Kodėl krikščionys taip greitai įsižeidžia? 4 dalis

John Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 14 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Kur tu nubrėži liniją?

Kaip gali krikščionys nesutarti vienas su kitu, patirti konfliktą ir galbūt netgi išsiskirti bei pasukti kiekvienas savo keliu neįsižeidę?

Apd 1:8 Jėšua (Jėzus) pasakė mokiniams, kad jie bus Jo liudytojais, apžvelgdamas palaipsniui augančias sferas, ir mes panaudosime šitą pavyzdį, kad nubrėžtume skiriamąją liniją tarp įsižeidimo ir nesutarimo.

„... ir jūs būsite mano liudytojais Jeruzalėje, Judėjoje, Samarijoje ir iki tolimiausių žemės pakraščių“.

Mūsų atveju vidinė sfera, Jeruzalė, esi tu pats (sutuoktinis), jauni vaikai namuose. Kitas ratas - išorinė sfera – tai Judėja. Jeruzalę supo Judėja ir tai atstovauja jūsų platesnę šeimą, kurią turite už savo natūralios šeimos ribų. Jei jūs neturite savo natūralios šeimos, Judėja atstovauja tavo artimiausius draugus ir patikėtinius, galbūt netgi artimiausią bendradarbį arba mokyklos draugą.

Judėjos išorėje yra Samarija. Jėšua laikais samariečiai nebuvo žydai, taigi mums jie atstovauja neišgelbėtus žmones, su kurias palaikome ryšius ir bendraujame savo gyvenime – šeima, bendradarbiai, kaimynai, draugai. Tolimiausios žemės dalys Jėšua laikais reiškė platų pasaulį už Samarijos ribų, o mums jis atstovauja svetimus žmones, su kuriais mes susitinkame gyvenime tvarkydami savo reikalus viešai ir darbe.

Žmonės, esantys kiekvienoje iš šitų sferų „Jeruzalės“ išorėje, gali susidaryti nuomonę apie tave, tavo elgesį, sprendimus, ar netgi apie tai, kaip tu augini savo vaikus. Tumpai sakant, jie gali turėti progą įsižeisti ant tavęs, ir tu ant jų. Reikia žinoti, kur tos ribos ir linijos, kur jie ir tu gali bendrauti.

Ribų nustatymas

Žmonės įsižeidžia tuomet, kai galvoja, kad kitas asmuo turi mąstyti taip kaip jie, bet taip nėra.

Prieš eilę metų mes pažinojome motiną, kuri krūtine maitino savo 5 metų vaiką. Berniukas turėjo miklias rankutes. Kartu su keliais žmonėmis mes stebėjome, kai berniukas priėjo prie mamos, atsegė jos palaidinės viršų jai dar nesuspėjus atsiprašyti ir pasiruošti jo maitinimui. Visi kiti susirinkime, išskyrus ją suprato Dievo perspėjimą nustoti maitinti krūtine vaiką, kai jam išdygsta dantys.

Jeruzalė

Šitos mamos „Jeruzalė” buvo ji pati ir jos rūpestis savo sūnumi. Visi kiti surinkime buvo Judėja. Keletas moterų smarkiai nesutiko su ta moterimi, pora iš jų įsižeidė ir supyko, susierzino, pasibjaurėjo ir atsisakė dalyvauti bet kokioje surinkimo veikloje, kur buvo ta moteris, kad nereikėtų stebėti kaip 5 metų vaikas nurenginėja mamą per priešpiečių pertrauką!

Štai čia yra linija – kiek laiko žindyti kūdikį buvo jos reikalas, nes tai buvo jos „Jeruzalės“ sritis. Už to vidinio rato ribų žmonės galėjo pasibjaurėję purtyti savo galvas, apkalbinėti ją už jos nugaros, bet kokiu atveju – jie buvo neteisūs prieš Dievą dėl savo įsižeidimo, nors dėl paties žindymo, jie buvo teisūs. Užuot įsižeidus jie turėjo melstis už tą mamą, kuri nenorėjo savo pirmagimiui leisti „užaugti“. Skirtingi dalykai nebūtinai yra blogi, jie tiesiog yra kitokie.

Garbinimo lyderiai

Vyras ir žmona buvo garbinimo komandos dalis, ir kol jie buvo patys talentingiausi muzikantai ir dainininkai, jie buvo ištikimi ir jautrūs Šventajai Dvasiai. Bet dvi moterys, kurios buvo geriausios draugės, ir kurios turėjo puikius balsus, paprašė manęs vietoj tos poros paskirti jas į garbinimo komandą. Moterys buvo įsižeidę dėl tos poros ir nejaukiai jautėsi, kai ta pora buvo scenoje.

Štai čia yra linija – pora nebuvo jų Jeruzalėje, jie buvo Judėjoje. Faktiškai surinkimas buvo dalis mano Judėjos, nes aš buvau pastorius. Ir šios poros dalyvavimas garbinimo komandoje buvo dalimi jų Judėjos taip pat. Bet aš turėjau valdžią tai garbinimo komandai, taigi tų moterų prašymas buvo šiurkštus ir netinkamas. Joms reikėjo ginti savo Jeruzalę – savo širdį ir darbą – ir nesivelti į tą situaciją.

Ne tavo reikalas, Petrai

Jono 21:20-22 Jėšua ką tik buvo pasakęs Petrui, kad kai jis pasens, bus nukryžiuotas, o Petras pamatė Joną, kuris jais sekė, kai jie vaikščiojo bei kalbėjo, ir paklausė Viešpaties „O kaip bus su juo?“.

Jėšua kalbėjo Petrui apie jo „Jeruzalę“ - jo likimą ir tikėjimą. Petras tada paklausė apie Jono „Jeruzalę“ - tai nebuvo jo reikalas. Jėšua patvirtino šį teiginį klausdamas. „Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?“

Tai yra gera Biblijos pamoka, mergaitės ir berniukai: Kas gi tau? Ach, kai tai liečia kieno nors „Jeruzalę“, mes neturim teisės įsižeisti – mes galim nesutikti, suprasti dalykus kitaip ir elgtis kitaip, bet čia nėra pagrindo nutraukti draugystę dėl įsižeidimo.

Gerai, kad Petras neįsižeidė, bet mūsų dienomis ši situacija gali būti pritaikyta, kai kas nors paaukštinamas darbe, arba pasirenkamas atlikti užduočiai, kai atmetamas prašymas dalyvauti savanoriu surinkimo programoje - tokios situacijos gali ką nors paskatinti įsižeidus klausti dėl kitų žmonių „Jeruzalės“. Bet kas jiems darbo? Kas MAN? Ar jiems rūpi, kaip aš jaučiuosi? (Ne) Ar jiems rūpi, ką aš galvoju? (Ne).

Tai drąsu!

Mt 16:23, kai tik Jėšua pasakė mokiniams, kad Jis bus nužudytas ir trečią dieną prikeltas iš numirusiųjų, Petras pasikvietė Jį į šalį ir sudraudė: „Jokiu būdu, Viešpatie, taip neturi Tau atsitikti!“

Mes žinome, kad ėjimas ant kryžiaus buvo dalis Jėšua „Jeruzalės“. Tai buvo priežastis dėl kurios Jis atėjo į šį pasaulį. Taigi, kuomet Petras pasiūlė neiti ant kryžiaus, Jėšua atsakė: „Eik šalin, šėtone, tu mane įžeidi, nes tu mąstai nepaisydamas Dievo interesų, bet žmogaus“ (vertimas iš anglų k.). Jėšua turėjo apginti Savo „Jeruzalę“ nuo visų planų, kurie skyrėsi nuo Tėvo plano.

Jėšua tęsė sakydamas: „Jei kas nors nori sekti manimi, turi atsižadėti savęs ir imti savo kryžių“. Kaip tu atsižadi savęs? Tu atsižadi savęs, kai mąstai apie planą kieno nors kito gyvenime, kitokį negu jam turi Tėvas, tu atmeti mintis apie jį, apie to plano pakeitimą, ir tu atmeti pagundymą primesti tai, ką tu manai, kad jie turi daryti.

„Paėmimas kryžiaus“ kankinimo priemonė, tai ne nuoroda apie kiekvieną sunkumą. Jėšua pasakė būtent, jog tai pirmiausia mąstymas, po to primetimas to, ką tu manai, kad yra Dievo planas kitam asmeniui, tai yra neteisinga ir klaidinga. Jei taip darai – laikyk savo burną užčiauptą ir mintis nelaisvėje paklusnume Kristui, tai yra „kryžiaus paėmimas“. Tai daugeliui yra kankinimas, ar ne?

Galvok apie savo gyvenimą ir kitų gyvenimus pagal tas besiplečiančias sferas. Išlaikyk santykius tų Dievo nustatytų sferų ribose ir pasitikėk tuo, kaip Dievas veda tave, gali pasiūlyti savo mintis, bet neįsižeisk jei kažkas tvarkosi savo paties sferos ribose. Tai yra gilūs principai, kuriais aš pasidalinau ir aš neturiu daugiau vietos ir laiko parašyti apie tai detaliau, bet pažink Dievo kelius ir leisk Šventajai Dvasiai pritaikyti šituos dalykus tavo gyvenime.

Tai grąžina mus prie starto - „Tas, kuris myli savo brolį, gyvena šviesoje ir nieko piktinančio jame nėra“. Vaikščiok meilėje ir tu užuot įsižeidęs, tapsi maldos kariu.

Kitą savaitę nauja tema.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com