John Fenn, 2011 m. rugpjūčio mėn. 20 d.,
Tęsiu rugpjūčio 6 dienos straipsnį apie viltį
Aš dalinausi mintimis apie tai, kad Žydams 6:19-20 sako, jog viltis yra sielos inkaras. Ji paprastai sumaišoma su tikėjimu, bet ji nėra tikėjimas. Viltis yra mūsų sielai, ji įtvirtina mus gyvenime kaip inkaras – viltis yra „pasitikėjimas laukiama pabaiga”. Aš taip pat pasidalinau pirmoje serijos dalyje, kaip Viešpats aplankė mane ir mokė apie tai, kaip žmonės mąsto paveikslais.
Serijos apie viltį 1 dalyje aš rašiau, kaip Viešpats parodė Abraomui visas žvaigždes ir paklausė, ar jis gali jas suskaičiuoti ir pasakė, kad tiek bus jo palikuonių, kiek tų žvaigždžių. Aš dalinausi mintimis, kaip man buvo pagydyti 3 pėdos kaulai, kaip mano viltis, kuri maniau, kad buvo tikėjimas, pasikeitė į tikrą tikėjimą.
Ji buvo mūsų vyriausio sūnaus mokytojos padėjėja. Ištekėjusi, trijų vaikų mama. Mes išgirdome apie jos smegenų vėžį, praėjus kelioms savaitėms po diagnozės. Tuo metu ji gydėsi Kolorado Universiteto Sveikatos moksliniame centre Denveryje, kuris buvo 45 minutės kelio nuo mūsų gyvenamos vietos prie Boulder.
Aš nuėjau į ligoninę. Ji gulėjo lovoje ir buvo labai silpna. Aš pasidalinau apie tai, kad Dievas šiandien gydo. Ji apie tai nežinojo, nors pažino Viešpatį, bet šia tema jos bažnyčioje nebuvo diskutuojama. Taigi, jai tai buvo nauja.
Nebuvo vilties dėl jos išgydymo. Auglys buvo viduryje smegenų, kumščio dydžio. Dėl tos buvimo vietos operacija galėjo pašalinti tik jo dalį, ir jie sakė, kad jis vėl ataugs.
Atgijo viltis
Kai aš pasidalinau, kad Jėzus šiandien tebegydo – tai buvo pirmas pozityvus dalykas, kurį jį išgirdo per pastarąsias savaites. Ji atidžiai klausė, ką Viešpats mane mokė apie vėžį ir „dalykus iš savo gyvenimo“. Jis pasakė, kad kaip figos medis Morkaus 11 skyriuje nudžiuvo iš šaknų, kai Jis įsakė, taigi mes taip pat galime įsakinėti su valdžia „dalykams savo gyvenime“.
Jis paaiškino man ir dabar aš jai, kaip vėžys, infekcija, virusai ir kiti, kurie turi gyvybę savyje, bet ta gyvybė juose yra mirtis, ir kad galima įsakyti jiems mirti. Mes naudojomės šitais nurodymais melsdamiesi už mūsų mažus vaikus, įsakinėjome peršalimams, pakilusiai temperatūrai ir ligoms numirti ir jų kūnams būti išgydytiems. Kartais rezultatas buvo matomas nedelsiant, kartais pasikeitimą pastebėdavome per 24-28 valandas, bet visada, kokia tai bebūtų liga, jos poveikis žymiai susilpnėdavo (kai kuriuos gali sudominti mano CD/mp3 serijos „Išgydymo mokykla” ir „Pati svarbiausia tiesa, kurią išmokė mane Viešpats apie išgydymą“).
Tikėk viltimi
Ji buvo sužavėta galimybės, kad gali būti išgydyta. Bet aš atsisakiau tuoj pat melstis už ją. Aš mokiau ją, daviau jai paklausyti įrašų kasetėse (tai buvo 1985 metai) su Rašto vietomis apie išgydymą, daviau Bibliją ir paprašiau, kad ji paskaitytų Morkaus 11 skyrių ir kiekvieną išgydymo pavyzdį Naujajame Testamente bei pažadėjau sugrįžti po savaitės. Aš norėjau, kad ji paskaitytų ir pamąstytų apie išgydymą bei daviau jai laiko, kad ji priimtų iš Viešpaties apreiškimą apie išgydymą.
Rom 4:18 sako tai apie Abraomą; „Nesant jokios vilties, patikėjo viltimi, kad jis taps daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokia bus tavo sėkla”.
Atkreipkite dėmesį į įvykių eigą: 1) Viešpats davė pažadą Abraomui, 2) Pažadas pagimdė viltį, 3) Abraomas patikėjo viltimi.
Triušio pėdsakais (nedidelis nukrypimas nuo temos)
Nors mes kalbame apie 1) ir 2) punktus iš eilės, bet aš turiu trumpam sugrįžti į 1) punktą - Abraomas gavo pažadą iš Dievo. Daugelis žmonių bando turėti tikėjimą, tikėti Dievu dėl išgydymo, finansų ar dėl ko nors kito, iš tiesų nepraleidę laiko Jo Buvime, kad visų pirma gautų pažadą.
Daugelis mano, kad jiems tik reikia išsirinkti skyrių ir eilutę ir stovėti ant jos, pritaikyti ją sau, ir tada jos laikytis. Jų mąstymas yra toks, kad mes turime rašytinį Dievo Žodį, kuris yra apreiškimas ir tai viskas ko mums reikia. Užtenka tik pasirinkti eilutę. Jei tai būtų tiesa, žmonės išsigelbėtų tik skaitydami Bibliją, nes vien tik ją skaitant plauktų apreiškimai. Tačiau tiesa yra tokia, kad kiekvienas mūsų turi turėti asmeninį apreiškimą, kad pakiltų tikėjimas ir viltis.
Mato 16:17-18 Jėzus pasakė, kad apreiškimas, jog Jis yra Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus ateina nuo Tėvo ir visa bažnyčia yra pastatyta ant šito apreiškimo uolos. Jis sakė, kad pragaro vartai negalės išstovėti prieš šitą apreiškimą (Petras nėra uola. Jėzus čia vadina jį „mažu akmenėliu“ – Petros. Bet ant šios apreiškimo uolos pastatyta bažnyčia. Jėzus naudoja žodį – „Petra“ – didžiulė uola, kaip kalnas).
Apreiškimas yra būdas kaip veikia Kristaus kūnas, pradėdamas nuo pirmo apreiškimo iš dangaus, kad Jėzus yra Viešpats. Štai kodėl aš iš karto nesimeldžiau dėl moters su smegenų vėžiu – ji neturėjo apreiškimo, todėl aš žinojau, kad mano maldos nepadės. Abraomui neužteko tik trokšti sūnaus, tuomet nuspręsti kažką išsirinkti, kad galėtų ant to stovėti ir tikėti kol pamatys sūnų realybėje. Jam visų pirma reikėjo gauti apreiškimą iš Dievo.
Jei tu skaitysi Evangelijose išgydymų aprašymus, daugelį kartų Jėzus sakė žmonėms „Tavo tikėjimas išgydė tave“. Tuose pavyzdžiuose aišku, kad kiekvienas žmogus turėjo apreiškimą, kas buvo Jėzus ir ką Jis gali padaryti dėl jų (ir vėl „Išgydymo mokykla“ ir taip pat „Žydiškomis akimis“ CD/mp3 galite sužinoti daugiau apie tai).
Kaip buvo pagydyta mano koja? Aš žinojau gavęs šviežią apreiškimą, kad 1 Pt 2:24 buvo man ir apie mano koją. Ne protinis suvokimas, bet aš turėjau praleisti laiką ligoninėje garbindamas, galvodamas, priimdamas tą apreiškimą ir žinodamas, kad jis man. Štai kodėl aš turėjau viltį.
Abraomo vilties priežastis buvo ta, kad jis turėjo pažadą.
Štai kodėl mano patarimas, kiekvienam, kuris „stovi“ yra grįžti atgal į punktą 1) Grįžkite atgal į paskutinį dalyką, kai jūs žinojote, kad Viešpats kalbėjo jums ir parodė jums arba Rašte atskleisdamas jūsų situaciją. Jei jūs, stovėjote be šito apreiškimo, praleiskite laiką skaitydami Raštą, melsdamiesi, ypač garbindami ir laukite prieš Viešpatį apreiškimo, kad jis nori jus išgydyti, patenkinti jūsų poreikius, koks bebūtų atvejis - visų pirma gaukite apreiškimą, tuomet jis pagimdys viltį. Triušio pėdsakų pabaiga.
Kaip Abraomas perėjo nuo vilties prie tikėjimo
Kaip Abraomas „tikėjo viltimi“? Rom 4:19 parašyta: „Jis nenusilpo tikėjime, kai jis laikė savo kūną (visiškai) bejėgišku, kuris buvo geras kaip miręs, nes jam buvo apie 100 metų, arba kai jis laikė Saros kūną nevaisingu“ (Išplėstinis vertimas)
Atkreipkite dėmesį, kad jis suvokė savo ir Saros natūralią kūno būklę. Tikėjimas tai nėra neigimas, arba atsisakymas pripažinti natūralių aplinkybių. Tikėjimas nevadina to, kas yra taip lyg to nebūtų.
Procesas, kai tikima viltimi
Žydams 11:13 apibūdina procesą, kaip žmogus gyvena tikėdamas viltimi. Čia kalbama apie platesnį dangaus pažadą ir Dievo Karalystę: „Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet (1) iš tolo juos regėdami, (2) buvo įsitikinę jais ir (3) priėmė juos, (4) išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai“.
Kai visų pirma ateina apreiškimas - Abraomai, aš noriu padaryti iš tavęs tautą. Arba moteriai ištiktai vėžio „kurio žaizdomis jūs buvote išgydyti“ – tai jums yra „regėjimas iš tolo“. Mes gavome apreiškimą. Mes matome pažadą. Tai galimybė - ji matoma iš tolo. Bet tada pasakyta - „jie buvo įsitikinę“. Įsitikinę pažadais, kuriuos Dievas jiems davė. Štai kodėl aš palikau tą moterį skaityti eilutes apie išgydymą, ir uždaviau jai tą „namų darbą“ skaityti apie tai, kaip Jėzus gydė žmones Evangelijose.
Abraomas ėjo nuo to momento, kai gavo pažadą, iki tos stulbinančios vizualios priemonės apie žvaigždes tikėdamas viltimi. Pažadas ėjo nuo „Iš tiesų? Man?“ iki „Aš tikiu“. Nuo „iš tolo“ iki „įsitikinimo“. Tada pasakyta, kad jie „priėmė (pažadus) – padarydami juos savais, asmeniniais pažadais. Bet tai atėjo tik kai jie pamatė juos iš toli, tada tapo įsitikinę.
Aš sugrįžau į ligoninę apie vidurdienį, praėjus 5 dienoms po pirmo vizito pas tą moterį pirma pašnekėjęs su mūsų sūnaus mokytoja, ar ji jau atliko tą namų darbą. Kai aš atvykau ji buvo labai susijaudinus, nors prieš dvi valandas, maždaug 10 valandą ryto jai buvo padarytas rentgeno tyrimas, kuris rodė, kad auglys vis dar tebėra kumščio dydžio.
Aš paklausiau jos ar ji yra pasiruošusi, kad uždėčiau ant jos rankas. Jis atsakė, kad yra pasiruošusi. Aš paklausiau ar jinai žino kas įvyks, kuomet aš tai padarysiu, o ji atsakė: „Žinoma, kad aš būsiu išgydyta!“ Aš žinojau, kad ji atliko savo namų darbus ir Tėvas davė jai pareiškimą, kad Jo valia išgydyti ją. Pirmiausiai ji matė pažadą iš toli, o tai pagimdė viltį. Kai jinai skaitė ir klausė apie išgydymą, apreiškimas atėjo ir ji buvo įtikinta. Tada ji priėmė pažadą, padarydama jį savu.
Aš uždėjau rankas ant jos galvos ir mes pradėjome garbinti ir dėkoti už jos išgydymą. Tada aš įsakiau vėžiui mirti ir nudžiūti kaip figos medžiui Morkaus 11 skyriuje, ir jos kūnui būti išgydytam, ir mes toliau garbinome. Visa tai tęsėsi maždaug tris minutes. Aš pasakiau jai toliau garbinti, o pats išėjau.
Po šešių dienų aš vėl sugrįžau į ligoninę ir sužinojau, kad ji buvo perkelta į reabilitacijos palatą, kur jai padėjo atsistoti ant kojų, ir sutvirtinti raumenis. Ji sakė, kad tą dieną kai mes meldėmės, jie apie 3 valandą dienos jai darė dar daugiau tyrimų ir dar vieną rentgeną. Popietiniai tyrimai rodė, kad auglys stebuklingai susitraukė iki mažo pirštelio dydžio, tai įvyko kažkur tarp 10 valandos ryto ir 3 valandos dienos. Ji buvo smarkiai sužavėta, greitai pervesta tęsti reabilitaciją ir atgauti jėgų bei visiškai išgydyta.
Kaip jūs ar aš gauname tą pradinį apreiškimą ir pažadą iš Viešpaties dėl savo situacijos? Apie tai kitą savaitę.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.