Knyga ar televizorius? Mėnesinės namų surinkimo mintys

John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Mano mama labai mėgo skaityti. Prisimenu visa sieną su lentynomis, pilnomis įvairiausių knygų – nuo pasaulio atlasų ir Agatos Kristi detektyvų iki enciklopedijų bei žodynų. Lentynos buvo nukrautos knygomis nuo pat grindų iki lubų, tačiau nepaisant to, aš nesu perskaitęs nė vienos iš jų.

Taip nutiko dėl to, jog ši mamos knygų lentyna pasitarnaudavo kaip priedanga vietai, kurioje stovėjo televizorius. Aš grįždavau namo iš mokyklos ir žiūrėdavau tokias televizijos laidas kaip: „Tapk protingu“, serialą, „The Brady Bunch“ ir artėjant vakarienės metui „Hogano herojai“. Televizorius visada atrodė patrauklesnis pasirinkimas nei knygos, nes ekrane nuolat keisdavosi vaizdai, spalvos ir tai mane įtraukdavo į kitus pasaulius, ar tai būtų Antrojo Pasaulinio karo belaisvių stovyklos parodija, nekompetentingo slaptojo agento pasaulis ar „Marcia, Marcia, Marcia“ šeimyna.

Praeitą mėnesį aš dalinausi apie vasarą pasireiškiantį neveiklumą ir prioritetus, tačiau kaip juos tinkamai sudėlioti?

Vieną dieną mama iš tiesų privertė mane skaityti knygą. Aš puikiai pamenu, kaip ji stengėsi įtikinti mane perskaityti vieną iš jos turimų klasikos autorių, tokių kaip Ben Hur, Quo Vadas ar net Agatą Kristi. Tuomet aš ryžtingai atsisakiau, tvirtindamas, jog tos knygos nuobodžios. Tokią išvadą padariau vartydamas jų puslapius – visa, ką mačiau, tebuvo juodas rašalas ant balto popieriaus. Nebuvo nieko, kas „kutentų“ mano emocijas ar įkvėptų mane.

Tuomet mama paprašė pamėginti susirasti man patinkančią knygą mokyklos bibliotekoje ir ją perskaityti.

Priėmiau jos iššūkį ir susiradau knygą apie kalnų liūtą, Amerikoje dar vadinamą jaguaru arba puma. Knygos istorija buvo parašyta šio gyvūno akimis; jo nesibaigiančios maisto paieškos, atsargumas siekiant išvengti susidūrimo su kitu patinu, pavojus pargriauti turintį ragus elnią – ši knyga tikrai mane patraukė!

Tačiau kaip tai susiję su namų surinkimu?

Namų surinkimas yra kaip mūšis, vykstantis tarp nuobodžių knygų ir žvilgsnį prikaustančios televizijos. Knygų turtingumas atsiskleidžia tik tuomet, kai panyri į jas, skirdamas laiko skaityti, suteikdamas joms prioritetą, bei įsigilindamas į tai, kas slypi po viršeliu.

Televizoriaus žiūrėjimas nereikalavo jokių pastangų, tai linksmino, buvo patogu ir paviršutiniška. Televizija leido man pramogauti, tačiau knygos mane pakeitė.

Praėjusį mėnesį aš kalbėjau apie vasaros neveiklumą. Dabartiniu laiku mes planuojame sezoną; pasirenkame prioritetus, pakoreguojame tvarkaraščius, ir staiga, žmonės, kurių nematėme visą vasarą, arba visai pradingsta iš radaro arba grįžta kaip seniai prarasta šeima.

Mes pastebime, jog net tie žmonės, kurie su mumis drauge buvo metus ar ilgiau, galų gale tiesiog „braukia per mūsų puslapius“, tačiau niekuomet iš tikrųjų nesiekia draugiško bendravimo pas mus namuose nelaiko to savo gyvenimo prioritetu.

Kartais „ėjimas į surinkimą“ yra visa, ko žmonės nori. Jie mieliau „eis į surinkimą“, nes tai smagu, tai nemeta iššūkio, arba jie nori eiti į tokį surinkimą, kuris „tarnauja jiems“. Priežastis gali būti vaikai, arba noras pusantros valandos nieko neveikti, o galbūt jiems tiesiog reikia vėl „pasikrauti“ tam tikram laikui.

Tiems, kurie esame namų surinkimuose, naudojant mano ankstesnį pavyzdį: viduje šaunios knygos viršelių, gyvenimas pilnas įvairių aspektų ir grįžimas prie „televizinės krikščionybės“ jau nebe patrauklus. Mes norime save investuoti į santykius ir būti dalimi sprendimo užuot pasitraukus iš tų santykių.

Tapatybė

Pastaruosius 6 mėnesius mano dėmesys buvo nuolat nukreipiamas į tai, kaip ankstyvasis surinkimas suvokė savo priklausomybę ir tapatumą su tais, su kuriais jie drauge rinkdavosi bendrauti. Pažvelkime į Apaštalų darbų 4:23, kur rašoma, jog Petrui ir Jonui grėsė egzekucija, tačiau pareigūnai juos paleido. „Paleisti jie atėjo pas saviškius...“

Jie žinojo, kas yra tie „saviškiai“. Jie žinojo, kas saugo jų užnugarį. Kuomet Petras buvo paleistas iš kalėjimo, angelas Apaštalų darbų 12 skyriuje pasakė jam, kur eiti:

„Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose daug susirinkusiųjų meldėsi.“ (12 eil.)

Petras parodė 4:23 ir 12:12, jog yra grupė žmonių, su kuriais jis save tapatino, kuriuos jis laikė namų pagrindu, saugojusiu jo užnugarį – šiuo atveju jų palaikymas buvo malda, kol Petras sėdėjo kalėjime.

Kai stebime judėjimą iš namų į namus, Apaštalų darbų knygoje, mes taip pat žinome, jog buvo tam tikra „namų bazė“, kuri buvo tikinčiųjų identiteto centras. Netgi tuomet, kai namų surinkimas pasidaugino dvi išliko tarpusavyje susijusios, o po to atsirado 3, 4 ir daugiau, Paulius ėmė joms rašyti bendrai, kreipdamasis: „bažnyčiai, esančiai“...Romoje, Korinte ir t.t.

Štai kodėl mes matome konkrečius žmones, minimus kaip tuos, kurie priima savo namuose bažnyčią: Priskilę ir Akvilą Romoje, Justą Korinte, Jasoną Tesalonikuose, Nimfą Laodikėjoje, Filemoną Kolosuose. Kai kuriems iš jų Paulius rašo: „Sveikinimai bažnyčiai, kuri renkasi jūsų namuose“ (Apd 16:15, 40, 17:5, 18:7, Rom 16:1, 1 Kor. 16:19, Kol 4:15, Fil 2 eil.)

Televizorius ar knyga?

Ir tai vyksta kiekvieną rudenį. Žmonės nusprendžia, su kuo jie nori tapatintis. Surinkimas namuose, ar artimiausia „bažnyčia“ jūsų gatvėje. Tai normalus procesas. Mes viliamės ir meldžiamės, kad šie žmonės apsispręstų tapatinti save su tokiais kaip mes, kurie saugo vienas kito užnugarį bei rinksis kartu mūsų namuose, dalindamiesi netgi užkandžiais.

Man nesunku tikėti, jog kai kuriems buvimas tradiciniame surinkime yra Viešpaties valia. Tačiau kaip jau esu minėjęs daugybę kartų, nors teisumas ateina per Kristaus pažinimą, Dievas lėmė, jog teisumas yra įrodomas per santykius. Kai kurie atsitraukė nuo to namų surinkimuose ir siekia augimo per kitokius santykius tradiciniame surinkime. Mes mylime juos ir mūsų surinkimo durys visada atviros, nes norime jiems geriausio iš Dievo.

Taigi stebėkite ir matykite grumtynes vykstančias kai kurių žmonių gyvenime. Nebijokite prisėsti šalia ir atvirai su jais pasikalbėti. Ar namų surinkimas jiems nuobodus? Kaip jį galime pagerinti? Ar jie šią vasarą buvo tokie užsiėmę, jog prarado bet kokį ryšį su kitais ir todėl jaučiasi susvetimėję ir nepriklausantys surinkimui ir ieškantys? Galbūt yra šeimos poreikių, kuriuos mes galime padėti patenkinti?

Prisiminkime, jog esame gyvas kūnas, o tai reiškia, jog vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai. Nebijokite gyventi ir patenkinti poreikius, kuriuos sutinkate, ir drąsinkite žmones būti dalimi sprendimo, kad tai būtų dėl kitų gerbūvio.

Būkite susiję su likusiu Kristaus kūnu šiais ryšiais ir Kristaus kūnu jūsų bendruomenėje, tačiau taip pat leiskite, kad būtumėte tapatinami su „sava grupe“, kaip kad Petras darė. Surask „bažnyčią, kuri susitinka namuose“, nes tai yra išplėstinė šeima, draugai, kurie saugo vienas kito užnugarį!

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu