John Fenn, 2012 m. rugsėjo mėn. 7 d.,
Sveiki,
Praeitą
savaitę aš dalinausi apie tai, kad reikia turėti „vientisą
Dievo“ pažinimą, tai reiškia – pažinti Jo charakterį
ir veiksmus,
kurie yra užrašyti Jo Žodyje.
Šiandien aš pasidalinsiu „kontekstu“.
Mėtė
akmenis mums už nugaros
Kai
mes su Barbara pirmą kartą persikėlėme į Boulder, Kolorado sritį
1980 metais, mes įsijungėme į surinkimą ir susipažinome su
pastoriumi ir jo žmona. Iki šios dienos, daugiau kaip 30 metų mes
esame draugai, nors nematėme vieni kitų nuo 1992 metų. Tai svarbu
dėl tos istorijos, kurią aš ketinu papasakoti.
Mes
tapome draugais su pora, kurie buvo surinkime lyderiais, jie dažnai
ruošdavo priešpiečius po sekmadienio rytinio tarnavimo, ir tai
buvo kaip legenda. Tai buvo suneštinai pietūs, bet moteris, aš
pavadinsiu ją „E“, visada taip gausiai pagamindavo labai skanaus
ir kokybiško meksikietiško maisto, kad nesvarbu, ką kiti
atnešdavo, mes visada burdavomės ten, kur buvo „E“ pagamintas
valgis.
Kai
susitikdavome 10-15 žmonių, mūsų pokalbiai visada nukrypdavo apie
surinkimą. Mes, kaip krikščionys, tai jau beveik privalu, kad visi
turėjome savo nuomones apie viską surinkime, pradedant pamokslais
iki to, kaip buvo apsirengusi pastoriaus žmona ir kokie nešvarūs
buvo sekmadienį tualetai bei apie viską kas tarp šitų temų.
Nieko
nebuvo pasakyta pikto, kritiško, ar kokiu nors būdu netinkamo, tik
kalbos apie tai kaip padaryti surinkimą geresniu, arba išsakyti
savo mintis apie valgį, kaip įprasta draugų tarpe.
Ir
tada vieną dieną...
Mes
kažkaip sužinojome, kad praradome pastoriaus ir jo žmonos malonę,
bet iš pradžių nenutuokėme kodėl. Kai ėmėme ieškoti
informacijos, pėdsakas vedė tiesiai į E ir pokalbį per
sekmadienio sudėtinius pietus. Ji išsakė nuostatą dėl pastoriaus
ir jo žmonos, bet užuot ėjusi pas juos tiesiai, kaip sako Raštas,
ji įtraukė kitus į kritikavimą, taip pat ir mus sakydama „John
ir Barbara sakė“.
Mes
pasibaisėjome ir nedelsiant paskambinome pastoriui bei jo žmonai ir
paprašėme susitikti. Mes atsiprašėme iš esmės, nuolankiai,
nuoširdžiai, nes mes buvome pasibaisėję tuo, ką E pasakė jiems.
Bet kai pastorius ir jo žmona paklausė „Ar jūs pasakėte
_______?“ mes atsakėme: „Taip“ su visa atsakomybe, mes tikrai
sakėme viską, ką perpasakojo E.
Bet
viskas, ką E atraportavo jiems buvo pateikta ištraukus iš
konteksto. Taip, tualetai buvo netvarkingi, mes tai pasakėme, bet
tai buvo pokalbyje apie tai, kaip įsijungti į tualetų valymo
komandą, ir kaip papuošti moterų tualetą, kad jis būtų
panašesnis į namų aplinką ir t.t.
Tai
nebuvo kritikavimas, kurį pastorius tučtuojau pastebėjo
kiekviename teiginyje, ir mūsų geras vardas buvo atstatytas, bet
mums tai buvo nusižeminimo pamoka. Tai užbaigė mūsų vaikščiojimą
į sekmadienio pietus, bet atstatė mūsų santykius su pastoriumi ir
jo žmona. Ir jie suprato, kad iš tiesų E buvo staigaus nesutarimo
įsiplieskimo surinkime priežastimi.
Ir
vėl, charakterio klausimas
Viena
iš pastoriaus pastabų mums tą popietę buvo tokia: „Na, tai
nepanašu į jus.... tie dalykai, kuriuos ji pasakė, neatitiko jūsų
charakterio“. Jie pažinojo mūsų charakterį ir todėl jiems buvo
lengviau nepriimti paskalų ir įžvelgti tikrąjį priešiškumo
šaltinį. E stovėjo už mūsų (ir kitų) mėtydama pasmerkimo
akmenis į pastorių ir jo žmoną, bet mes daugiau niekada
neleidome, kad tai pasikartotų.
Jėšua
ir kontekstas
Vienas
iš dažniausiai pasitaikančių dalykų yra tai, kad žmonės ima
tikėti mokymais, kurie yra ištraukti iš konteksto, ir paversti
kažkuo, kas labai labai skiriasi nuo to, ką mokė Jėšua arba kas
parašyta laiškuose. Kai tai nutinka, prarandami tie 3 elementai,
kuriuos paminėjau praeitą savaitę: turėti „vientisą Dievo“
pažinimą ir pasilikti prie Charakterio,
Veiksmo ir Žodžio.
Ar
tai, ką x
mokytojas
sako, sutinka su Jėšua charakteriu?
Prieš kažkiek tai metų, kai kurie žmonės lodavo ir raičiojosi
ant grindų, manydami, kad taip juos veda elgtis Šventoji Dvasia-
tikrai? Ar jūs galite matyti Jėzų lojantį kaip šunį, ar
skatinantį ką nors loti kaip šunį? Ne, žinoma, kad ne, taigi mes
atmetame teiginį, kad tai yra Dievas.
Veiksmas
- ar tas elgesys yra randamas Evangelijose, ar Apaštalų darbuose,
ar apibūdinamas laiškuose? Žodis
- ar galite rasti skyrių ir eilutę ir ne tik vieną, bet du ar tris
mažiausiai, kurie kalba apie tą patį dalyką, ir tai sutinka su
Viešpaties užrašytais veiksmais ir charakteriu? Ar Petras kada
nors lojo paveiktas Šventosios Dvasios? Ne!
Visi
trys elementai turi sutapti, kad atitiktų vientisą Dievo supratimą:
Dievo charakterį, užrašytus Dievo veiksmus, ir Dievo Žodį.
Pavyzdys
„Ne
kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į
dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra
danguje.
Daugelis
man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes
nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu,
argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?! Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs,
jūs piktadariai!’ (Mato
7:21-23).
Ši
eilutė metų metais buvo naudojama išgąsdinti žemėje
gyvenantiems krikščionims, kad jie gyventų nuolatinėje baimėje,
bijodami savo dangiško Tėvo, kad tik nepadarytų ko nors, kas
neleistų jiems patekti į dangų.
Ištraukta
iš konteksto, eilutė skamba taip, kad netgi krikščionys, kurie
myli Viešpatį ir gyvena teisiai turėtų bijoti pragaro liepsnų.
Bet pažiūrėkime kontekste ir panaudokime tris mūsų orientyrus,
kad turėtume aiškesnį supratimą.
Apie
ką Jis kalba?
Ankstesnės
eilutės nusako kontekstą:
„Saugokitės
netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra
plėšrūs vilkai.
Jūs
pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo
erškėčių ar figų nuo usnių?!
Juk
kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis –
blogus.
Geras
medis negali duoti blogų vaisių, o blogas – gerų.
Kiekvienas
medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.
Taigi
jūs pažinsite juos iš vaisių“.
„Ne
kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į
dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra
danguje.
Daugelis
man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes
nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu,
argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs,
jūs piktadariai!’“ (Mato 7:15-23)
Leiskite
man užduoti klausimą: jei Jėšua jums kažką pasakė, ar bet kas
kita, ką kada nors jis kalbėjo yra tiesa? Žinoma, bet leiskime
šitą kvailystę. Jei Jėšua pasakė jums ką nors, iš viso, ar
gali tai būti netiesa?
Taigi,
jei Jis pasakė žmonėms „Aš tvirtinu tau, kad niekada tavęs
nepažinau pasitrauk nuo manęs, nedorėli“, ar tai būtų tiesa?
Aš turiu omeny, kad Jis nesakė, jog Jis kažkada juos pažinojo,
daugiau nebepažįsta – tai tiesa, ar ne?
Taigi,
kai žmonės - kontekste netikri krikščionys - skelbia, kad
pranašauja, išvarinėja demonus, ir daro didžius
darbus Jėzaus vardu, ir Jėzus sako „Aš niekada jūsų
nepažinojau“, kuo tu patikėsi? Jėzumi ar jais?
Dabar
iš naujo skaitykime šią pastraipą pradėdami nuo 15 eilutės,
kuri prasideda žodžiais: „Saugokitės netikrų pranašų“ ir
baigiasi „ Aš niekada jūsų nepažinojau“, kad pamatytumėte,
jog jūs, brangusis krikščioni, neturite ko bijoti.
Jėšua
nekalba apie krikščionis, Jis kalba apie melagingus pranašus,
netikrus krikščionis, neatgimusius žmones, kurie bažnyčioje
veikia Jėzaus vardu skelbdami, kad daro didžius darbus dėl Dievo,
nors tą paskutinę dieną Jėšua bus priverstas pasakyti jiems, „Aš
jūsų niekada nepažinojau, pasitraukite nuo manęs nusidėjėliai“.
(Pažiūrėkime
į šias eilutes, kurios kalba apie du namus, vieną pastatytą ant
smėlio (netikri pranašai/ netikri tikintieji) ir kitą pastatytą
ant uolos (Uola/ Jėšua) - tai kalba tą patį dalyką, kaip
anksčiau, netikras namas sugrius, o tikras - išsilaikys.
Trys
orientyrai
Be
konteksto mes turime paklausti šituos klausimus: Ar išmesti
krikščionį iš dangaus atitiktų
Jėšua charakterį,
tokį kokį matome evangelijose? Ar yra nors vienas pavyzdys, kai Jis
sakė, kad nors vienas tikras tikintysis bus pasmerktas į pragarą?
Atsakymas yra ne. Ar yra, kur nors Apaštalų darbuose arba laiškuose
pasakyta, kad tikras tikintysis ir Jėšua mokinys gali prarasti
dangų? Atsakymas yra ne.
Veiksmas
-
ar mes matome kokį nors veiksmą aprašytą Evangelijose ar Apaštalų
darbuose, kuris teigtų, kad tikri mokiniai, kurie stengiasi
vaikščioti su Viešpačiu, eis į pragarą? Ne.
Žodis
- Ar
galime rasti skyrių ir eilutę Naujajame Testamente, kurie sako, kad
tikri Jėšua mokiniai vis dar gali pakliūti į pragarą? Atsakymas
yra ne.
Todėl,
pagal kontekstą, Jėšua charakteris, Jėšua veiksmai, ir Žodis,
leidžia mums spręsti, kad jei Jėšua sakė „Ne kiekvienas kuris
sako man, „Viešpatie, Viešpatie“ įeis į dangų“, iš tiesų
Jis kalbėjo apie netikrus tikinčiuosius, netikrus krikščionis.
Tokiu
pat būdu mano pastorius 1980 metais suabejojo dėl to, ką Barbara
ir aš tariamai galėjome pasakyti, nes jis pažinojo mūsų
charakterio kokybę, todėl paklauskite savęs: Ar tai panašu į
Jėšua, kurį aš pažįstu, kurį aš mačiau Evangelijose? Jei
atsakymas yra ne, gilinkis į kontekstą, ieškok aprašytų panašių
veiksmų evangelijose, ir bandyk surasti 2 ar 3 eilutes, kurios
paremtų tą teiginį - ar nors viena iš jų prieštarauja to
mokytojo teiginiams.
Kitą
savaitę- kultūrinis kontekstas,
Palaiminimai,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.