John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 21d.,
Sveiki
visi,
Šį
savaitgalį bus parengtas ir pradės veikti mūsų naujas
internetinis puslapis. Būtume dėkingi, jeigu praneštumėte apie
esamus nesklandumus ar neveikiančias nuorodas. Būkite kantrūs,
pasistengsime sutvarkyti visus atsiradusius gedimus šiuo
pereinamuoju laikotarpiu. Tikimės, kad naujasis puslapis bus
patogesnis ir malonesnis akiai. Galite prisijungti čia:
Taip
pat šį ir kitą mėnesį jums pasiūlysiu tik po vieną audio
mokymų seriją. Aš tikiu, jog šios temos yra labai svarbios
kiekvienam tikinčiajam, todėl norėčiau labiau susitelkti ties
vienu mokymu kiekvieną mėnesį. Šio mėnesio tema taip pat
nemažiau svarbi: „Pauliaus dyglys kūne – kaip sulaužyti
demoniškas užmačias“.
Ar
pažįsti Žodį?
Paskutines
4 savaites aš mokiau kaip atpažinti teisingą ir subalansuotą
Dievo Žodžio mokymą. Mes nutarėme kaip atskirti, ar mokymas yra
pagrįstas „visapusišku Dievo paveikslu“, užduodami šiuos
klausimus: Ar jis atitinka Jėzaus charakterį? Ar jis
atitinka Jėzaus gyvenimą/veiksmus? Ar jis kur nors
sutinkamas Žodyje dar 2-3 kartus? Ar jis suprantamas
kontekste ir šiandieninėje kultūroje?
O
jei Žodyje to nėra?
Ką
darytumėte, jei kažkas ateitų pas jus ir sakytų „Viešpats man
sakė...“? Nors teiginys skamba ne visiškai teisingai, jūs
negalite prieštarauti, nes pašnekovas pabrėžia „man Dievas
pasakė“. Jūs matote, jog tai neturi jokios prasmės ir nėra
išmintinga, bet žmogus nepriima jūsų nuomonės – ką jūs
darytumėte?
Ką
jūs darytumėte, jei kas nors staiga pasakytų, kad Dievas liepė
palikti darbą, nes pažadėjo kitokį aprūpinimą? O, jei kas
pasakytų, jog Dievas liepė nutraukti vaistų vartojimą, nors jūs
aiškiai matote, kad nėra jokio būklės pagerėjimo ir yra
rizikuojama sveikata ir gyvybe? Ką jūs darytumėte, jei kažkas
pasakytų, jog Dievas liepė nevežti sergančio vaiko pas gydytoją?
O,
jei kas nors pasakytų, jog Dievas jiems kalbėjo ir pasakė, jog
šita ar šitas bus jų sutuoktinis? Kaip reaguotumėte, jei
matytumėte, kad kažkas laukia Dievo išgydymo, tačiau ir toliau
žaloja savo kūną tais pačiais negalavimą sukėlusiais būdais,
atsisako keisti dietą ar gyvenimo būdą sakydami, jog „Dievas
liepė“ nieko nekeisti, nes Jis juos vistiek išgydys?
Atsakymas
visiškai neskamba dvasiškai. Jėšua pasakė: „išmintį
pateisino visi jos vaikai“. Tai reiškia, kad išmintingas
sprendimas savo išmintį parodo vėliau (vaikais/ rezultatais). Luko
7:35
Vadinasi
jei kažkas ruošiasi priimti sprendimą besiremdamas „Dievas man
sakė“ ir planuojami veiksmai neatrodo nei dvasiški, nei protingi,
o jūs negalite to įrodyti jokiu Rašto skyriumi ir eilute,
atsakymas būtų toks – leisti jiems veikti pagal savo įsitikinimą.
Šis sprendimas turėtų būti nelengvas ypač jei kenčia jūsų
mylimas žmogus, bet kitos išeities nėra.
Leisti
žmogui veikti pagal jo nusistatymą yra mokoma Pauliaus: „Broliai,
jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasiniai
žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėkite, kad ir patys
neįpultumėte į pagundą! Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip
įvykdysite Kristaus įsakymą.“
„O
kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas,
tas save apgaudinėja. Tegu kiekvienas
ištiria savo darbą, ir tuomet galės
didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu, nes
kiekvienam reikės nešioti savo naštą.
(Galatams 6:1-5)
Taigi,
čia matome du dalykus: pirmosiose dvejose eilutėse kalbama apie tą,
kuris nusideda ir atgailauja, ir yra apsuptas mylinčių draugų
trokštančių atgaivinti bendravimą ir draugystę.
Toliau
kalbama apie tą, kuris neatgailauja ir eina savo keliu nepriimdamas
patarimų iš kitų. Patyrinėkime, kaip moko Paulius. Kaip elgtis su
tokiu žmogumi.
Pirmiausia,
toks žmogus mano daug geriau apie
save nei turėtų – „tariasi esąs kažin kas, tuomet
kai jis yra niekas“.
Antra,
jie apgaudinėja patys save. Graikiškai „phrenapatao“
reiškia „apgauti fantazijomis“ arba cituojant Vaino (Vine)
Naujojo Testamento žodyną – tai yra „nuodėmė prieš sveiką
nuovoką“. Jokūbas sako, jog toks žmogus yra Žodžio
klausytojas, bet ne vykdytojas. Mano patirtis rodo, jog tokie žmonės
paklūsta tik jų išsirinktoms Rašto vietoms, o kitose srityse
atsisako ištirti save.
Trečia,
eilutė sako „Te
kiekvienas ištiria savo darbą (gyvenimą ir veiksmus).
Mano patirtis rodo, kad tuomet
kai tik žmogus pradeda mąstyti apie save geriau nei yra iš tikrųjų
(išdidumas), jis apgauna save nusidėdamas prieš sveiką nuovoką
ir praranda troškimą ištirti save bei prisiimti atsakomybę už
savo veiksmus.
Tokie
žmonės turi problemų, dauguma iš jų atsiranda dėl taip vadinamo
„greitų pinigų“ mentaliteto. Per daugelio metų patirtį esu
sutikęs daugybę tokių atvejų. Dažniausiai toks žmogus turi
skolų ir meldžiasi, kad greičiau jas atiduotų, arba jis nori
turėti pakankamai pinigų, kad galėtų laisvai gyventi ir daryti
tai „kam yra pašauktas Viešpatyje“. Kai tik atsiranda
pasiūlymas investuoti, jis nieko nelaukdamas investuoja manydamas,
kad pagaliau Viešpats pradėjo spręsti jo piniginę problemą.
Reikėtų
daugiau nei mano rankų ir kojų pirštų, kad suskaičiuočiau visus
sutiktus vyrus ir moteris per daugiau nei 36 metus kelio su Viešpačiu
. Jie sakydavo „Viešpats man liepė mesti darbą“ arba „Dievas
man sakė daugiau nedirbti“, tačiau pasiekę bado ribą, jie
grįždavo į darbą – be jokio noro patyrinėti savo gyvenimą!
Jokio pripažinimo, kad suklydo, jokio noro išmokti – jie vis dar
kaltina velnią vietoj to, kad pasižiūrėtų į veidrodį.
Ketvirta
yra tai, kad „kiekvienam
reikės nešioti savo naštą“. Šie žodžiai iliustruoja žmogų
nešantį naštą, vadinasi, jeigu žmogus tvirtina „Dievas man
sakė“, tik laikas įrodys jo žodžius. Išmintingiems ir
subalansuotiesiems Viešpaties žodžiai teikia daug džiaugsmo,
tačiau išdidžiųjų ir išpuikusiųjų laukia skaudžios pasekmės.
Kai
Dievas aktyviai priešinasi Savo vaikams
„Dievas
išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę. Taigi būkite
klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.
Nusimazgokite rankas (atitraukite save nuo savo išdidžių veiksmų),
nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji!
Pažinkite savo skurdą, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas
tepavirsta gedulu, o džiaugsmas liūdesiu. Nusižeminkite prieš
Viešpatį, tai jis jus išaukštins.“ (Jokūbo 4:6-10)
Išdidumas
– vienintelis išdidumo sprendimas paminėtas Senajame ir Naujajame
Testamentuose yra atgaila ir nusižeminimas prieš Viešpatį. Jei
kas nusideda tau, tu gali prašyti Tėvo jam atleisti ir Jis tai
padarys. Išdidumas nėra išlaisvinimo maldų reikalaujantis
veiksnys, pats žmogus turi apsispręsti nusižeminti ir jo
atsikratyti.
Tu
gali melstis, kad jie pamatytų savo išdidumą, gali melstis, kad
Tėvas jiems jį apreikštų, bet tu negali išlaisvinti jų nuo
išdidumo nei išmelsti jo laukan – tik išdidieji gali atsikratyti
savo išdidumo. Vienintelis Rašto nurodytas būdas yra atgaila.
Tėvas
aktyviai priešinsis išdidžiam krikščioniui. Nė vienas
nenorėtumėme, kad Dievas mums aktyviai priešintųsi. Atmink
viena: Jis aktyviai priešinsis žmogui, kuris bent vienoje
srityje yra išdidus ir paklydęs, nors kitose srityse jis gali būti
sveikas ir skleidžiantis tiesą. Daugelis to nesuvokiančių
mano, kad jei Dievas laimina vienoje gyvenimo srityje, tikriausiai
Jam priimtinos ir kitos, tačiau dažniausiai taip nėra.
Paprasčiausias
pavyzdys yra mūsų vaikai. Mes galime „pamokyti“ vaiką,
atimdami iš jo tam tikras privilegijas kuriam laikui, tačiau
likusiose srityse jo ir mūsų santykiai išlieka normalūs. Jis yra
mūsų vaikas, mes jam priešinamės (jo išdidumui) tik vienoje
srityje.
Trumpai
tariant, jei koks žmogus pasakytų „Dievas man sakė“, o jūs
netikite, jog tai Dievas, tuomet leiskite jam veikti pagal jo
įsitikinimą. Remkite jį, stebėkite ar jis priima pamokymą ir
jeigu ne, tegul jis elgiasi taip, kaip jam atrodo. Kaip sako Paulius,
Dievas nesiduoda išjuokiamas, Jis atmokės kiekvienam pagal jo
nuopelnus. Jei jis apgaudinėja pats save, nes yra išdidus, tuomet
tik jis pats gali ištaisyti savo padėtį.
Kai
jūs sutiksite ką nors tariantį „Dievas man sakė“ ir matysite,
kad jų gyvenimas yra produktyvus, kupinas ramybės, stabilumo, tai
reiškia jų „vaikai“ – jų sprendimų rezultatai – iš
tikrųjų yra iš Dievo. Kai jūs sutiksite ką nors sakantį „Dievas
man sakė“, bet matysite, kad realybėje niekas nesikeičia ir jam
atrodo, kad Dievas pakeitė savo nuomonę arba pastebėsite, kad jis
suka klystkeliu, bet nėra atviras pamokymui, tuomet, žinokite - jis
pats turi susitvarkyti su tuo. Dažnai Dievo malonė stengiasi
pasiekti žmonių išdidumą kitu būdu, ji kurį laiką leidžia
eiti savo keliu (nors ir sunkiu) kol jie suvoks, kad jiems reikia
pagalbos ir galbūt atgailaus ir pasikeis.
Kitą
savaitę – nauja tema.
Palaiminimai,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.