Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. spalio 13 d., šeštadienis

Pažinti Žodį? 5 dalis


John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 21d.,

Sveiki visi,
Šį savaitgalį bus parengtas ir pradės veikti mūsų naujas internetinis puslapis. Būtume dėkingi, jeigu praneštumėte apie esamus nesklandumus ar neveikiančias nuorodas. Būkite kantrūs, pasistengsime sutvarkyti visus atsiradusius gedimus šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Tikimės, kad naujasis puslapis bus patogesnis ir malonesnis akiai. Galite prisijungti čia:

Taip pat šį ir kitą mėnesį jums pasiūlysiu tik po vieną audio mokymų seriją. Aš tikiu, jog šios temos yra labai svarbios kiekvienam tikinčiajam, todėl norėčiau labiau susitelkti ties vienu mokymu kiekvieną mėnesį. Šio mėnesio tema taip pat nemažiau svarbi: „Pauliaus dyglys kūne – kaip sulaužyti demoniškas užmačias“.

Ar pažįsti Žodį?
Paskutines 4 savaites aš mokiau kaip atpažinti teisingą ir subalansuotą Dievo Žodžio mokymą. Mes nutarėme kaip atskirti, ar mokymas yra pagrįstas „visapusišku Dievo paveikslu“, užduodami šiuos klausimus: Ar jis atitinka Jėzaus charakterį? Ar jis atitinka Jėzaus gyvenimą/veiksmus? Ar jis kur nors sutinkamas Žodyje dar 2-3 kartus? Ar jis suprantamas kontekste ir šiandieninėje kultūroje?

O jei Žodyje to nėra?
Ką darytumėte, jei kažkas ateitų pas jus ir sakytų „Viešpats man sakė...“? Nors teiginys skamba ne visiškai teisingai, jūs negalite prieštarauti, nes pašnekovas pabrėžia „man Dievas pasakė“. Jūs matote, jog tai neturi jokios prasmės ir nėra išmintinga, bet žmogus nepriima jūsų nuomonės – ką jūs darytumėte?

Ką jūs darytumėte, jei kas nors staiga pasakytų, kad Dievas liepė palikti darbą, nes pažadėjo kitokį aprūpinimą? O, jei kas pasakytų, jog Dievas liepė nutraukti vaistų vartojimą, nors jūs aiškiai matote, kad nėra jokio būklės pagerėjimo ir yra rizikuojama sveikata ir gyvybe? Ką jūs darytumėte, jei kažkas pasakytų, jog Dievas liepė nevežti sergančio vaiko pas gydytoją?

O, jei kas nors pasakytų, jog Dievas jiems kalbėjo ir pasakė, jog šita ar šitas bus jų sutuoktinis? Kaip reaguotumėte, jei matytumėte, kad kažkas laukia Dievo išgydymo, tačiau ir toliau žaloja savo kūną tais pačiais negalavimą sukėlusiais būdais, atsisako keisti dietą ar gyvenimo būdą sakydami, jog „Dievas liepė“ nieko nekeisti, nes Jis juos vistiek išgydys?

Atsakymas visiškai neskamba dvasiškai. Jėšua pasakė: „išmintį pateisino visi jos vaikai“. Tai reiškia, kad išmintingas sprendimas savo išmintį parodo vėliau (vaikais/ rezultatais). Luko 7:35

Vadinasi jei kažkas ruošiasi priimti sprendimą besiremdamas „Dievas man sakė“ ir planuojami veiksmai neatrodo nei dvasiški, nei protingi, o jūs negalite to įrodyti jokiu Rašto skyriumi ir eilute, atsakymas būtų toks – leisti jiems veikti pagal savo įsitikinimą. Šis sprendimas turėtų būti nelengvas ypač jei kenčia jūsų mylimas žmogus, bet kitos išeities nėra.

Leisti žmogui veikti pagal jo nusistatymą yra mokoma Pauliaus: „Broliai, jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasiniai žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėkite, kad ir patys neįpultumėte į pagundą! Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įsakymą.“

O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja. Tegu kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu, nes kiekvienam reikės nešioti savo naštą. (Galatams 6:1-5)

Taigi, čia matome du dalykus: pirmosiose dvejose eilutėse kalbama apie tą, kuris nusideda ir atgailauja, ir yra apsuptas mylinčių draugų trokštančių atgaivinti bendravimą ir draugystę.

Toliau kalbama apie tą, kuris neatgailauja ir eina savo keliu nepriimdamas patarimų iš kitų. Patyrinėkime, kaip moko Paulius. Kaip elgtis su tokiu žmogumi.

Pirmiausia, toks žmogus mano daug geriau apie save nei turėtų – „tariasi esąs kažin kas, tuomet kai jis yra niekas“.

Antra, jie apgaudinėja patys save. Graikiškai „phrenapatao“ reiškia „apgauti fantazijomis“ arba cituojant Vaino (Vine) Naujojo Testamento žodyną – tai yra „nuodėmė prieš sveiką nuovoką“. Jokūbas sako, jog toks žmogus yra Žodžio klausytojas, bet ne vykdytojas. Mano patirtis rodo, jog tokie žmonės paklūsta tik jų išsirinktoms Rašto vietoms, o kitose srityse atsisako ištirti save.

Trečia, eilutė sako „Te kiekvienas ištiria savo darbą (gyvenimą ir veiksmus). Mano patirtis rodo, kad tuomet kai tik žmogus pradeda mąstyti apie save geriau nei yra iš tikrųjų (išdidumas), jis apgauna save nusidėdamas prieš sveiką nuovoką ir praranda troškimą ištirti save bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Tokie žmonės turi problemų, dauguma iš jų atsiranda dėl taip vadinamo „greitų pinigų“ mentaliteto. Per daugelio metų patirtį esu sutikęs daugybę tokių atvejų. Dažniausiai toks žmogus turi skolų ir meldžiasi, kad greičiau jas atiduotų, arba jis nori turėti pakankamai pinigų, kad galėtų laisvai gyventi ir daryti tai „kam yra pašauktas Viešpatyje“. Kai tik atsiranda pasiūlymas investuoti, jis nieko nelaukdamas investuoja manydamas, kad pagaliau Viešpats pradėjo spręsti jo piniginę problemą.

Reikėtų daugiau nei mano rankų ir kojų pirštų, kad suskaičiuočiau visus sutiktus vyrus ir moteris per daugiau nei 36 metus kelio su Viešpačiu . Jie sakydavo „Viešpats man liepė mesti darbą“ arba „Dievas man sakė daugiau nedirbti“, tačiau pasiekę bado ribą, jie grįždavo į darbą – be jokio noro patyrinėti savo gyvenimą! Jokio pripažinimo, kad suklydo, jokio noro išmokti – jie vis dar kaltina velnią vietoj to, kad pasižiūrėtų į veidrodį.

Ketvirta yra tai, kad „kiekvienam reikės nešioti savo naštą“. Šie žodžiai iliustruoja žmogų nešantį naštą, vadinasi, jeigu žmogus tvirtina „Dievas man sakė“, tik laikas įrodys jo žodžius. Išmintingiems ir subalansuotiesiems Viešpaties žodžiai teikia daug džiaugsmo, tačiau išdidžiųjų ir išpuikusiųjų laukia skaudžios pasekmės.

Kai Dievas aktyviai priešinasi Savo vaikams
Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę. Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Nusimazgokite rankas (atitraukite save nuo savo išdidžių veiksmų), nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji! Pažinkite savo skurdą, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas liūdesiu. Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.“ (Jokūbo 4:6-10)

Išdidumas – vienintelis išdidumo sprendimas paminėtas Senajame ir Naujajame Testamentuose yra atgaila ir nusižeminimas prieš Viešpatį. Jei kas nusideda tau, tu gali prašyti Tėvo jam atleisti ir Jis tai padarys. Išdidumas nėra išlaisvinimo maldų reikalaujantis veiksnys, pats žmogus turi apsispręsti nusižeminti ir jo atsikratyti.

Tu gali melstis, kad jie pamatytų savo išdidumą, gali melstis, kad Tėvas jiems jį apreikštų, bet tu negali išlaisvinti jų nuo išdidumo nei išmelsti jo laukan – tik išdidieji gali atsikratyti savo išdidumo. Vienintelis Rašto nurodytas būdas yra atgaila.

Tėvas aktyviai priešinsis išdidžiam krikščioniui. Nė vienas nenorėtumėme, kad Dievas mums aktyviai priešintųsi. Atmink viena: Jis aktyviai priešinsis žmogui, kuris bent vienoje srityje yra išdidus ir paklydęs, nors kitose srityse jis gali būti sveikas ir skleidžiantis tiesą. Daugelis to nesuvokiančių mano, kad jei Dievas laimina vienoje gyvenimo srityje, tikriausiai Jam priimtinos ir kitos, tačiau dažniausiai taip nėra.

Paprasčiausias pavyzdys yra mūsų vaikai. Mes galime „pamokyti“ vaiką, atimdami iš jo tam tikras privilegijas kuriam laikui, tačiau likusiose srityse jo ir mūsų santykiai išlieka normalūs. Jis yra mūsų vaikas, mes jam priešinamės (jo išdidumui) tik vienoje srityje.

Trumpai tariant, jei koks žmogus pasakytų „Dievas man sakė“, o jūs netikite, jog tai Dievas, tuomet leiskite jam veikti pagal jo įsitikinimą. Remkite jį, stebėkite ar jis priima pamokymą ir jeigu ne, tegul jis elgiasi taip, kaip jam atrodo. Kaip sako Paulius, Dievas nesiduoda išjuokiamas, Jis atmokės kiekvienam pagal jo nuopelnus. Jei jis apgaudinėja pats save, nes yra išdidus, tuomet tik jis pats gali ištaisyti savo padėtį.

Kai jūs sutiksite ką nors tariantį „Dievas man sakė“ ir matysite, kad jų gyvenimas yra produktyvus, kupinas ramybės, stabilumo, tai reiškia jų „vaikai“ – jų sprendimų rezultatai – iš tikrųjų yra iš Dievo. Kai jūs sutiksite ką nors sakantį „Dievas man sakė“, bet matysite, kad realybėje niekas nesikeičia ir jam atrodo, kad Dievas pakeitė savo nuomonę arba pastebėsite, kad jis suka klystkeliu, bet nėra atviras pamokymui, tuomet, žinokite - jis pats turi susitvarkyti su tuo. Dažnai Dievo malonė stengiasi pasiekti žmonių išdidumą kitu būdu, ji kurį laiką leidžia eiti savo keliu (nors ir sunkiu) kol jie suvoks, kad jiems reikia pagalbos ir galbūt atgailaus ir pasikeis.

Kitą savaitę – nauja tema.

Palaiminimai,

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.