Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Mintys apie mokymą malonės tema. 2 dalis

John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 16 d.,
www.supernaturalhousechurch.org

Dangaus perspektyva
Praeitą savaitę aš dalinausi mintimis apie 16-metę merginą, kuri priimdavo iš tėvų malonę ir piktnaudžiaudavo ja, kai jie po kiekvienos avarijos vis pirkdavo jai naujesnį ir geresnį automobilį, ir palyginau tai su mums teikiama Tėvo malone bei su sudužimais mūsų gyvenime. Iš dukters perspektyvos žiūrint, po kiekvienos auto avarijos jos laukė vis naujesnis ir geresnis tėvo perkamas automobilis, todėl priimdama naują malonę ji nejautė pareigos augti kaip vairuotoja ir kaip asmenybė.

Iš tėvo perspektyvos, kiekvienas automobilis buvo perkamas su viltimi, kad duktė supras, jog malonė gaunama su sąlyga ir, kad gaudama malonę po malonės, ji naudos ją, kaip galimybę augti.

Dievo pažadai yra malonė; Jo požiūris
Pažadai, kuriuos mes gauname iš Viešpaties yra malonė - pradedant Nojumi, kuris sužinojo apie potvynį ir gavo pažadą, kad jei pastatys laivą, bus išgelbėtas. Tau ar man tai gali būti pažadas, kad mylimas žmogus bus danguje. Visi šitie ir visi su jais susiję pažadai yra malonės pavyzdžiai.

Mes buvome mokomi, kad Dievo pažadai gaunami per tikėjimą ir kantrybę, ir kad tai viskas ko reikia, kad pažadai išsipildytų. Mes pasirenkame eilutę arba Tėvas atgaivina mums pastraipą ir ant jos mes stovime. Mus įkvepia kitų žmonių, kurie stovėjo ant pažadų dėl savo mylimųjų prasiveržimai, laisvė nuo baimės, išgydymai - mes žinome, kokia yra žemiška perspektyva dėl pažadų.

Dangaus tikslai dėl pažadų
Petras, savo antrame laiške sako taip:
Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška jėga (Tėvas) padovanojo mums VISKĄ, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę... ir davė mums be galo didžius bei brangius pažadus...(2 Pt 1:2-4).

Mes žinome šią dalį? Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus!

Kodėl dangus duoda šituos pažadus? Argi jie ne tam, kad gautume atsakymus į mūsų maldas? Taip, tai yra tiesa, bet tai žemiškas požiūris. Petras tęsia toliau: „... davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais“.

Kokie pažadai?
Taip kaip tos šešiolikmetės merginos tėvai, apie kurią rašiau praeitą savaitę teikė malonę po malonės, kad jų dukra galėtų augti kaip asmenybė, taip elgiasi ir mūsų dangiškas Tėvas teikdamas malonę, kad „per juos taptume dieviškos prigimties dalininkais (būtume daugiau panašūs į Kristų)“.

Mes matome pažadus kaip atsakymą į maldas, Jis mato pažadus kaip galimybę tapti daugiau panašiu į Jį. Mes matome pažadus kaip morką, kabančią prieš pavargusio arklio akis. Jis sako: jūs turėtumėte nustoti matyti juos kaip tą morką, jei norite malonės tam, kad augtumėte Kristuje užuot, tik norėdami malonės po malonės.

Šiame kontekste (kad taptume dieviškosios prigimties dalininkai) Petras toliau aiškina kaip mums tai padaryti 5-10 eilutėse:

Todėl (gaudami pažadus tapti dieviškosios prigimties dalininkais) parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe (anglų k. - moraliniu tobulumu), dorybę — pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe (brolių meile), brolybę – besąlygiška meile (agape). Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime“.

Čia nekalbama apie gerus darbus - darbai Biblijoje yra apibūdinami kaip geri darbai matomi žmonių arba Dievo. Tai - asmeninis augimas, kai daromi sunkūs sprendimai, kurie yra nauji ir gąsdinantys – širdies, sielos, gyvenimo stiliaus pasikeitimas tam, kad taptume daugiau panašūs į mūsų Viešpatį.

Kada paskutinį kartą...
...ar  jus mokė, kad mes esame pašaukti „į šlovę ir dorybę“? Dorybė – tai moralinis tobulumas (2 Pet 1:4)

Vine aiškinamajame Naujojo Testamento žodžių žodyne „dorybė” yra „moralinis tobulumas“: „Dorybė sujungta su tikėjimu (jungiasi su tikėjimu)... ir tai yra esminė tikėjimo praktikavimo kokybė“.

Moralinis tobulumas, pažinimas, savitvarda, pastovumas (Petro dienomis graikų kalboje „kantrybė“ reiškė pastovumą, ne tik pakentėti dar šiek tiek) brolių meilė, besąlygiška meilė – visa tai yra Tėvo ir mūsų Viešpaties savybės. Jie yra dieviškos prigimties dalis, kurią išvystyti mes gavome pažadus.

Licencija moraliniam bankrotui?
Daugelis žmonių mokymą apie malonę nuveda iki ekstremaliai žemiško požiūrio. Kaip šešiolikmetė mergina, kuri naudojo tėvų teikiamą malonę, kaip pateisinimą savo nesubrendimui, atsisakymui augti, kaip licenziją nuodėmei. Jie moko, kad malonė reiškia, jog niekada nereikia atsiprašyti už nuodėmę, nereikia atgailos, jokių seksualinių limitų, viskas gerai jei tik nori gyventi ir mylėti Dievą.

Jie nesuprato arba pasirinko ignoruoti Tėvo tikslą, kuris teikia malonę tam, kad jie kaip žmonės taptų panašesniais į Kristų. Mes esame pašaukti į šlovę ir dorybę - moralinį tobulumą. Tai ne darbai, ne religinis įstatymas, bet aukštesnis gyvenimo būdas.

Kai Viešpats pasakė Iz 55:8 „Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats“, Jis nepasakė, kad mes negalime pasiekti šitų dalykų.

NE, ankstesnė eilutė paaiškina Jo teiginį, tai kvietimas palikti mūsų kelius ir mintis ir pakilti iki Jo aukštesnių kelių ir minčių ir gyventi tame:

„Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis (tepalieka) savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas“.

„Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.

Todėl priimkime brangią Tėvo malonę, kuri kainavo Jam ir Viešpačiui Jėzui tiek daug, kad galėtų pasidalinti ja su mumis, kad mes galėtume palikti savo kelius ir savo mintis, ir pakilti iki Jo kelių ir minčių.

Nebūkime tokie kaip ta neatsargi šešiolikmetė, kuri žiūri kaip toli tėtis jai leis nueiti, užuot pasinaudojusi malonės teikiama galimybe, kad išmoktų vaikščioti aukštesniais kelias ir su aukštesnėmis mintimis.

Darykite sprendimus pagal Jo aukštesnius kelius.

Tokios mintys šią savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą