Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Pornografija, lošimai ir dar daugiau... 3 dalis

John Fenn, 2012 m. vasario mėn. 25 d.,

Praktiška pagalba
Šią paskutinę savaitę rašydamas apie pornografiją, aš noriu paaiškinti praktinius žingsnius, kurie padės vyrams ir moterims nugalėti pagundas šioje srityje. Šitie principai tinka visoms pagundoms visose srityse!

Pirmas principas – tai kažkas apie ką retai moko surinkimuose ir Biblijos mokytojai, bet tai yra pamatinis dalykas.

Jonas Krikštytojas sakė, kad reikia pakeisti senus įpročius naujais. Ne tik kažką liautis daryti, bet nustoti tai daryti, pakeičiant juos kitais dalykais (Mato 3:8). Pakeitimas yra pirmasis principas.

Aš prisimenu, kai buvau paauglys, mama man papasakojo kaip ji nustojo rūkyti, kai ištekėjo ir pradėjo kurti šeimą, intuityviai žinodama, kad rūkymas nėštumo metu kenkia kūdikiams. Ji sakė, kad kiekvieną kartą, kai užsinorėdavo parūkyti, ji pradėdavo valgyti (ir ji priaugo 20 svarų – apie 9 kg).

Mama netyčiomis įvykdė Biblijos principą - ne tik liautis kažką daryti, bet IR pakeisti jį kažkuo kitu. Jėšua mokė apie tai Mato 5 skyriuje, kad reikia „atkirsti ar nukirsti“ įsivaizdavimus susijusius su neištikimybe, ir apskritai Naujasis Testamentas moko pakeisti savo veiksmus ir mintis naujais veiksmais ir mintimis.

Pradedant nuo Rom 12:2 apie proto atnaujinimą (mąstyti naujomis mintimis) ir taip įeiti į mūsų gyvenimo pasikeitimo procesą, baigiant Ef 4 pakartotais nurodymais palikti senas mintis ir įpročius ir „apsivilkti Kristumi“. Vėl ir vėl mes matome vienintelį būdą, kaip tikrai pakeisti mūsų gyvenimą – tai pakeisti senas ir nuodėmingas mintis Dievo mintimis. Pakeisti vieną veiksmą kitu.

Antras principas: Nukreipti
Nėra kito būdo šito mokyti, tik kaip būti atviru ir permatomu savo asmeniniame gyvenime, nes aš seniai to išmokau ir tai padėjo man daugiau kaip 38 metus pažinti Viešpatį, ir daugiau kaip 33 metus turėti laimingą ir ištikimą santuoką. Aš galiu kalbėti tik iš man suteiktos malonės, bet tai gali kam nors padėti.

Kai mintis apie moterį ateina į mano protą, kai ateina daugiau informacijos negu aš turėčiau žinoti, kuomet mergina per daug pasilenkia, visų pirma aš išlavinau save nedelsiant pasakyti sau „Jėšua myli ją ir mirė už ją“ ir tada pasakyti trumpą maldą, kurioje prašau Viešpaties už tą moterį, jeigu ji Jo nepažįsta, kad įtikėtų, arba jeigu ji pažįsta Viešpatį, kad būtų palaiminta vis daugiau ir daugiau savo kelyje.

Aš tiesiog nesustoju mąstyti – stabteliu ir tada pakeičiu kūniškas mintis Dievo mintimis ir nukreipiu save per mintis ir maldą. Tai padeda išlaikyti santykius tokius, kokių nori Viešpats ir nenukrypti nei žingsnio toliau.

2 Pt 1:3-4 sako, kad VISI dalykai, kurių reikia gyvenimui ir pamaldumui yra mums suteikti – taigi ieškok Jo aprūpinimo savo pamaldumui tam momentui.

Jei tu sėdi prieš kompiuterį ir jauti pagundą pasižiūrėti suaugusiems skirtą tinklalapį, ką gi turi daryti? Gal sutvarkyti virtuvę? Padirbėti kieme? Paskambinti draugui, kad pasaugotų? Paklausk savęs ir Tėvo, ką dar aš galėčiau padaryti? – kas tada tau ateina į galvą? Daryk tai neatidėliodamas, pakeisk (mintis) ir nukreipk jas kita linkme.

Pakeisk mintis, tada nukreipk jas kita linkme, tiesiog vienu užsimojimu.

Trečias principas – kalbėk tai
Jei tu argumentuosi tylomis su savimi ar demono įkvėpta pagunda, laikydamas tai viduje, ta vidinė kova beveik visada baigsis tuo, kad įpulsi į pagundą. Netgi jeigu tu išsakysi visa tai be garso, vis tiek pareikšk savo valią prieš Dievą, tuomet ateis malonė ir pasipriešinimas, ir taip įvyks tavo dėmesio prasilaužimas - kalbėdamas tai garsiai tu jį nukreipsi ir pakeisi, tiesiog taip: „tau nepavyks priversti mane tai daryti“, dažnai tik to ir tereikia - atsikelti ir eiti daryti kažką kita.

Atsimink, kad nei Dievas, nei velnias negali apsispręsti už tave. Velnias tikrai negali skaityti tavo minčių – jis yra asmenybė taip kaip tu ir aš, bet demonai, kurie sekė tave tada, kai tu dar nepažinai Viešpaties, ar nebuvai patikimai įtvirtintas šeimoje - pažįsta tave labai labai gerai.

Kartais jie pasiunčia netvarkingų minčių srautą, kai kurios iš jų tokios keistos ir iškrypę, ir tu galvoji: „kaip aš galėjau taip pagalvoti!!!“ – bet tai tik demonas siūlo pasirinkti platų dalykų ratą, jei tik tu priimsi nors vieną iš jų ir tai padarysi savu. Nelaikyk minčių tik savyje, kalbėk garsiai savo dievotą pasirinkimą ir aprūpinimą tam momentui.

Pakeisk, nukreipk, pareikšk savo valią.

Ketvirtas principas : Kodėl gi aš turėčiau norėti nutraukti bendravimą su Viešpačiu?
Mes visi jaučiame aštrų skausmą dvasioje, kai nusidedame ir prašome atleidimo, bet sužeidimas mūsų dvasioje dar kurį laiką lieka – kol tu (esi savo pikčiausias priešas, toks kaip aš sau) – tu vis dar toliau muši save.

Vieną dieną aš supratau, kad myliu saldų bendravimą su Viešpačiu daug daug labiau nei nuodėmę - ir dėl to aš pradėjau konfrontuoti pagundą iš pergalės pozicijos. Kodėl, šėtone, aš turėčiau savanoriškai jausti tą sielvartą savo dvasioje, tik dėl momentinio nuodėmės malonumo?

Jei tu taip elgsiesi, tu pereisi iš silpnos pasipriešinimo pozicijos, kai jauteisi auka vedama į skerdyklą, į poziciją, kai žiūrėsi į gundytoją, kaip karalaitis, kuris žiūri iš aukšto į silpnesnį priešininką. Staiga pagunda nustos atakuoti, nes tu, pasinersi į bendravimą su Šventąja Dvasia, Kuri tave myli ir saugo.

Ir kai eisi daryti kažką kitą, pakeisk, nukreipk, pareikšk savo valią, nedelsiant pasakyk Viešpačiui, kaip labai Jį myli ir kaip brangini Jį ir saldų Jo Artumą, kurį jauti dvasioje. Tu tiesiog suvoksi, kad nuodėmė – ne tau. Ji – ne tau.

Pabaiga
Aš daug dirbau, kad sudrausminčiau savo mintis, nukreipčiau jas į savo dvasinį žmogų, daug daug kartų per dieną, kad tik jausčiau Jį giliai savo dvasioje (savo krūtinės srityje, mano dvasiniame žmoguje, ne savo kūne). Tas Buvimas, kurį jaučiu savo viduje, yra vienintelis svarbiausias dalykas šiame gyvenime ir, kai aš bendrauju (normalus pokalbis) su Tėvu nesibaigiančiame dialoge visą dieną, štai čia aš klausau ir ieškau atsakymo.

Aš esu įsitikinęs, kad nesvarbu ką mes sutinkame, kai mūsų mintys gali klajoti pirmyn ir atgal tarp visada esančio Jo Artumo mūsų dvasioje ir aplinkybių su kuriomis mes turime susitvarkyti, mes turime susidoroti su tais išbandymais ir varginimais iš jėgos pozicijos, tikrai žinodami, kad mes jau nugalėjome.

Kitą savaitę rašysiu apie tatuiruotes.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą