John
Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 14 d.,
Sveiki
visi,
Kur
tu nubrėži liniją?
Kaip
gali krikščionys nesutarti vienas su kitu, patirti konfliktą ir
galbūt netgi išsiskirti bei pasukti kiekvienas savo keliu
neįsižeidę?
Apd
1:8 Jėšua (Jėzus) pasakė mokiniams, kad jie bus Jo liudytojais,
apžvelgdamas palaipsniui augančias sferas, ir mes panaudosime šitą
pavyzdį, kad nubrėžtume skiriamąją liniją tarp įsižeidimo ir
nesutarimo.
„...
ir jūs būsite mano liudytojais Jeruzalėje, Judėjoje, Samarijoje
ir iki tolimiausių žemės pakraščių“.
Mūsų
atveju vidinė sfera, Jeruzalė, esi tu pats (sutuoktinis), jauni
vaikai namuose. Kitas ratas - išorinė sfera – tai Judėja.
Jeruzalę supo Judėja ir tai atstovauja jūsų platesnę šeimą,
kurią turite už savo natūralios šeimos ribų. Jei jūs neturite
savo natūralios šeimos, Judėja atstovauja tavo artimiausius
draugus ir patikėtinius, galbūt netgi artimiausią bendradarbį
arba mokyklos draugą.
Judėjos
išorėje yra Samarija. Jėšua laikais samariečiai nebuvo žydai,
taigi mums jie atstovauja neišgelbėtus žmones, su kurias palaikome
ryšius ir bendraujame savo gyvenime – šeima, bendradarbiai,
kaimynai, draugai. Tolimiausios žemės dalys Jėšua laikais reiškė
platų pasaulį už Samarijos ribų, o mums jis atstovauja svetimus
žmones, su kuriais mes susitinkame gyvenime tvarkydami savo reikalus
viešai ir darbe.
Žmonės,
esantys kiekvienoje iš šitų sferų „Jeruzalės“ išorėje,
gali susidaryti nuomonę apie tave, tavo elgesį, sprendimus, ar
netgi apie tai, kaip tu augini savo vaikus. Tumpai sakant, jie gali
turėti progą įsižeisti ant tavęs, ir tu ant jų. Reikia žinoti,
kur tos ribos ir linijos, kur jie ir tu gali bendrauti.
Ribų
nustatymas
Žmonės
įsižeidžia tuomet, kai galvoja, kad kitas asmuo turi mąstyti taip
kaip jie, bet taip nėra.
Prieš
eilę metų mes pažinojome motiną, kuri krūtine maitino savo 5
metų vaiką. Berniukas turėjo miklias rankutes. Kartu su keliais
žmonėmis mes stebėjome, kai berniukas priėjo prie mamos, atsegė
jos palaidinės viršų jai dar nesuspėjus atsiprašyti ir
pasiruošti jo maitinimui. Visi kiti susirinkime, išskyrus ją
suprato Dievo perspėjimą nustoti maitinti krūtine vaiką, kai jam
išdygsta dantys.
Jeruzalė
Šitos
mamos „Jeruzalė” buvo ji pati ir jos rūpestis savo sūnumi.
Visi kiti surinkime buvo Judėja. Keletas moterų smarkiai nesutiko
su ta moterimi, pora iš jų įsižeidė ir supyko, susierzino,
pasibjaurėjo ir atsisakė dalyvauti bet kokioje surinkimo veikloje,
kur buvo ta moteris, kad nereikėtų stebėti kaip 5 metų vaikas
nurenginėja mamą per priešpiečių pertrauką!
Štai
čia yra linija – kiek laiko žindyti kūdikį buvo jos reikalas,
nes tai buvo jos „Jeruzalės“ sritis. Už to vidinio rato ribų
žmonės galėjo pasibjaurėję purtyti savo galvas, apkalbinėti ją
už jos nugaros, bet kokiu atveju – jie buvo neteisūs prieš Dievą
dėl savo įsižeidimo, nors dėl paties žindymo, jie buvo teisūs.
Užuot įsižeidus jie turėjo melstis už tą mamą, kuri nenorėjo
savo pirmagimiui leisti „užaugti“. Skirtingi dalykai nebūtinai
yra blogi, jie tiesiog yra kitokie.
Garbinimo
lyderiai
Vyras
ir žmona buvo garbinimo komandos dalis, ir kol jie buvo patys
talentingiausi muzikantai ir dainininkai, jie buvo ištikimi ir
jautrūs Šventajai Dvasiai. Bet dvi moterys, kurios buvo geriausios
draugės, ir kurios turėjo puikius balsus, paprašė manęs vietoj
tos poros paskirti jas į garbinimo komandą. Moterys buvo įsižeidę
dėl tos poros ir nejaukiai jautėsi, kai ta pora buvo scenoje.
Štai
čia yra linija – pora nebuvo jų Jeruzalėje, jie buvo Judėjoje.
Faktiškai surinkimas buvo dalis mano Judėjos, nes aš buvau
pastorius. Ir šios poros dalyvavimas garbinimo komandoje buvo dalimi
jų Judėjos taip pat. Bet aš turėjau valdžią tai garbinimo
komandai, taigi tų moterų prašymas buvo šiurkštus ir netinkamas.
Joms reikėjo ginti savo Jeruzalę – savo širdį ir darbą – ir
nesivelti į tą situaciją.
Ne
tavo reikalas, Petrai
Jono
21:20-22 Jėšua ką tik buvo pasakęs Petrui, kad kai jis pasens,
bus nukryžiuotas, o Petras pamatė Joną, kuris jais sekė, kai jie
vaikščiojo bei kalbėjo, ir paklausė Viešpaties „O kaip bus su
juo?“.
Jėšua
kalbėjo Petrui apie jo „Jeruzalę“ - jo likimą ir tikėjimą.
Petras tada paklausė apie Jono „Jeruzalę“ - tai nebuvo jo
reikalas. Jėšua patvirtino šį teiginį klausdamas. „Jei Aš
noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas
gi tau?“
Tai
yra gera Biblijos pamoka, mergaitės ir berniukai: Kas
gi tau?
Ach, kai tai liečia kieno nors „Jeruzalę“, mes neturim teisės
įsižeisti – mes galim nesutikti, suprasti dalykus kitaip ir
elgtis kitaip, bet čia nėra pagrindo nutraukti draugystę dėl
įsižeidimo.
Gerai,
kad Petras neįsižeidė, bet mūsų dienomis ši situacija gali būti
pritaikyta, kai kas nors paaukštinamas darbe, arba pasirenkamas
atlikti užduočiai, kai atmetamas prašymas dalyvauti savanoriu
surinkimo programoje - tokios situacijos gali ką nors paskatinti
įsižeidus klausti dėl kitų žmonių „Jeruzalės“. Bet kas
jiems darbo? Kas MAN? Ar jiems rūpi, kaip aš jaučiuosi? (Ne) Ar
jiems rūpi, ką aš galvoju? (Ne).
Tai
drąsu!
Mt
16:23, kai tik Jėšua pasakė mokiniams, kad Jis bus nužudytas ir
trečią dieną prikeltas iš numirusiųjų, Petras pasikvietė Jį į
šalį ir sudraudė: „Jokiu būdu, Viešpatie, taip neturi Tau
atsitikti!“
Mes
žinome, kad ėjimas ant kryžiaus buvo dalis Jėšua „Jeruzalės“.
Tai buvo priežastis dėl kurios Jis atėjo į šį pasaulį. Taigi,
kuomet Petras pasiūlė neiti ant kryžiaus, Jėšua atsakė: „Eik
šalin, šėtone, tu mane įžeidi,
nes tu
mąstai nepaisydamas Dievo interesų,
bet žmogaus“ (vertimas iš anglų k.). Jėšua turėjo apginti
Savo „Jeruzalę“ nuo visų planų, kurie skyrėsi nuo Tėvo
plano.
Jėšua
tęsė sakydamas: „Jei kas nors nori sekti manimi, turi atsižadėti
savęs ir imti savo kryžių“. Kaip tu atsižadi savęs? Tu
atsižadi savęs, kai mąstai apie planą kieno nors kito gyvenime,
kitokį negu jam turi Tėvas, tu atmeti mintis apie jį, apie to
plano pakeitimą, ir tu atmeti pagundymą primesti tai, ką tu manai,
kad jie turi daryti.
„Paėmimas
kryžiaus“ kankinimo priemonė, tai
ne nuoroda apie kiekvieną sunkumą. Jėšua pasakė būtent, jog tai
pirmiausia mąstymas, po to primetimas to, ką tu manai, kad yra
Dievo planas kitam asmeniui, tai yra neteisinga ir klaidinga. Jei
taip darai – laikyk savo burną užčiauptą ir mintis nelaisvėje
paklusnume Kristui, tai yra „kryžiaus paėmimas“. Tai daugeliui
yra kankinimas, ar ne?
Galvok
apie savo gyvenimą ir kitų gyvenimus pagal tas besiplečiančias
sferas. Išlaikyk santykius tų Dievo nustatytų sferų ribose ir
pasitikėk tuo, kaip Dievas veda tave, gali pasiūlyti savo mintis,
bet neįsižeisk jei kažkas tvarkosi savo paties sferos ribose. Tai
yra gilūs principai, kuriais aš pasidalinau ir aš neturiu daugiau
vietos ir laiko parašyti apie tai detaliau, bet pažink Dievo kelius
ir leisk Šventajai Dvasiai pritaikyti šituos dalykus tavo gyvenime.
Tai
grąžina mus prie starto - „Tas, kuris myli savo brolį, gyvena
šviesoje ir nieko piktinančio jame nėra“. Vaikščiok meilėje
ir tu užuot įsižeidęs, tapsi maldos kariu.
Kitą
savaitę nauja tema.
Gausių
palaiminimų!
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.