Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Sujungtas, bet vienišas. 2 dalis


John Fenn, 2012 m. spalio mėn. 5 d.,

Sveiki,
Šią savaitę turiu kai ką jums prisipažinti. Bet visų pirma leiskite man papasakoti, kaip aš patekau į tą situaciją.

Liepos mėnesį mes su Barbara skridome iš Bilings (Montana) į Tulsą su persėdimu Mineapolyje. Barbara atsisėdo prie lango, o aš šiek tiek toliau. Šalia mūsų, tiesiai priešais Barbarą atsisėdo dvidešimties metų jaunuolis.

Montanoje yra daug rančų, ir todėl daug kaubojų, ir tas jaunuolis atrodė panašus į juos, tik vietoj skrybėlės buvo užsidėjęs beisbolo kepurę. Tačiau jei pažįstate rančas ir kaubojus, tai žinote, kad pakeliui į didelį miestą išvykstant iš rančos, kaubojaus skrybėlę dažnai pakeičia kepurė.

Aš susidomėjau mūsų bendrakeleiviu
Be abejonės tai buvo tikras kaubojus: tvarkingai sušukuoti trumpi plaukai, beisbolo kepurė, kelnių kišenėje – skardinė kramtomo tabako, švarūs nauji apsitempę, į apačią platėjantys džinsai - kliošai, o tai reiškia, kad jie gali apgaubti jo pusbačius. Didelė sidabrinė diržo sagtis, ir nors buvo liepos mėnuo jis vilkėjo vakarietiško stiliaus marškiniais su ilgomis rankovėmis. Jis vadino stiuardesę „ma‘am“ (vert. mandagus kreipinys „mama, ponia“). Iš tiesų įdomu! Aš spėliojau, ko jis vyko į Mineapolį, bet greitai gavau atsakymą.

Kai tik kaubojus atsisėdo, jis paprašė lėktuvo palydovės alaus, kurį jinai visiems dalino, kai mes dar stovėjome prie įėjimo. Tada jis ėmė rašyti sms žinutes. Jis buvo dešiniarankis, ir jo telefonas tarp keleivių kėdžių buvo man gerai matomas. Jo nykščiai lakstė po klaviatūrą, ir jis laikė telefoną tokiu būdu, kad tiesiog prašyte prašėsi, jog užmesčiau akį į jų pokalbį.

Atsiprašau, Viešpatie
Aš tai ir padariau. Pirmas tekstas, kurį aš pamačiau buvo: „Tu visada kritikuoji mane, kaip aš apsirengęs. Tu visada kritikuoji mane prie mano draugų“. Vardas tekste buvo panašus į Jenny, ir jis atsakinėjo kažkaip taip: „Ne, aš nekalbėsiu apie tai, kol nesusitiksime“. Aš supratau, kad skaitau ginčą tarp merginos ir vaikino, buvau šiek tiek sunerimęs, bet ir susidomėjęs. Jie nenaudojo sutrumpinimų ir simbolių, rašė pilnus žodžius – tai buvo tikras pasikalbėjimas susirašinėjant, ir aš įsibroviau į jų privačią erdvę.

Aš pasakiau sau kažką panašaus: „Žinai, tau nereikia skaityti to teksto, bet atleisk, Tėve, aš pasimelsiu už juos“, staigiai suvokdamas kaip kvailai elgiuosi... (trumpai pasimeldžiau už kaubojų ir Jenny)... tada apibendrinau pavogtus žvilgsnius į jų pokalbį.

Kaubojus nepasidavė, jis ketino paaiškinti rašydamas žinutes, kodėl jis kritikavo savo merginos aprangą paskutinio pasimatymo metu ir kodėl jis kritikavo ją prie draugų, nors žinojo, kad už penkių minučių jis turės išsijungti telefoną.

Aš norėjau jam pasakyti, kad pirmiausia, jei nori išlipti iš duobės, nustok kasti! Tiesiog atsiprašyk, suprask, kad ji jaučiasi nesaugiai dėl tavęs ir jūsų santykių, ir liaukis rašyti, nes niekas tavęs nepasitiks oro uoste!

Bet neeeeee, jam reikėjo atsakyti... taigi, ji priminė, kaip jam nepatiko tai, ką ji pasakė ir tas restoranas, kuriame ji pasirinko valgyti paskutinio jų pasimatymo metu, o jis atsakė, kad tiesiog nori jai padėti ir kad ji įskaudina žmones - ir kaip Pirmojo Pasaulinio Karo pilotas, pašautas tame seno modelio Biplan lėktuvėlyje, jis jau buvo arti to, kad greitai užsidegs ir kris žemyn liepsnose.

Greitai aš buvau jo pasaulyje, mano protas virė ieškodamas atsakymų, laukdamas sekančio Jenny atsakymo. Mano pulsas padažnėjo, aš stengiausi nukreipti savo dėmesį į lėktuvo žurnalą ir apsimečiau skaitančiu, bet toliau žvilgčiojau, ką jis rašė... paskubėk Jenny, jie greitai uždarys duris!

Mano galvoje greitai praskrido idėja, prisipažinti jam apie savo žvilgčiojimą ir pasiūlyti patarimą, bet sugalvojau geriau. Tuo metu lėktuvo durys užsivėrė, visi elektroniniai prietaisai buvo išjungti ir padėti, kėdžių atlošai buvo teisingose pozicijose, mes nuo paauglystės išmokome kaip užsisegti ir atsisegti kėdžių diržus, ir mes pakilome.

Dar vieną alaus, ma'am
Kai tik jis galėjo vėl įjungti savo telefoną, jis tai padarė, vėl ir vėl iš naujo skaitinėdamas pokalbio su Jenny žinutes, nors negalėjo nei išsiųsti, nei gauti naujų, tuo metu gurkšnodamas dar tris alaus bokalus. Kai tik mes nusileidome, telefonas vėl veikė, ir vėl prasidėjo rašymas. Aš dar stipriau ir nuoširdžiau tuo metu meldžiausi už jį, nes pastebėjau, kad dėl keturių alaus lėktuve, ir oro uoste laukiančios Jenny bei susirašinėjimo prieš dvi valandas, jam reikėjo maldos.

Svetimas gyvenimas
Mano nuodėmė, kuomet žvilgčiojau į Kaubojaus ir Jenny gyvenimą, leido man gyventi per juos svetimą gyvenimą. Svetimas yra apibūdinamas taip: „Gyventi tarsi per kažką kitą, neturint pačiam to patyrimo, bet naudojant kieno nors kito patyrimus kaip savo“.

Per juos aš galėjau pergyventi iš naujo seną ginčą, kurį mes su Barbara turėjome, kai buvome dvidešimties, kai aš tik mokiausi tiesiog nustoti kasti besiginčydamas ir negilinti duobės, kurioje sėdėjau... (oi, aš ir vėl mokiausi skaitydamas jų tekstus, aš vėl buvau tame laike, kai mūsų sūnūs dar buvo vaikai.

Aš sujungtas, todėl aš esu
Žmonės gyvena svetimą gyvenimą nuo tada, kai Adomas ir Ieva atsisėdo prie pietų stalo ir papasakojo savo vaikams apie gyvenimą Rojaus sode. Tai nebūtinai nuodėmė, nors kaip kiekviena Dievo duota dovana, ji gali būti panaudota nuodėmingai, faktiškai – tai Dievo duota mūsų vaizduotės dalis. Knygos, filmai, televizija, radijas, internetas ir dar daugiau, įsiskverbia į mūsų vaizduotę ir mes žmonės pramogaudami gyvename svetimą gyvenimą.

Bet šiandien, kai tiek daug būdų susijungti su žmonėmis, daugelis paėmė šituos momentinius svetimus patyrimus ir pavertė gyvenimo stiliumi. Dėl to jie gyvena „kitur“- virtualioje erdvėje, taip atmesdami žmones, kurie yra arti jų. Kai kurie yra taip stipriai „kitur“, kad užmiršo, kas jie yra, kokie turėtų būti jų tikrieji prioritetai, ir netgi prarado socialinius įgūdžius su realiais žmonėmis.

Patirti Dievą svetimu būdu
Per kelis metus mes patyrėme, ką reiškia gyventi svetimu būdu nuo dviejų valandų šeštadieniais žiūrėdami filmą iki to, kaip gyvenimo stiliaus, kuomet esi įtrauktas į žmonių gyvenimus per socialinius tinklus, „draugus“ ir dar daugiau. Mūsų emocijos plaukė kaip tikrose draugystėse, nors mes galėjome laikyti nuo draugų atstumą. Mes jautėme tai, ką jie jautė, mes rūpinomės, džiaugėmės, meldėmės kartu su mūsų virtualiais draugais. Mes gyvenome svetimą gyvenimą per juos.

Tada mes eidavome į surinkimą ir tikėjomės patirti Dievą svetimu būdu - per garbinimą, pamokslavimą ar mokymą, per visokius patyrimus. Liūdna, bet dažniausiai patirdavome surinkimą, o ne Dievą - tai rezultatas būti tokio „svetimo“ nusiteikimo. Jų santykiai su Viešpačiu tapo paviršutiniški ir jie nesuprato kodėl. Surinkimas nuobodus, jie nežinojo kaip susijungti garbinime, Žodyje, jie nejautė Jo Buvimo.

Tu negali patirti nei pažinti Dievo svetimu būdu
Jų vaikščiojimas su Dievu turi tą patį lėkštumą kaip ir jų santykiai su Facebook draugais ir dėl tos pačios priežasties: santykiai teisingiausi, kai bendraujama betarpiškai. Kitais žodžiais, tu negali iš tiesų pažinti asmens (arba Dievo) jeigu tu pažįsti juos tik svetimu būdu.

Taigi, kai kurie žmonės ieško pranašo, kad gautų žodį, susirinkimo, kur matomi angelai, šventų šiurpuliukų ir dar daugiau, kad patirtų kažką tikro savo tikėjimo gyvenime. Krikščionys, kurie kaip jūs galvojate yra tvirti, staiga ima abejoti, ar Dievas yra realus – tai dėl to, kad jų tikėjimas buvo svetimas, netikras Viešpaties pažinimas. Jie gyveno savo tikėjimo gyvenimą per kitų ausis ir akis bei kitų žmonių patyrimą, užuot iš tiesų pažinus Viešpatį ir Tėvą patiems.

Ir štai čia, aš pratęsiu kitą savaitę... nes mano namų surinkimo draugams kitą savaitę tai turėtų būti gera tema studijoms ir diskusijoms, jeigu jūs pasirinksite šią temą. Iki susitikimo.

Palaiminimai,

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.