Aukštesni keliai. 5 dalis

John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 17 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Dalinausi iš Izaijo 55:6-13, kur pasakyta palikti mūsų mintis ir kelius ir grįžti pas Viešpatį; praeitą savaitę dalinausi apie savo nuostatą dėl atsitikimo automobilių stovėjimo aikštelėje ir apie Habakuko savigailą, kai jis gavo supratimą, kaip Viešpats tvarko Izraelio/Judo ir jo asmeninį gyvenimą.

Šiandien aš pasidalinsiu apie našlę vardu Rūta.

Laikas apsispręsti; aukštesni keliai ar žemesni keliai?

Kiekvieną savaitę šioje serijoje mes matėme, kad yra toks apsisprendimo momentas, kai mes turime rinktis Dievo aukštesnius kelius ir mintis ar pasilikti įstrigusiems su mūsų žemesniuose keliuose ir mintyse.

Šitie momentai nebūna tokie, kaip Holivudas juos pavaizduotų, kai laikas sustoja, ir šviesos nukreipiamos į aktorių tuomet, kai jis mąsto kuriuo keliu pasukti – NE! Ta apsisprendimo akimirka yra paprasčiausias laiko momentas eilinės dienos sūkuryje, su labai įprastomis aplinkybėmis viduryje, bet tai yra momentas, kai mes apsisprendžiame eiti aukščiau, ar pasukti žemiau.

Aplinkybių mes negalime kontroliuoti

Jūs atpažįstate vardą Rūta ir jūs galite prisiminti, kad tai buvo moteris iš Senojo Testamento, kuri gyveno kaip tik po to, kai Izraelis vadovaujamas Jozuės įsikūrė Pažado žemėje ir, kad ji galiausiai ištekėjo už žmogaus vardu Boazas, bet ar žinote, kas buvo Elimelechas? Tai jo gyvenimas ir mirtis sąlygojo tai, jog Rūta pakliuvo į Juozapo, Jėšua žemiško tėvo šeimos liniją.

Izraelyje buvo badas, nes žmonės nesekė Viešpačiu, taigi Elimelechas perkėlė savo žmoną Naomę, ir du jų sūnus į lietingą kaimyninį Moabą, šių dienų Jordano valstybę, ir pasiliko ten apie 10 metų. Per tuos 10 metų jų sūnūs vedė vietines moabites, ir kažkaip nutiko, kad visi trys vyrai, Elimelechas ir sūnūs, mirė. Pasiliko tik Naomė ir jos marčios. Kokia tragiška istorija!

Po šių įvykių prasidėjo lietūs, taigi Naomė nusprendė sugrįžti į savo namus Betliejuje, pareikšdama savo marčioms, kad jos gali elgtis laisvai ir pasilikti Moabe su savo šeimomis. Viena marti, Orpa, sugrįžo į savo moabitų šeimą, bet kita, Rūta, prisišliejo prie Naomės sakydama šituos žymius žodžius:

„Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta bus mano tauta ir tavo Dievas bus mano Dievas. Kur tu mirsi, ten ir aš mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs“ (Rūtos 1:16-17).

Žvilgsnis į Boulder, Kolorado

Aš tarnavau neapmokamu antruoju pastoriumi surinkime, kurio pastorius planavo parduoti savo verslą ir išeiti į pensiją, taip pat palikti ir pastoriavimą, kartu su manimi sukurti Biblijos mokyklą ir misionierių apmokymo centrą netolimuose kalnuose, ir paskirti mane apmokamu to surinkimo pastoriumi.

Vieną 1986 metų birželio dieną pastorius su savo žmona atėjo į mūsų namus ir pareiškė, kad neparduos savo verslo nes „... po to, kai visos sąskaitos bus apmokėtos, aš gausiu tik $750.000, o dėl Dievo nieko negalima padaryti su tais $750.000”. Dvasioje aš pamačiau, kaip milžiniška ranka perkirto tarp jų ir manęs su Barbara, ir aš žinojau, kad taip pasirinkdamas pastorius pasirinko žemesnį kelią, ir Viešpats atskyrė mus.

Mes buvome šoke, įskaudinti ir nusivylę, nustebę, sumišę ir kai jie išėjo, mes tiesiog kurį laiką spoksojome vienas į kitą, kaip elniai pagauti prožektoriaus šviesos... ką mes dabar darysime? Kai atsigavome, mes nusprendėme, kad darysime tai, kas yra teisinga nesvarbu kas benutiktų, nes mes tarnavome Dievui, o ne žmogui ir iki dabar Dievas mus turėjo tame surinkime, nors dabar mes turėjome asmeniškai Jo ieškoti.

Kitą rytą kai Barbara duše šaukėsi Viešpaties dėl neteisingumo ir klausė, kas dabar bus, Jis pasakė: „Aš bandžiau dirbti su žmonių širdimis, bet jie Man neleido, todėl aš turėjau dirbti jų aplinkoje. Kadangi tai nebuvo jūsų klaida, jūs pasiliksite mano tobuloje valioje, nors tai reiškia jums apvažiavimą (apylanką), bet ir vėl, jūs pasiliksite mano tobuloje valioje“.

Kitą kovo mėnesį mes persikėlėme ir tapome surinkimo ir nuostabių žmonių pastoriais pietų Kolorade ir pasilikome ten maždaug 6 metus. Tai buvo didelis apvažiavimas! Kartais kažkas įvyksta ir mes to negalime sukontroliuoti taip, kaip Rūtos tragišku atveju arba mūsų normaliuose gyvenimuose, ir mes turime pasirinkti aukštesnius kelius.

Žinojimas, kad mes pasiliksime tobuloje Dievo valioje ir nesvarbu, jog turime atlikti tą neplanuotą apvažiavimą, suteikė mums didelę paguodą, ir tie žodžiai guodė mus visus tuos metus, kai „planas A“ buvo nusviestas šalin ir pasirodė „planas B“, kurio nebuvo prieš plano A atmetimą.

Sprendimas buvo priimtas 1986 metų liepos mėnesį ir mes tapome kito surinkimo pastoriais 1987 metų kovo pabaigoje, 9 mėnesiais vėliau. Per tą laiką mes toliau tarnavome žmonėms, lyg nieko nebūtų nutikę, su šypsenomis veiduose ir gera nuostata – mes pasirinkome aukštesnius kelius ir mintis šioje nepatogioje ir sunkioje situacijoje.

Grįžkime prie Rūtos

Naomė buvo našlė ir ja rūpinosi tik Rūta. Tuo metu nebuvo pensijų, pensijų fondo banke senam amžiui, nebuvo sveikatos draudimo – nieko, tik Rūta, kuri ja rūpinosi. Bet Naomė turėjo jauną savo mirusio vyro giminaitį, galingą pasiturintį vyrą... vardu Boazas, su kuriuo galėjo susitikti (2:1).

Boazas (hebrajiškai: „stiprybė“) beveik iš karto pastebėjo Rūtą ir buvo patrauktas prie jos, sakydamas jai, kad ji gali dirbti kartu su jo darbininkais ir rinkti visus grūdus, kiek tik norės. Kai Rūta papasakojo, kad Boazas pastebėjo ją ir parodė jai palankumą, Naomė supiršo juos, matydama Boazą, kaip Dievo aprūpinimą Rūtai. Ir ji buvo teisi!

3 skyriaus 9 eilutėje Rūta pasielgė taip, kas gali būti nesuprasta eiliniam skaitytojui. Bet jei tu supranti kultūrą, tu gali matyti kokia drąsi buvo Rūta. Po sunkios derliaus nuėmimo dienos ir grūdų kūlimo visi vyrai, jų tarpe ir Boazas, nuėjo miegoti ten, kur dirbo. Naomė pasakė Rūtai, kad taip atsitiks, ir kai taip įvyko, ji užmigo prie jo kojų ir užsidengė jo apsiaustu (3:3-9)

Pasipiršimas

Aš suprantu, kad tie kurie yra susipažinę su mano parengta Senojo Testamento apžvalga Video Biblijos mokykloje jau tai žino, bet pasilikite su manimi dėl to, kas dar liko – jo rūbo, kaip dangos, užsidėjimas ant savęs buvo pasipiršimas. Rūta pasipiršo Boazui tą naktį, pasielgdama drąsiai ir tikėjime. Ji ir Naomė buvo nuostabios moterys!

Kai Boazas pabudo jis buvo nustebęs radęs Rūtą prisiglaudusią prie jo, kuri pasakė: „uždenk mane savo apsiaustu, nes tu esi mano artimas giminaitis“. Tai buvo pasipiršimas, ir iki šios dienos Izraelyje jaunikis uždengia nuotaką savo rūbais parodydamas, kad nuo dabar ji yra po jo apsauga ir stogu santuokoje.

Žinoma, Boazas priėmė jos pasipiršimą, ir jie susituokė, tas žydas ir šita moabitė, kuri priėmė Izraelio Dievą kaip savo. Visa tai prasidėjo įvykiais, kurie buvo ne jos kontrolėje, ir ji darė sprendimus pagal Jo aukštesnius kelius ir mintis šių aplinkybių viduryje:

Badas, šeimos iš Izraelio sutikimas, ištekėjimas ir įsijungimas į šeimą, uošvio mirtis, vyro mirtis, jos anytos sprendimas sugrįžti į Izraelį - ir štai Rūta turėjo rinktis: ar pasilikti namuose Moabe arba sekti Naomę aukštesniais Izraelio Dievo kelias ir mintimis.

Bet palauk, yra daugiau!

Apsisprendimo momentas, kuris įveda mus į Dievo kelius ir Jo mintis yra tame nukrypime nuo normalaus mūsų gyvenimo. Rūtos knygos pabaiga aprašo giminės istoriją: Rūta ir Boazas turėjo sūnų vardu Jesė, karaliaus Dovydo tėvą.

Tai reiškia, kad Rūta buvo įžymioji Dovydo močiutė. Bet pažvelkime kita kryptimi nuo šeimos linijos, norėdami suprasti, kaip tai nutiko ir kad viskas gerai, jog viengungis izraelitas įsimylėjo svetimtautę moabitę moterį? Atsakymas randamas Juozapo genealogijoje Mato 1:5:

„O Saliamono sūnus buvo Boazas, kurį jis turėjo iš Rahabos, o Boazo sūnus buvo Obedas...“

Tai teisinga; Boazo mama buvo Rahaba (buvusi) prostitutė iš moabitų sostinės Jericho.

Mums pasakyta Jozuės 6:25: „Paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namus bei visus, kurie buvo su ja, Jozuė paliko gyvus. Taip ji liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos, nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė išsiuntė išžvalgyti Jerichą“.

Boazo mama ir tėvas buvo Rahaba ir Saliamonas, taigi dabar mes suprantame, kodėl jis rado būtent tą moabitę moterį, kuri kaip ir jos motina, priėmė Izraelio Dievą ir žmones kaip savo.

Neketinu trenkti jums į veidą

Tas apsisprendimo momentas, kur jūs turite pasirinkti aukštesnius kelius ir mintis arba pasilikti su savo žemesniais keliais ir mintimis nepraneš apie save skambant garsioms fanfaroms. Mums reikia įžvelgti išmintį darant aukštesnį sprendimą ir jo vaisių gyvenimo kelyje, kai jūs apsisprendžiate pasirinkti aukštesnius kelius ir mintis.

Na, ir žinoma, istorija Jeriche tikrai prasideda su prostitute vardu Rahaba, kuri padarė aukštesnį apsisprendimą priimti Dievo mintis dėl savęs, ir surizikavo apginti porą žvalgų tame prakeiktame mieste. Aš matau Dievo malonę štai tame:

Jis apdovanojo Rahabą marčia iš jos pačios šalies, Jis parūpino dievobaimingą moterį, kuri turėjo stiprybės ir reikiamą charakterį bei drąsos taip, kaip jos mama Boazui, Jis parūpino dievobaimingą vyrą, kuris žinojo, kad mylės ją nors ji buvo svetimtautė Dievo šeimoje Rūtai, ir Naomė bus priimta į tą šeimą taip pat, todėl mes dabar turime vyrą vardu Dovydas, ir vėliau vyrą vardu Juozapas, kuris vedė jauną moterį vardu Marija, o ji pagimdė mums Viešpatį Jėšua, Izraelio Mesiją. Nuostabi Malonė!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: