John
Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 7 d.,
Kaip
neįsižeisti ir nugalėti įsižeidimą
„Kas
myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nėra nieko
piktinančio“
(1 Jn 2:10)
Greitas
ir lengvas atsakymas, kaip atleisti įsižeidus arba apsisaugoti nuo
jo – tai mylėti tą, kuris sudaro tau galimybę įsižeisti. Kaip
tai padaryti? Tai - šio straipsnio tema.
Nr.1
- Sustabdyk
savo emocijas
Mt
19:16-30, prie Jėšua (Jėzaus) priėjo vyras, kurį visi pažinojo,
kaip „jauną turtingą valdininką“. Pokalbio pabaigoje tas vyras
buvo pakviestas tapti mokiniu, jeigu viską parduos.
Kaip
jūs žinote, kad „jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo
daug turto“. Jėšua čia turėjo puikią galimybę įsižeisti.
Įsižeidimas yra apibūdinamas kaip kažkas, kas sąlygoja
išankstinę nuostatą, arba tampa kliūtimi. Ar galite įsivaizduoti?
Pats Viešpats pakviečia žmogų Jį sekti, bet tasai nueina šalin,
nes myli turtą labiau nei Dievą.
Ar
Jėšua supyko? Ar tas jaunas žmogus nežinojo, kas jį kviečia?!
Argi jis nežinojo, kokia amžina šlovė jo laukia?! Nepaisant to,
Jėšua neparodė nei mažiausio pykčio, nei susierzinimo, nei
apmaudo ar nepasitenkinimo, kai tas žmogus nuėjo šalin. Jis nėjo
jam iš paskos.
Ir
tai esminis dalykas. Jėšua suprato, kad tai buvo to žmogaus
sprendimas, tai buvo jo istorija. Jėšua nesutiko su jo sprendimu,
bet tai buvo jo sprendimas. Jėšua neleido emocijoms, dėl to kas
buvo gerai ar blogai užtemdyti Savo meilės jam. Jis
išreiškė savo meilę žmogui išplėsdamas pakvietimą elgtis
teisingai.
Mes
pakliūvame į bėdą, kai bandome įpiršti tai, ką mes manome
esant teisinga, arba tai, kaip mes manome, kad asmuo turėtų elgtis,
arba tai, kaip jie įžeidė mūsų jausmus, arba blogai elgiasi. Mes
bandome tai įpiršti į jų gyvenimus net nepaisydami ar jie nori
tos mūsų nuomonės, patarimo, plano, ar ne. Tuomet mes
įsiskaudiname, kai jie mus užpykdo. Ir mes pykstame, nes jie nedaro
to, ką mes manome esant teisinga jiems daryti.
Jėšua
norėjo, kad jaunuolis sektų Jį, bet nevertė jo tai daryti, tik
pakvietė. Meilė
išplečia pakvietimą daryti tai, kas gera, bet neįsižeidžia, kai
pakvietimas atmetamas.
Nr.2
– Apmąstyk
„Tada
Jėšua tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtingas
sunkiai įeis į dangaus karalystę“.
Jei
Jėšua būtų įsižeidęs, šitie žodžiai būtų tokie: „Aš
sakau jums, aš iš tiesų įsižeidęs, kad jis nuėjo šalin. Jis
turėtų būti tobulas. Negi jis nežino, jog Aš sunkiai dirbu tam,
kad padaryčiau vietos jam? Negi jis nežino, per ką Aš praėjau?
Negi jis nežino, ką tai man kainuoja? Aš esu Viešpats!”
Bet
vietoj to, Jėšua neperžengė emocinės linijos… Jis pasilaikė
Savo nuomonę Sau. Jis susimąstė apie žmogaus sprendimą
žvelgdamas į didesnį paveikslą.
Pradėkite
nuo didesnės perspektyvos – jūs nenorite, kad tas žmogus eitų į
pragarą. Todėl jūs meldžiatės už jį. Tuomet padarykite šiek
tiek mažesnį ratą – jūs nenorite, kad jis prarastų savo šeimą,
darbą, sveikatą, protą, ir t.t. Tada dar labiau jį sumažinkite
iki pradžios, iki to įvykio su jumis, visa tai darykite
nepasiduodamas emocijoms, susitelkęs į amžinąjį gyvenimą, bet
ne į jausmus.
Jei
jūs susitelksite ir nukreipsite savo jausmus melstis už jį,
sugrįžkite prie paskutinio laiko, kai jūs galėjote sąžiningai
melstis už jį su tyra širdimi, netgi jei jūs pradėjote tik
nenorėdami, kad jis eitų į pragarą. Dabar suvokite, kad dėl kai
kurių žmonių, tai bus tikra kova, bet jūs galite tai padaryti!
Nr.3
– Neturėk jokios kitos nuomonės tik skyrių ir eilutę
Nesigilink
į jų emocinį bagažą, mes turime teisti vaisius, o ne širdis.
Vaisius yra kažkada apvaisinto medžio matomas rezultatas. Persikas
ar gilė, ar apelsinas prasideda, kai užmezgamas žiedas – matomas
ir subrendęs vaisius pasirodo praėjus savaitėms ar mėnesiams po
užmezgimo.
Tavęs
tenai nebuvo, kai „vaisius“ privertęs juos pasakyti ar padaryti
jums kažką, užaugo jų širdyje. Viskas, ką tu žinai yra tai,
kad supuvęs vaisius buvo mestas į tavo daržą – vaisius, kuris
pradėjo augti seniai, tau nežinomomis aplinkybėmis. Teisk tik
„vaisių“, nebandyk susidaryti nuomonės, kas užaugino šitą
pagedusį obuolį.
Štai
taip tu myli juos - sustabdai savo emocijas, apsiribodamas vaisiumi
ir nenagrinėdamas kaip ir kodėl, nes teisti širdis yra Dievo
sritis. Tegu tavo malda būna pagrįsta Žodžiu apie tai, ką jie
turi daryti (arba patys galvokite apie tai, ką jūs turite daryti
sutinkamai su Žodžiu) - tiesiog mylėk juos, nes žinai, kad tas
sugedęs vaisius, tai nėra tikrasis asmuo, bet kažkada praeityje į
juos patekusios blogos sėklos rezultatas). Kadangi tu nenori, jog
jie eitų į pragarą, tu palieki tuščią lauką savo prote apie
tai, kodėl jie padarė tai, ką padarė, ir tiesiog meldiesi už
juos bei ieškai būdų, kaip daryti jiems gera.
Prisimink
štai ką: jei kartą padarei tai ką galėjai, kad turėtum ramybę
su jais, o jie atsisako, tuomet
jų problema nebėra su tavimi, tai dabar jau priklauso Jėzui.
Nes jie, kaip rašiau praeitą savaitę, tapo stabmeldžiais ir stato
savo įsižeidimą tarp savęs ir Viešpaties, atsisakydami paklusti
Viešpaties Žodžiui.
Jei
tu esi tas, kurį įžeidė, tai yra tarp tavęs ir Jėšua, ir
užtenka tik trumpo momento, kad padarytum savo širdį teisią prieš
Dievą.
Supuvę
obuoliai
Pavyzdžiui,
jei kas nors įsižeidė ant tavęs, supyko, nedelsdamas atsiversk
Raštą ir žiūrėk kaip melstis už juos: „Kai eini melstis,
atleisk žmonėms, kurie nusižengė prieš tave“ ir „Rūstaukite
ir nenusidėkite“. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų
rūstybės!“. Jūs meldžiatės, kad jie vykdytų Žodį, nes jų
problema yra su Gyvuoju Žodžiu (Mk 11:25-26; Ef 4:26).
Suderink
savo nuomonę su skyriumi ir eilute - žinok,
kad tai ką jie privalo daryti yra paremta Raštu,
o ne
tuo ką jie galvoja, jog reikėtų daryti, kad būtų teisūs savo
pačių akyse – mylėk juos melsdamasis, jog jie vykdytų Žodį
tam, kad būtų teisūs prieš Tėvą ir Viešpatį.
Sugrįžk
atgal ir apmąstyk šituos žingsnius, sugrįžk emocionaliai nuo
problemos. Jei jie yra įsižeidę ant tavęs, tai yra jų problema.
Jei tu esi įsižeidęs – auk, tai ne dėl tavęs, o tam, kad
taptum panašesnis į Kristų visuose dalykuose. Ne tai yra svarbu,
kas teisus, o kas neteisus, neįrodinėk savo nuomonės. Viskas, ką
tu gali padaryti – tai pabandyti sudaryti taiką, bet tuomet kai tu
pasiūlei taiką, tai jau priklauso nuo jų ar ją priimti ar ne. Jei
jie nepasirinks taikos, tuomet tavo rankos yra švarios.
Šitas
žingsnis atgal tau padės pamąstyti - galbūt tu galėsi pamatyti,
kur jie bus po metų, jeigu jie nesusitvarkys su įsižeidimu, tikru
arba įsivaizduojamu, dėl ko jie tave kaltina. Tu gali pamatyti
išmintį ir didelį paveikslą, jei mąstysi Viešpatyje, prašydamas
jiems išminties meilėje, kad tu galėtum melstis už juos
efektyviai taip, kaip liepė Jėšua.
Kai
tai padarysi, tu galėsi NESUSIDARYTI asmeninės nuomonės, bet
verčiau TĖVO ir SŪNAUS nuomonę. Tu žinosi, kad jų širdyje yra
didesnės problemos, su kuriomis Dievas dirba, ir tai ne tavo
reikalas, todėl nesusidaryk kitos nuomonės, o tik tą, kurią
nurodo skyrius ir eilutė. Elkis teisingai, nes tiesa
reikalauja atsakomybės, štai kodėl visi stengiasi nuo jos pabėgti.
Pripažink visus blogus poelgius iš savo pusės, bet tada atleisk ir
judėk toliau.
Tas,
kuris myli savo brolį gyvena šviesoje, ir jame nėra nieko
piktinančio (to kas sukeltų įsižeidimą).
Jei
pakankamai ilgai gyveni, tu suvoki, kad dabar daug dalykų darytum
kitaip, jei tik būtum tada žinojęs tai, ką dabar žinai. Bet ilgo
bėgimo metu tai nieko nereiškia, svarbu tik išmokti pamoką ir,
kad širdis pasiliktų meilėje.
Kitą
savaitę: Kur
mes brėžiame liniją?
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.