Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Pažinti Žodį? 1 dalis


John Fenn, 2012 m. rugpjūčio mėn. 24 d.,

Sveiki visi,

Aš nemanau, kad kada nors yra buvusi tokia krikščionių karta, tiek blaškoma kiekvieno mokymo vėjo, žmonių apgaulės ir suktų triukų, kaip ši karta. Todėl yra labai gera priežastis apie tai kalbėti ir ši mokymų serija bus būtent apie tai.

Pabandykite įsivaizduoti tikėjimą paremtą kažkuo kas tariamai teigiama Biblijoje. Na pavyzdžiui, ką manote apie Jėzaus sugrįžimą 2012-12-21? Kažkas jums gali parodyti Raštu pagrįstą formulę įrodančią tai. O jei kas pasakytų, kad jau daugiau nėra nei atskaitomybės, nei nuodėmės ir taip pat pateiktų Rašto vietą? Ar pritariate, kad moterys turi tylėti visuose bažnyčios tarnavimuose ir/ar būti visiškai nepasidažiusios? Yra tikėjimo srovė mananti būtent taip.

Kaip gi mes atsiduriame tokioje būklėje? Kaip galime būti saugūs girdėdami tokį mokymą ir kaip galime nuspręsti ar tai Dievas ar žmogus? Leiskite man paklaidžioti laiko koridoriais.

Prieš tai
Buvo metas kai tik tam tikros seminarijos ugdė dvasininkus, kurie negyveno santuokoje. Tomis dienomis norėdamas studijuoti mediciną, turėdavai nuvykti į specializuotą koledžą. Norėdamas studijuoti teisę, turėdavai nuvykti į specializuotą koledžą mokytis teisės. Tokiu pat būdu norėdamas studijuoti apie Dievą vykdavai specializuotą koledžą, seminariją, mokytis apie Dievą. Tada buvo manoma, kad tiktai pastorius/ kunigas/ tarnautojas suprasdavo Raštą, kadangi paprastam žmogui būdavo per sudėtinga jį suprasti. Tokia buvo kultūra.

Nors struktūra buvo labai ribota, nauda buvo tokia, jog per visas denominacines linijas krikščionybė daugmaž laikėsi ant to paties dvasinio branduolio. Tuo metu protestantiškos denominacijos tvirtai laikėsi branduolinių tikėjimo tiesų, kurios daugiau ar mažiau buvo paremtos Žodžiu, o stabmeldiški Romos katalikai joms kėlė įtarimą, kadangi visi žinojo, jog Marijos ir šventųjų garbinimo Rašte nebuvo.

Štai kas vyksta kaimynystėje!
Juokingas įvykis nutiko vieną dieną pakeliui į bažnyčią kažkur tarp 1960-ųjų ir 1970-ųjų. Charizmatinis prabudimas prasiveržė daugelyje denominacijų. Žmonės buvo krikštijami Šventąja Dvasia ir gaudavo kalbų dovaną greičiau nei denominacijos sugebėdavo prie to prisitaikyti. Visų denominacijų nariai vos tik pakrikštyti Šventąja Dvasia pradėdavo rinktis namuose „maldai ir šlovinimui“. Metam savo bažnyčios nario kortelę už durų. Skamba klavesinas - šloviname Jėzų!

Krikščioniškas knygynas
Greitai leidėjai ir muzikantai pradėjo prekiauti šiems, kažkada buvusiems pavyzdingiems bažnyčios lankytojams, „sugadintiems“ Šventosios Dvasios krikšto ir jų maldų bei šlovinimo susirinkimų. Krikščioniški knygynai buvo perkrauti daugybe Biblijos vertimų bei knygų, kurių autoriai rašė apie Dievą. Plito krikščioniškos muzikos įvairovė pradedant nuo liaudies ir baigiant Jėzaus kultūros hipių bei sunkiojo roko muzika. Atsirado net krikščioniškų plakatų išleistų kompanijos „Argus“, juvelyrikos ir marškinėlių... Tuo metu iki pilnos krikščionybės mūsų tautai (amerikiečių tautai – vert. pastaba) tetruko vieno žingsnio.

Dievo Žodis jau nebuvo laikomas seminaristų nelaisvėje, jis tapo prieinamas paprastam žmogui. Domiesi angelais? Gali rasti Bilio Grahamo knygų iš konservatyviosios pusės ir Čarlio & Francis Hunterių iš ekstremaliosios pusės. Nori sužinoti apie Šventosios Dvasios krikštą? Gali paskaityti Džono Šerilio „Jie kalba kitomis kalbomis“, o jei esi iš episkopalinės bažnyčios – skaityk tėvo Denio Benteto medžiagą.

Žodžio sumenkinimas
Greitai kiekvienas turėjo mažiausiai vieną nuomonę Dievo tema, kadangi aplink buvo begalė balsų šiuo klausimu. Žmonės nustojo studijuoti patį Žodį ir iškeitė jį į kitų nuomones.

Per trumpą laiką žmonės nuklydo nuo paprastos meilės Dievui iki noro kažką iš Jo gauti – pinigų, šeimos išgelbėjimo, sėkmės, sveikatos. Jie pradėjo kurti formules pagrįstas tuo, ką neva kalbėjo Dievas.

Tikėjimo Žodis
1980-aisiais iškilo Tikėjimo Žodžio judėjimas su centrine žinia apie Dievo ir Jo Žodžio vientisumą. Tai atrodė Dievo atsakymas į 1970-ųjų beprotystę ir sugrąžino balansą daugeliui bei išmokė juos palyginti X mokymą su Žodžio vientisumu.

1990-aisiais Tikėjimo Žodžio mokiniai norėdami pasipelnyti pakreipė Žodį savo naudai ir klestėjimo judėjimas kartu su savo formulėmis įgavo pagreitį. Paprasta taisyklė „Jei aš padarysiu x tada Dievas padarys x“ įsiskverbė ir tebeteka skirtingose tikėjimo srovėse dar ir šiandien.

Dabar žmonės susirinkę šaukia ir rėkia ant Dievo bandydami priversti Jį nuleisti jiems prabudimą, tarsi jie norėtų žmonių išgelbėjimo labiau negu Tas, kuris atsiuntė savo Sūnų sunaikinti pasaulio nuodėmę. Tokių žmonių mintyse Dievas tampa priešu.

Tuo tarpu pasaulio kultūra su savo skambiais šūksniais ir viliojančiais vaizdeliais įteigė tam tikrą žmonių mąstymo būdą, vietoj to, kad drąsintų juos pačius mąstyti. Šis modelis suveikė taip pat ir bažnyčioje, kur krikščionys pamynę sveiką nuovoką ir savigarbą pasiduoda manipuliacijai daryti tokius dalykus Dievo vardu, kokių niekas sveiku protu nedarytų. Tau jau nereikia mąstyti - pastorius padarys tai už tave! Viskas pagal formulę. Biblijoje jie siekė Dievo, šiandieną mes ieškome formulių. Liūdna.

Internetas
Dabar visi šitie balsai surado savo vietą internete. Atsirado dar daugiau žmonių tikinčių, jog tie garsūs šūkiai yra tai, ką sako Žodis. Deja, realybėje yra didelis skirtumas tarp to, ką sako kažkas ir ką sako Žodis. Nepaisant mūsų laisvės ir žinių, žmogiškoji prigimtis išlieka tingi. Žmonės nori, kad Mozė pasikalbėtų su Dievu ir perduotų visiems Jo žodžius, vietoj to, kad patys pažintų Dievą artimiau ir asmeniškai.

Nauja karta
Yra alkanų žmonių, kurie paprasčiausiai trokšta pažinti Dievą, be jokių slaptų kėslų ar norų kažką iš Jo gauti. Jie buvę susirinkimuose, kuriuose jaučiama aiški bendruomenės manipuliacija, jie matę veidmainystės, bandę formulių, tačiau likę tušti. Jie nori Jo!

Dvasinė tiesa
Dvasinės būtybės gali kalbėti – tai yra faktas. Ne Koko gorilų ženklų kalba, bet spontaniška kalba. Tik dvasiniai kūriniai gali tai daryti – Dievas, angelai, žmonės. Tai reiškia, kad skiriamasis dvasinės būtybės bruožas yra kalba.

Laiško Hebrajams 1:1-3 sako, kad Tėvas įvairiais būdais praeityje yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, visą laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse.

Drauge su Jo apsireiškimu Evangelijose, Tėvo Žodis buvo apreikštas žmonijai vaikščiojantis Edeno sode kartu su Adomu ir Ieva. Biblija yra per amžius einanti užrašų kolekcija, bylojanti Jo pasirodymus ir įtaką žmonių gyvenimuose. Kaip sako Petras: „...kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“ (2 Petro 1:21). Šie užrašai yra šiandieninė Biblija.

Žmones pažinsi pagal jų žodžius
Savo senelį aš pažinojau vieninteliu būdu – būdamas su juo ir klausydamas jo žodžių. Jis buvo nosies, ausų ir gerklės ligų gydytojas ir man patikdavo leisti laiką kartu su juo. Kai buvau mažas berniukas sekmadieniais jis pasiimdavo mane į ligoninės vizitacijas. Jis įeidavo į kieno nors palatą, šiltai pasisveikindavo, apžiūrėdavo pacientą, šiek tiek pasikalbėdavo su juo ir judėdavo pirmyn. Jis man pasakodavo apie medicininius dalykus, apie pacientus, kodėl jie turėjo tokius sutrikimus, jų šeimas, ir kitus svarbius dalykus, kurie aptarinėjami tik tarp anūko ir senelio. Aš pažinau jį, nes mes kalbėjomės ir leisdavome laiką kartu.

Lygiai taip pat ir Tėvas. Mes Jį pažįstame iš užrašyto Žodžio, kuris liudija apie Jėzų bei praleisdami laiką Jo artume. Tėvas gyvena mumyse, kad mes galėtume su Juo kalbėtis, jausti Jo buvimą viduje ir bendrauti su Juo minties greičiu.

Žmonės manęs klausia kuo aš esu toks ypatingas, jog Jėzus man pasirodo, kad pamokytų ar duotų pranašiškus žodžius. Pirmiausiai, tai yra malonė. Antroji ir svarbiausia kelio pas Jėzų dalis – visų pirma yra mylėti Tėvą, ką aš ir darau.

Bet jei visa tai atidėsime į šalį, Jis pasirenka pasirodyti ar kažką papasakoti man, nes aš esu įsitvirtinęs Žodyje ir Dvasioje. Jis žino, kad aš nenuklysiu nuo balanso ar sukvailiosiu Jo atžvilgiu. Aš esu saugus. Apsidairyk aplinkui – yra daugybė, kurie turėjo dvasinių patyrimų, tačiau jie pakvaišta ir Tėvas negali jiems patikėti daugiau. Jie perfiltruoja savo patirtį per religinį ar kultūrinį filtrą ar dar prideda prie to ką patyrė, vietoj to, kad paprasčiausiai pasidalintų tuo kas nutiko. Aš esu saugus, kadangi aš pažįstu Žodį ir Dvasią ir nesistengiu išaukštinti savo vardo... kalbu su jumis tiesiai, bet nuoširdžiai.

Tai štai kuo aš noriu pasidalinti šioje serijoje, kad Tėvas ir Viešpats patikėtų jums dar didesnį apreiškimą. Tikras dvasinių dalykų pažinimas – tai Jo kelių pažinimas. Išmokite ignoruoti kitus balsus ir girdėti tik Ganytojo balsą. Draugai, pasilikite harmonijoje -tai gali pakeisti jūsų gyvenimą!

Palaiminimai,

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą