Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Lošimas?

John Fenn, 2012 m. kovo mėn. 10 d.,

Sveiki visi,

Ar jūs žinote, kad Biblijoje nėra eilutės, kuri draustų lošimą?


Šiandien aš nurodysiu du principus, pagal kuriuos aš gyvenu ir kurie gali jums padėti, bet pirmiausia, šiek tiek Biblijos pažinimo. Burtų metimas, praktiškai - kauliukų ridenimas - buvo praktikuojamas Aukščiausiojo kunigo, kad būtų parinktas vienas iš ožių aukojamų už nuodėmes ir atpirkimo ožio, Jozuė metė burtus norėdamas nuspręsti, kuri giminė gaus kurį Pažado Žemės plotą, burtų keliu buvo paskiriami vartų sargai, ir prieš Sekmines apaštalai metė burtus norėdami nuspręsti, kas pakeis Judą Iskarijotą. (Kun16:8; Joz 18:6-10, 1 Kr 26:13, Apd 1:26)

Šitie pavyzdžiai nepateisina lošimo. Tai iš tiesų buvo priemonė nustatyti Viešpaties valiai, bet ne lošimas iš pinigų su tikslu greitai praturtėti. Metimas burtų nustatyti Viešpaties valiai liovėsi, kai Šventoji Dvasia atėjo ir apsigyveno žmonėse - po Sekminių jie jau niekada nemetė burtų ir netiesė vilnos, nes Jis jau gyveno juose ir dabar mes turime tiesioginį ryšį.

Lošimas – tai nieko daugiau, tik švaistymas pinigų, bet nebūtinai blogis, tačiau kaip ir kiekvienas dalykas privestas iki kraštutinumų, sužlugdo žmones. Išlošti dviratį daiktinėje loterijoje už 1$ vertės bilietą tam, kad padėtum mokyklos komandai įsigyti uniformas nėra blogai, bet kazino pralošimas pinigų skirtų nuomai ir maistui yra... Taigi, kokie yra pamatiniai mūsų gyvenimo principai?

Viešpatie, jei leisi man laimėti loteriją, aš Tau duosiu...
Nors Biblija nepateikia eilutės ir skyriaus prieš lošimą, yra daug eilučių, kurios išmintingai perspėja dėl greito praturtėjimo schemų, pinigų geismo ir t.t. (Pat 13:11; 23:5; Ekl 5:10, Mt 6:24; 1 Tim 6:6-10).

Taigi, suvokdami ką iš tiesų moko Raštas, mes galime rasti atsakymą ir tada ieškoti giliau priežasties, kodėl tai sakoma. JEI Viešpats mąstytų taip kaip mes, loteriją kiekvieną savaitę išloštų tik krikščionys, nes tiek daug yra tokių, kurie meldžiasi maždaug taip: „O, jei tik Tu man leistum laimėti šitą loteriją, kiek daug gero aš galėčiau padaryti...“ arba „Viešpatie, jei leisi man laimėti, aš pažadu Tau atiduoti x%“.

Kadangi taip nenutinka kiekvieną savaitę, turi būti tam priežastis.

Principas Nr. 1
Kai Adomas krito, Viešpats nusprendė, kad žmogus įgaus turtus dirbdamas: „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną“ (Pr 3:19).

Kai kuriems tai sunki pamoka, nes tai nepatinka kūnui, kuris norėtų dirbti kiek galima mažiau ir gauti neproporcingai didelį atlyginimą. Viena iš patarlių sako: „Nesąžiningi pinigai (įgyti be darbo) greitai sunyksta; bet kas tik renka pinigus po truputį leidžia jiems augti“ (Pat 13:11, vertimas iš anglų k.)

Po truputį“ reiškia organizuotą, disciplinuotą gyvenimą ir tai priešingybė kredito kortelėms, kurios leidžia mums leisti pinigus, kurių neturime, priešingybė nebiudžetiniam požiūriui į finansus, priešingybė kūno geismui ir akių geismui, kuris verčia mus gyventi ne pagal išgales ir lygiuotis į kaimynus.

Nors Dievo Žodis ne vieną kartą kartoja, kad norėdami gauti pelną mes turime dirbti, bet sukčių gausu ir tarp krikščionių. Palaikomi žymių žmonių, kurie tiki Dievu, bet eina prieš Dievo Žodį ir Dvasią, nes jų širdis yra motyvuota troškimu gero, arba jų poreikis yra didelis, arba jie duoda x% Viešpačiui, arba laimėjimas padėtų jiems įgyvendinti pašaukimą, arba jie tikrai gailisi sukaupę tiek skolų... ir t.t.

Patarlės iš esmės kalba, kad yra dvi žmonių rūšys - žmonės, kurie nenori dirbti, kad užsidirbtų pragyvenimui, ir tie kurie sunkiai dirba, bet kvailai išleidžia savo pinigus (Pat 18:9). Kai kuriems žmonėms būna labai sunku, kai jie supranta, kad Viešpats numatė sunkų darbą ir gerus pinigų paskirstymo įpročius, o jie elgiasi visiškai atvirkščiai. Kaip sakoma, jei nori išlipti iš savo duobės, visų pirma, nustok elgtis priešingai, negilink tos finansinės duobės, kurioje esi. Tam reikia skausmingo charakterio augimo, kūno paneigimo ir konkretaus sunkaus darbo. Būtent tai Dievas liepė daryti Adomui po kritimo - „prakaitu uždirbta duona“, o tai reiškia sunkų darbą!

Principas Nr. 2
Šis principas tiesiogiai susietas su pirmuoju, bet tai ką aš sakiau pradžioje, tai principas, pagal kurį aš gyvenu. Man tai yra pamatinės tiesos, visa kita yra statoma ant jų. Jūs iš tiesų negalite turėti nieko labiau patikimo, kaip Viešpaties žodžiai Adomui, po to kai jis nusidėjo: „Savo kaktos prakaitu tu valgysi savo duoną“.

Leiskite man paaiškinti Principo Nr. 2 kontekstą. Pradžios 14 skyriuje, karaliai, gyvenantys netoli Abraomo, nugalėjo kelis miestus ir užgrobė daug turto bei žmonių, tarp jų ir Abraomo sūnėną Lotą. Abraomo armija - 318 jo išlavintų tarnų nugalėjo tuos karalius ir pareikalavo žmonių, turto ir dar, kad nugalėta armija padengtų visas išlaidas.

Kai Sodomos karalius, gyvenantis ten pat kur ir Lotas, pasveikino Abraomą, jis pasiūlė atiduoti žmones, bet pasilaikyti grobį sau. Į tai Abraomas atsakė: „Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu Aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu: nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum : ‘Aš padariau Abromą turtingą!’ (Pr 23)

Abraomas buvo ekstremaliai įsitikinęs palaiminimais, kurie ateina vaikščiojant jam su Viešpačiu per sandorą. Jis sunkiai dirbo, gerai tvarkė savo pinigus ir buvo palaimintas. Jis nenorėjo greitai praturtėti, kad žmonės sakytų, kad jie padarė Abraomą turtingu. Tai būtų panaikinę, netgi nuvertinę šventą pasitikėjimą, kurį jis jautė Viešpačiui dėl palaiminimų savo gyvenime.

Mes gyvename iškrypusiame pasaulyje
Dauguma žmonių neturi Abraomo širdies, kuri vertina ir laiko šventu vaikščiojimą su Dievu. Abraomas niekada nenorėjo daryti nieko, kas galėtų nuliūdinti Viešpatį. Priėmimas turto, kuris ateitų iš šalies, o ne iš jo vaikščiojimo su Dievu, galėjo įskaudinti jį palaiminti pažadėjusio Viešpaties jausmus.


Nors dabar mūsų surinkimai yra pripildyti tikinčiųjų, kurie siekia praturtėti bet kokiu būdu ir laiko tai patvirtinimu Dievo pripažinimo ir palaiminimo jų gyvenime. Kur yra žmonės, kurie laiko šventai savo širdyje žodžius: „Aš nenoriu, kad žmonės sakytų, jog žmogus padarė mane turtingu; bet tegu visi žino, kad vienas Dievas mane taip palaimino!”

Tokios yra dvi pamatinės tiesos, kodėl aš nelošiu, neperku loterijos bilietų, neieškau didelio pelno iš mažų investicijų. Aš žinau, kad sunkiu darbu ir kaktos prakaitu aš užsidirbu duonai, ir nenoriu, kad joks žmogus sakytų, jog jis padarė mane turtingu. Kai žmonės žiūri į mano gyvenimą, aš noriu, kad jie sakytų, jog Dievas palaimino jį – palaimino jo rankų darbus. Ir aš nesidairysiu į šoną, ieškoti daugiau be to aprūpinimo, ką Jis yra davęs man.

Štai koks nebiblinis mąstymas - daugelis jei sutinka loterijos nugalėtoją, sako: „Dievas tikrai palaimino tave“. Bet Abraomas galvotų, kad jie pakankamai nevertina savo vaikščiojimo su Viešpačiu, nes dairosi į šoną tam, kad praturtėtų.

Kaip aš pasakiau pradžioje
Lošimas mažų mažiausiai yra pinigų švaistymas ir blogai jei asmuo pralošia pinigus skirtus maistui ar nuomai. Pamatinė tiesa, kodėl nereikia lošti yra ta, kad aš žinau, jog Dievas palaimina per darbą. Širdyje aš labai vertinu savo vaikščiojimą su Juo, todėl nesužeisiu mūsų santykių dairydamasis į šoną, kad žmonės nesakytų, mane padarę turtingu.

Viliuosi tai bus naudinga, tokios mano mintys ir širdis dėl šitų dalykų... alkoholis ir kiti dalykai sekančią savaitę... Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.