laiko kultūrą, ir nepasilieka kontekste, ir nelygina tos pastraipos su visu Jėšua gyvenimu ir charakteriu, jis pasiduoda mokymui, kad krikščionis turi būti durų kilimėliu kitiems ir nesipriešinti skriaudikams. Bet tai tikrai nesutinka su tuo, ką mokė Jėšua.

Jūs taip norite sutvarkyti visus dalykus, kad net pasiūlote 1 papildomą „antausį”, bet po to asmuo turi susitvarkyti su savo širdimi, nes jūs padarėte savo dalį. Jei teisėjas tau priteisia atiduoti mėgstamą švarką, būk pasiruošęs noriai atiduoti net savo mėgstamą apsiaustą, bet ne visą rūbų spintą. Jie turi susitvarkyti su savo širdimi, nes tu iš savo pusės padarei viską, ką galėjai, kad tarp jūsų būtų taika.

Jei tu nueini papildomą mylią dėl to žmogaus, kad atsiimtum savo gyvulį, apsigręžk ir sugrįžk, nes jis turės naudoti savo gyvulius nuo tos vietos, ir turės išmokti planuoti ir netingėti. Tu padarei daugiau ir virš to, ką Viešpats įsakė – dabar jau viskas priklauso nuo jo paties.

Ir kontekstas patvirtina teisingą supratimą, nes Jėšua tęsia: „Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo. O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų...“

Iš tiesų kontekstas yra apie krikščionio charakterį ir darymą visko, kas tik nuo mūsų priklauso, kad dalykai susitvarkytų, ir kad būtų taika tarp mūsų ir kitų, kad mylėtume visus vienodai be diskriminacijos ar šališkumo, nenustatydami limitų teisingumui, kiek mes galime padaryti, kad susitaikytume su jais. Jėšua sako daryti tai, ką galite, bet po to jie turi stovėti ant savo nuosavų kojų, o nebūti tarsi neįgalūs. Tai yra krikščioniška meilė.

Ir tai veda į ...

Kai tu supranti Kalno pamokslą, kur Jėšua išdėsto savo esminę žinią, tada ir kitos eilutės tampa aiškios. Kai kurie pastoriai sako, kad mes turime vengti ir šalintis buvusio surinkimo nario, kuris pasitraukė. Jie cituoja Mato 18:15-20, kur Jėšua sako, žiūrėti į brolį, kuris atsisako susitaikyti, kaip į „pagonį ar muitininką“.

Daugelis pastorių sakė savo kongregacijoms niekinti ir vengti buvusio jų surinkimo nario, sakydami, kad taip Jėšua liepė daryti. Bet kai jūs pamatote, ką Jėšua sakė prieš kelis skyrius apie vaikščiojimą meilėje (Žodis), ir Jėzaus charakterio supratimas (Ganytojas ieškantis vienos pasiklydusios avies), ir tai pritaikote tai to meto kultūrai ir kontekstui, jūs matote, kad mes turime mylėti pasauliečius ir nusidėjėlius taip, kaip mūsų Tėvas myli, kuris leidžia saulei šviesti ir lietui lyti vienodai ant teisių ir neteisių be šališkumo ir diskriminacijos.

Tinkamas supratimas yra patvirtinamas, nes sekančiose eilutėse Jėšua sako, kad tie 2 ar 3 žmonės, kurie nuėjo pas žmogų susitaikyti, dabar susirinko ir Jėzaus vardu meldžiasi už jį, ir Viešpats sako, kad Jis yra jų tarpe, nes jie susitarė dėl to žmogaus atstatymo ir sielos!

Ar šitas supratimas sutinka su Jėšua gyvenimu, ar sutinka su visomis Evangelijomis, ar sutinka su kultūra, kontekstu ir likusiu Žodžiu? Taip jūs surandate visus Dievo nutarimus, kaip jie atitinka mokymą... sekančią savaitę, kaip nustatyti Jo nutarimus, kai to nėra skyriuje ir eilutėje...

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu