John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 31d.,
Sveikinimai
visiems,
Vandens
baliono mūšis
Buvo
karšta vasaros diena Kokomo, Indianoje ir mes su kaimynų vaikais
taškėmės vandenyje. Tuo metu vandens balionai buvo naujas
išradimas. Daug geriau nei daržo žarna, kuri turėjo būti
sujungta su čiaupu, vandens balionas galėjo būti nešiojamas
visur, kur tik „kovotojas“ norėjo.
Fenų
namai visada buvo atvira zona kaimynų veiklai, bet kitoje kelio
pusėje, už 2 namų gyveno Spencerių šeima, kurie turėjo 2
mergaites. Šalia prie Spencerių namų gyveno jų pusbroliai,
Spenceriai, kurie turėjo 2 berniukus. Būtent tą dieną 4
Spenceriai užpuolė 3 Fenų berniukus su vandens balionais mūsų
pačių kieme! Reikėjo atsakyti į šį iššūkį!
Aš
norėjau duoti atkirtį ir pripildžiau didžiausią balioną vandens
kiek tik galima. Aš vos galėjau užrišti mazgą, kai pusiau
nešiau, pusiau vilkau tą balioną į Spencerių kiemą.
Pamačiau,
kaip Steisė Spencer nubėgo už jos namo kampo, kur sodo žarna buvo
prijungta prie vandentiekio, taigi man iš karto buvo aišku, kad
pasukus už kampo ji tučtuojau atakuos mane vandens čiurkšle. Aš
turėjau tinkamiausiu laiku sviesti balioną iš karto už kampo, kad
spėčiau apipurkšti ją, kol ji neatsuko žarnos krano.
Laikas
buvo tinkamas: vandens balionas tiesiog išskrido man iš rankų kai
tik užsukau už kampo, bet vietoj Steisės ten buvo jos mama, Jo
(toks mamos vardas – vert. pastaba), kuri kaip tyčia apžiūrinėjo
savo daržą! Buvo per vėlu. Didelis balionas sprogdamas pataikė
jai į nosį, smakrą, ir viršutinę krūtinės dalį, sušlapindamas
ją nuo galvos iki juosmens.
Steisė
stovėjo prie savo namo durų už motinos išplėtusi akis ir garsiai
aiktelėjo. Aš sustingau iš siaubo. Staiga orą perskrodė Steisės
mamos klyksmas: „ OI TU Džoni Fenn, ką tu darai?!
Tu pakliuvai, jaunuoli, mes tuoj viską pranešime tavo mamai!”
Bendras
paveikslas
Jo
buvo neaukšta
ir sunki, bet stipri, o aš šiame savo augimo periode buvau beveik
tokio pat ūgio kaip ji. Ji nutvėrė mano dešinę ranką taip, kad
net buldogas būtų tuo nustebęs ir mes nužygiavome į mano namus.
Ir
štai mes: stora maža Jo, peršlapus nuo galvos iki juosmens, aš,
dešimtmetis su nuleistomis akimis, ir mano mama, vos valdydama
juoką, kai Jo sugriaudėjo 110 decibelų garsu apie tai kaip aš ją
užpuoliau.
Mano
mama gerai pažinojo mane. Ji nedelsiant suprato, kad aš netyčiomis
ir ne piktavališkai atakavau Jo, ir kai Jo nusiramino ji taip pat
tai suprato. Priežastis buvo ta, kad jos abi pažinojo mane. Aš
būdamas vaikas visada laikydavausi savo žodžio ir niekada,
nesielgiau nepagarbiai su vyresniaisiais, ir žinoma, niekada tyčia
nebūčiau užpuolęs suaugusio žmogaus vandens balionu.
Aš
kūkčiodamas atsiprašiau, bet kai tik ji išėjo, mes su mama
pratrūkome juoku, tuo viskas ir baigėsi. Čia buvo svarbūs trys
faktoriai: jie žinojo mano charakterį,
jie žinojo mano gyvenimą (veiksmus),
ir jie pažinojo mane pagal mano žodžius.
Jie žiūrėjo į šitą vieną pavyzdį konkrečiu momentu ir
palygino tai su visais 10 mano gyvenimo metų žemėje. Aš visada
gerbiau vyresnius, niekada nemelavau, nieko neprimušiau – šitas
vienas įvykis buvo išimtis to, ką jie žinojo apie mane. Buvo
aišku, kad visa tai tik atsitiktinumas.
Pažink
charakterį
Tai,
į ką mano mama ir ponia Spencer žiūrėjo, buvo bendras
paveikslas
viso mano gyvenimo, žodžių ir veiksmų, ir štai todėl jos
tučtuojau suprato, kad aš tikrai netyčia jai pataikiau tuo vandens
balionu.
Jei
mes suprantame natūralius dalykus tokius kaip šitas, kodėl
nesielgti su Tėvu ir Viešpačiu Jėšua tokiu pat būdu? Kodėl
žmonės ištraukia vieną eilutę iš Biblijos ir sako „būtent
taip Dievas mano“, užuot apžvelgę visus Jo nutarimus, kurie
atspindi visą Jo gyvenimą, žodžius ir charakterį.
Skelbti
kraują?
Čia
yra pavyzdys, kurį išpopuliarino Kathryn Kuhlman 1960 ir
70-aisiais, ir kuris buvo atneštas į 80-ųjų charizmatinį
judėjimą ir 90-uosius, kuomet „kraujo skelbimo“ praktikavimas
tuomet, kai reikia konfrontuoti demonus, kai kuriuose sluoksniuose
buvo įtvirtintas kaip evangelijos tiesa. Bet ar tai mokė ir
praktikavo apaštalai ir Jėšua? Ar šitas tikėjimas neprieštarauja
Dievo nutarimų visumai?
Ką
Jėšua sakė ir darė
„Jų
sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko...
ir Jėzus
sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ (Morkaus
1: 23-25)
„Tu,
nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau
nebegrįžk!“ (Morkaus
9: 25)
„Jiems
išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį. Išvarius
demoną, nebylys prakalbo“. (Mato 9:32-33)
„Sukvietęs
dvylika savo mokinių, Jėšua davė jiems jėgą ir valdžią prieš
visus demonus ir gydyti ligoms“. „Ir
jie sugrįžo,
su džiaugsmu kalbėdami: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai
dėl Tavo vardo“ (Luko
9:1; 10:17).
„Ir
kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės
demonus...“ (Mk
16:17)
„Nebeapsikęsdamas
Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: „Jėzaus Kristaus vardu
įsakau tau iš jos išeiti!“ (Apd
16:18).
Štai
toks yra Žodis. Paprastai, tiesiog Jėzaus vardu įsakykite dvasiai
palikti. Formatas neleidžia man pacituoti visų evangelijų eilučių,
bet jos pakartotinai sako tą patį dalyką, kad mes turime tiesiog
kalbėti demonams ir įsakyti palikti. Laikotarpis.
Jėzaus
pralieto kraujo tikslas, ką apie tai sako Žodis
„Dievas
Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo
galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad būdamas kantrus, nenubaudė
už nuodėmes, padarytas anksčiau...“
(Rom 3:25)
„Tad
dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju...“ (Rom5:9)
„Jis
paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano
kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ (1
Kor 11:25)
„Jame
mes turime atpirkimą Jo krauju...“ (Kol
1:14)
„Jis
įžengė... į Šventų Švenčiausiąją danguje... per Savo
kraują, įvykdydamas užbaigtą atpirkimą už mus“ (Heb 9:25)
„Jūs
esate atpirkti brangiuoju
Kristaus krauju...“ (1 Petro 1:19)
Ką
sako klaida?
Klaida,
kuri buvo iškelta virš to, ką sako Dievo Žodis, moko, kad mes
galime taikyti brangų ir šventą Jėšua kraują, kuris buvo
išlietas už mus prieš 2.000 metų ant kryžiaus sumokėti už
nuodėmę, dabar išvyti demonams. Kaip jūs matėte anksčiau, Jėšua
kraujas buvo panaudotas vienam tikslui - sumokėti už nuodėmę.
Mes
galime būti „padengti“ Jėšua krauju, nes mes esame atgimę,
tai tiesa. Bet visur Rašte Jėšua kraujas yra išaukštintas, kaip
šventas ir pašvęstas, ir skirtas sumokėti už nuodėmę. Niekur
Rašte nemokoma, ir mes nematome ten krikščionių, kurie taikytų
šitą kraują kovodami su demonais.
Dabar
jūs turite apsispręsti; ar jūs tikėsite, kad „kraujo skelbimas“
kovojant su demonais atitinka Raštą. Jūs turite pagalvoti. Jūs
turite pasverti tai, ką Jėšua mokė apie demonų išvarymą
įsakant jiems Jo vardu, kaip Jis mokė to savo pasekėjus, kaip jie
sekė Jo nurodymais konfrontuodami demonų atakas, ir dar pridėkite
viską, apibendrintą Žodžio supratimą, ką Viešpats pasakė apie
tai, ką Aukos kraujas atliko, pagal skyrių ir eilutę, ir prieš
pastatykite tai mokymui, kuriuo tikėjote. Ar tu užsikietinsi savo
įsitikinimuose, ar pakeisi juos pagal Žodį?
Tiesiai
šviesiai kalbant faktais ir nežeidžiant jausmų
Pasvarstykime
- daugelis manęs klausia, kodėl jie neturi nuostabių patyrimų,
kodėl Dievas neatveria jų akių matyti demonus ir angelus. Aš
neturiu visų atsakymų, bet pasvarstykime štai taip.
Ar
jūs kada nors sutikote paauglį ar turėjote draugą, kuris kitaip
supranta gyvenimą ar kokį įvykį, ir jūs bandėte kalbėti jiems
apie realybę to, kas atsitiko, bet buvote apriboti, kiek galite
dalintis, nes jie laikėsi kažkokios nuomonės ar įvykio? Tai, kuo
jūs galite su jais pasidalinti, yra apribota. Tas pats nutinka su
Jėšua ir mumis, jei mes užsikietiname tikėti kažkuo, ko Jis
nesakė ir nedarė, Jis priverstas sulaikyti apreiškimą ir
informaciją, nes mes laikomės tos versijos labiau nei tiesos.
Jei
Jėšua pasirodytų tau ir kalbėtų apie angelų ir demonų sritį,
ar galėtum tai suprasti, nes Jis mokys tai, ką kalbėjo
evangelijose ir ką tenai praktikavo. Ar galės Jis pasitikėti
tavimi? O gal tu turi tiek daug klaidos sluoksnių savo supratime,
kad užuot priėmęs tyrą Žodį, tu perfiltruoji jį per klaidą
savo mąstyme ir iškreipi aplankymą?
Šiandienos
požiūris: vientisas
Dievo vaizdas ir virš visko esantis Žodis.
Pažink Jo charakterį, Jo veiksmus, Jo Žodį. Norėk pakeisti tai,
kuo tiki, jei tai nėra skyrius ir eilutė.
Viliuosi,
kad nesusprogdinau daug vandens balionų į žmones, bet jei
pažįstate mane, jūs žinote, kad tai nebuvo piktybiškai, nes tai
patvirtina visas mano gyvenimas, mokymas ir praktika. Kitą savaitę
daugiau atviro ir tiesaus mokymo apie tai, kaip tau gali būti
patikėtas didesnis apreiškimas iš Viešpaties.
Palaiminimai,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.