John Fenn, 2011 m. lapkričio mėn. 12 d.,
Daug didesnė tiesa, nei būti Truman
Aš kalbėjau apie tą faktą, kad mes išmokome apie Viešpatį kitame nei originalas kontekste - visas Naujasis Testamentas buvo parašytas žmonių, kurie lankėsi namų surinkimuose, ir parašytas žmonėms kurie turėjo tuos surinkimus savo namuose, ir todėl gali būti geriau suprantamas praktikuojant surinkimą taip, kaip jie tai darė, kaip mokė raštuose ir artimuose santykiuose, kurie yra namų surinkime.
Didesnė tiesa yra ta, kad Kristus yra tavyje. Matote, visi mūsų Naujojo Testamento rašytojai vienu metu garbino Dievą šventykloje – pastate, skirtame Dievui ir Dievas gyveno tenai taip pat!
Tai buvo šventyklos laikas, bet visa tai pasikeitė, kai Dievas persikėlė iš pastato į žmogų, taigi yra natūralu susirinkti kaip individualioms šventykloms namuose, nes Dievas sukūrė namus ir šeimą. Žmogus sukūrė auditoriją (1 Kor 3:16, 6:19; Kol 1:27)
Aš galiu jus apsaugoti nuo daugelio klaidų, kuriomis jūs tikite...
Pagalvokite apie realybę, kad Kristus gyvena jumyse. Ką tai reiškia, kad tu esi Dievo šventykla? Iš pradžių aš pasidalinsiu mintimis apie šventyklos mąstymą, tada kelios eilutės iš Naujojo Testamento realybės apie Kristų mumyse.
Jei tu tikrai nori artimai vaikščioti su Dievu, žinok, kad Jis neplauks su klaida, Jis judės sutinkamai su Naujojo Testamento tiesomis. Tu turėsi atidėti į šalį numylėtus įsitikinimus, jeigu jie nėra iš Jo.
Prašau, pasiruošk šventos karvės barbekiu :) (amer. šventė, kurios metu kepami gyvuliai) Sekančios Naujojo Testamento tiesos išplaukia iš supratimo, kad Kristus gyvena mumyse, kad mes esame Dievo šventyklos. Tai supratimas, apie kurį nuolat rašė ir kartu su kitomis Dievo šventyklomis praktikavo namų surinkimuose Naujojo Testamento rašytojai.
Šventyklos mąstymas: „Melskimės, kad Dievas atvertų portalą“. „Melskimės dėl atviro dangaus“. Mokymas apie „trečią dangų“.
Šventyklos mąstymas teigia, kad Dievas - toli danguje. Šventyklos mąstymas sako - velnias stovi tarp mūsų ir Dievo. Šventyklos mąstymas prideda formules ir kūno pastangas prie to, ką Kristus jau atliko. Šventyklos mąstymas daro darbus su viltimi, kad tai motyvuos Dievą veikti mūsų naudai.
Naujojo Testamento tiesa: „Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti; arba: ‘Kas (Kristus) nusileis į bedugnę?’ – tai yra vėl Kristaus iš numirusių susigrąžinti“. Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis (Rom 10:6-8)
Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime. Bet iš savo didžios meilės, Dievas (Tėvas), kuris yra apstus gailestingumo... kartu prikėlė mus su Kristumi ir pasodino su Juo danguje Kristuje Jėzuje“(Rom 5:1-2; Ef 2:4-6).
Jis yra mumyse 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę (24/7) ir mes nuolatos pasiliekame viena su Tėvu per Jo Šventąją Dvasią. Tai yra lygiai taip kaip mano žmona ir aš sėdėtume tame pačiame kambaryje – mes esame vienas kito artume, kai mes pradedame pokalbį, tas pokalbis yra mūsų bendravimo ir buvimo vienas kito artume pratęsimas. Mes jau esame Jame, o Jis mumyse. Tai visai NE tai, kad aš esu viename kambaryje, o mano žmona kitame ir TUOMET pokalbis mus suartina – NE! Tėvas 24/7 yra mano dvasioje, ir malda yra pratęsimas buvimo vienas kito artume. Jums nereikia pakilti, arba nuleisti Jį žemyn – per vėlu! Jis gyvena jumyse!
Štai čia, savo dvasioje, aš bendrauju su Tėvu, Viešpačiu ir Šventąja Dvasia,– aš jaučiu Dievo buvimą 24/7 ir vaikščioju su Juo tenai, tame bendravime. Kai aš meldžiuosi, žiūriu savo vidun norėdamas suprasti, kaip Jis reaguoja, ką Jis galvoja – štai čia aš įjungiu savo „ausines“- ne savo išorėje, o viduje. Tai yra Naujojo Testamento tiesa ir realybė.
Šventyklos mąstymas: Mokymas: „Mes turime imti dangų jėga“. Mes turime pasninkauti ir garsiai raudoti, jeigu norime parodyti Dievui, kad esame nuoširdūs. Mokymas, kad mes „turime iššaukti žemyn prabudimą iš dangaus“.
NT Tiesa: Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas su malonumu panorėjo atiduoti jums karalystę! Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo. Ką? Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? (Lk 12:32, 1 Kor 3:16, 6:17, 19)
Jėšua (Jėzus) pasakė tiems, kurie tuo metu Jo klausė Mt 11:12: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima“. Tai nuoroda į tai, kad Jonas Krikštytojas pamokslavo atgailą, bet negalėjo pasiūlyti išgelbėjimo malonės.
Jonas buvo 6 mėnesiais vyresnis nei Jėšua ir levitas, galėjo pradėti savo tarnavimą sulaukęs 30 metų pagal žydų įstatymą. Jėšua pradėjo tarnavimą 6 mėnesiais vėliau, kai jam taip pat sukako 30 (Sk 4:3, 35; Lk 1:36, 3:23).
Per tuos 6 mėnesius prieš tai, kai Jėšua pradėjo savo tarnavimą, Jonas pamokslavo atgailą žmonėms, kurie negalėjo tuo metu atgimti iš naujo – jie galėjo atgailauti, bet daugiau nieko. Įsivaizduokite, kad jūs atgailaujate, bet negalite gimti iš naujo - liekate neatgimęs. Jono metu, jie verkė, dėvėjo šiurkščius rūbus, valgė paprastą maistą, pasninkavo, ištaisydavo nuodėmes, kuomet nusidėdavo kitiems žmonėms, taip norėdami parodyti Dievui, kad jie rimtai atgailauja.
Bet kai atėjo Jėšua, Jis pasiūlė malonę: „Dangaus Karalystė priartėjo“. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki tuomet, kai Jėšua pradėjo savo tarnavimą, karalystė buvo jėga grobiama ir buvo smurtinė atgailos požiūriu, imama jėga. Naujojo Testamento realybė sako, kad Kristus gyvena mumyse, mes esame pasodinti danguje su Kristumi ir mums yra duoti dvasiniai palaiminimai danguje. Kristus dabar jumyse – jūs gavote karalystę.
Jūs neturite grobti jėga tai, kas jums jau priklauso. Štai tokia Naujojo Testamento realybė...
Kitą savaitę aš toliau tęsiu apie barbekiu, lyginsiu numylėtus populiarius mokymus su Naujojo Testamento realybe. Jūs matote, kad tai nėra surinkimas namuose, bet Dievas TAVO namuose - tavo dvasioje, sieloje ir tavo kūne, visa tai yra apie tai, koks aš esu, ir apie šį tarnavimą. Aš nesu labai didelis barbekiu mėgėjas, bet esu labai rimtai nusiteikęs padaryti žmones mokiniais taip, kaip mokė Jėšua ir Naujojo Testamento rašytojai...
Vienos moters istorija. Brangūs draugai, aš jai pasiūliau išeitį, kodėl jai taip sunkiai sekėsi turėti surinkimą (bažnyčią) savo namuose (ir kaip pratęsimą Kristus jumyse). Viešpats pasakė jai „Tu palikai stovėti vieną sieną“. Tai buvo nuoroda į jos mintis, kurios buvo tarsi bandymas perstatyti namą, bet palikti stovėti stipriausią, krūvį nešančią sieną, o kitas nugriauti ir perstatyti.
Kai ji stengėsi suvokti Naujojo Testamento realybę, ji visada palikdavo savo prote stovėti vieną stiprią sieną. Ir tai tęsėsi tol, kol ji visiškai iš naujo neišmoko visko apie Naujojo Testamento realybę, tik tada ji „tai gavo“.
Kiek sienų jūs dar esate palikę?
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.