John Fenn, 2012 m. kovo mėn. 24 d.,
Kodėl krikščionys įsižeidžia daug lengviau nei bet kurie kiti žmonės?
Jei norime atsakyti į šį klausimą turime gilintis į Žodį, tada nustatyti ką užuot paklusę Žodžiui, žmonės iš tiesų daro, ir tuomet pamatysime esminę problemą, kodėl krikščionys taip lengvai įsižeidžia ir yra linkę dėl to nutraukti santykius Kristuje. Manau, kad būsite nustebinti atsakymo.
Mes visi tai matėme arba buvome auka, o galbūt netgi buvome vykdytojais - asmeniškai pažįstamas krikščionis, straipsnis, TV, CD tiki kažkuo arba pasako kažką, kas įžeidžia asmenį ir dėl to jie staiga skubotai nusviedžiami į šalį kaip sulamdytas pieno maišelis, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi savaites.
Kodėl krikščionys yra tokie greiti išmesti žmones iš savo gyvenimo? Kodėl pastoriai sako: „Jei išeini iš mūsų surinkimo (priimtas pasirinkimas)... turi demoną, atveri save demonams, nes neturėsi apsaugos, nebūsi Dievo valioje, patirsi nelaimių ir dėl to žmonėms yra draudžiama kalbėti ar bendrauti su jais, ar netgi svekintis su jais viešai?
Kodėl daugeliu atvejų netikintys dažniau elgiasi kaip krikščionys nei patys krikščionys? Aš dažnai būnu apstulbęs, kaip žmonės savo darbe diena iš dienos pakenčia „sunkius“ žmones, dėl pinigų iškęsdami įvairiausius nepatogumus... diena iš dienos. Nors, kai brolis ar sesuo tiki kitaip, jie nedelsiant nutraukia visus ryšius!
Nepalyginamai brangesni ir svarbesni yra santykiai Kristuje - paremti Jėšua krauju. Nors ir kaip žemai mes juos vertiname... ar mes turime tas brangenybes? Dienos, kurios ateina parodys, kad santykiai, kuriuos mes turime Kristuje, bus pats svarbiausias dalykas.
Pradėkime nuo pradžių
Grįžkime į pirmą amžių, kur mes pradėjome praeitą savaitę: tai buvo laikas, kai kurie krikščionys valgė tik daržoves, o kiti sakė: nieko blogo gerti vyną, vieni sakė: tik šeštadienį tinka garbinti, o kiti – sekmadienį, vieni manė, kad būtina švęsti žydų šventes, o kiti tuo nesidomėjo, kai kurie valgė mėsą paaukotą stabams, o kiti manė, kad jokiu būdu to negalima daryti!
Pažiūrėkime į eilinį to laiko krikščionį ir, pasak Pauliaus, laikykime jį „silpnesnio tikėjimo“; kaip turėtų elgtis mėsos valgytojas, vyno gėrikas, stabams pašvęstos mėsos valgytojas, ir tas, kuris nešvenčia šeštadienio ir žydų švenčių?
Priežastys dėl kurių verta nutraukti ryšius su kitais krikščionimis
„Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų!“ (Rom 16:17)
„Jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais. Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio. Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu“ (1 Kor 5:9-11)
Kitose vietose Paulius kalba apie tuos, kurie suklaidina žmones patraukdami juos paskui save, ir norint apsaugoti kaimenę, reikia juos konfrontuoti. Tai šmeižikai, suvedžiotojai, kurie eina iš namų į namus (surinkimus ir namus) skleisdami gandus ir susiskaldymus, sėdami nesantaiką, juos reikia konfrontuoti ir sustabdyti (Apd 20:29; 1 Tim 4:7; Tit 1:10-11).
„Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei dievotumo mokymu, tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių atsiranda pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog dievotumas esąs pasipelnymas. Šalinkis tokių” (1 Tim 6:3-5).
Galite rasti pavyzdį?
Žodyje nėra eilučių, kad reikia nutraukti santykius su žmonėmis todėl, kad jie valgo mėsą, o jūs - ne, jie geria vyną, o jūs – ne, jie garbina (Dievą) šeštadienį, o jūs – ne, jūs švenčiate žydų šventes, o jie – ne. Šiais atvejais, Paulius sako, nusileiskite ir gyvenkite meilėje vieni su kitais.
Mūsų dienomis Paulius galėtų pridėti, kad nėra priežasties nutraukti santykius su kitais tik dėl to, kad jie lanko „tą surinkimą“ arba... įžeidė mane, sužeidė mano išdidumą, neleido man kalbėti. Aš nebuvau paskirtas į tarybą, buvau toje pusėje kuri balsavo, kad naujas kilimas susirinkimo patalpoje turi būti mėlynas, o ne žalias, kad nepriėmiau vyskupo ________, kad netikiu, jog masinės maldos stadionuose gali pakeisti tautą ir t.t.
Kitas sluoksnis
Kitas sluoksnis atskleidžia esminę problemą – stabmeldystę. Jūs perskaitėte teisingai. Tie, kurie greitai įsižeidžia ir pasiruošę atsiskirti nuo kitų dėl to įsižeidimo, yra stabmeldžiai. Stabas yra kažkas, ką garbina ar laiko aukščiau už Dievą. Kitais žodžiais – tai kažkas brangaus, kas yra tarp tavęs ir Dievo.
Pagalvokite apie fariziejus Jėšua laikais – jie išaukštino savo įstatymą ir galvojo, kad Dievas nori daugiau nei kas iš tiesų parašyta Žodyje. Jie buvo stabmeldžiai. Jie ištraukdavo eilutes iš konteksto, sukurdavo eiles išvadų paremtų neteisingu supratimu, ir vertino tai aukščiau savo protuose nei tai, ką iš teisų sako Senasis Testamentas. Jie pyko ant Jėšua, kad Jis naudojo eilutes iš Rašto teisingame kontekste ir su teisinga intencija - teisingai konfrontuodamas jų įsitikinimus.
Jų stabmeldystė - savo išdidumo ir numylėtų doktrinų iškėlimas virš viso Žodžio balanso. Tai atsistojo tarp jų ir Dievo. Jie pasiekė tokį lygį, kad negalėjo kartu būti grupėje su kitais žmonėmis, kurie netikėjo jų numylėtomis doktrinomis, taigi tapo salomis, nors ir žmonių apsuptyje – jie nežinojo kaip gyventi grupėje ir platesnėje kultūroje, kuri juos supo, atsiskyrė nuo visuomenės ir potencialių draugų.
Ir dabar mes paliesime esminę problemą: jų tikėjimas buvo ne Dievu, bet kruopščiai susikurtomis doktrinomis ir idėjomis apie tai, koks yra Dievas ir ko, jų manymu, Jis nori. Visa kita juos žeidė.
Yra krikščionių, kurie menkai pažįsta Dievą, jie niekada nepakyla aukščiau išgelbėjimo lygio, bet sukuria įsitikinimų sistemą apie tai, koks yra Dievas ir ko Jis nori, galvodami, kad žinios prilygsta subrendimui (netiesa). Taigi, kaip specialistas apsupa save gausybe žinių, kad apsisaugotų nuo sužeidimo ir pasikeitimų, kurių jie žino, kad Dievas reikalauja tampant panašiu į Kristų.
Dievo įvaizdžio sukūrimas jiems teikia saugumo jausmą. Jis pažįstamas, patogus, ir jie priešinsis bet kam, kas bandys mesti iššūkį kruopščiai jų sukurtoms tikėjimo sienoms, manydami, kad jie yra subrendę. Iš tiesų, jie yra kaip tie, apie kuriuos Paulius pasakė 1 Kor 3:3, kurie įsižeidžia, nes kai kurie mėgo Pauliaus mokymą, o kitiems labiau patiko Apolo mokymas, ir abi grupės buvo viena dėl kitos įsižeidę. Paulius sakė, kad jie yra kūdikiai Kristuje, elgiasi kaip neatgimę, nes tarp jų buvo susipriešinimas.
Taigi... šitas sluoksnis yra esminis, kodėl krikščionys naudoja numylėtas, netikras priežastis, kad atsiskirtų nuo kitų tikinčiųjų. Kai kuriems lengviau būti stabmeldžiais, iš tiesų neaugti ir tikrai nepažinti Kristaus, bet ilsėtis tame kūdikio lygyje, slėptis už pažinimo ir slėptis nuo tikrai subrendusių žmonių ir asmenų Kristuje, didesnėje panašiai mąstančių tikinčiųjų bendruomenėje.
Štai čia mes pratęsime kitą savaitę - kaip pakeisti įsižeidusio asmens gyvenimo stilių subrendimu.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.