John Fenn, Can Christians be cursed? 2 of 2, Weekly Thoughts,
Sveikinu visus,
Tikėjimas kyla ne iš mūsų, jis kyla iš malonės, kaip teigiama Efeziečiams 2:8: Malone jūs esate išgelbėti per tikėjimą, ir TAI ne iš jūsų, tai yra Dievo dovana,
kad nesigirtumėte , kad tai iš jūsų.
Kurią tikėjimo dalį, kuri nėra mūsų pačių, taip sunku suprasti? Jame aiškiai sakoma, kad tikėjimas kyla iš malonės. Malonė yra apreiškimas iš Tėvo. Malonė yra dieviškas apreiškimas. Pirmą kartą tai matome Mato 16:16-17, kai Petras išpažino Jėzų esant Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi. Jėzus pasakė, kad tikėjimo išpažinimas kilo iš Tėvo apreiškimo apie šį faktą. Visas mūsų krikščioniškasis gyvenimas grindžiamas ta įvykių seka: pirmiausia malonė, tada iš tos malonės kyla tikėjimas – ir visas procesas nepriklauso nuo mūsų pačių ar mūsų pastangų „sukurti tikėjimą“.
Kitas nukrypimas,-tai
baimės, sumaišties, nesantaikos
apreiškimas, sukeliantis žmogaus atsaką – tikėjimą šėtono idėjų apreiškimu.
Apreiškimas iš Tėvo yra ramybė, o apreiškimas iš velnio yra baimė.
Mato 9:29 Jėzus pasakė dviem akliesiems, kurie norėjo
išgydyti: „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“. Jei turi baimės apreiškimą, pagal tavo
tikėjimą ir bus tau. Jei turite iš Tėvo
kylančią ramybę , kad Jis aprūpins ateityje,
pagal jūsų tikėjimą taip jums ir bus. Ką jūs renkatės ? Blogio ar gėrio
apreiškimą?
Iškrypusi malonė – blogio apreiškimas – baimė yra atsakas.
Vieniša moteris leido savo laisvalaikį susitelkusi į
žinias apie ekonomikos žlugimą, ji
baiminosi, kad neturės maisto. Dėl šios baimės ji naudojo mokėjimo korteles,
kad pripildytų savo namus maisto produktais, bet dabar vėl bijojo, nes jau negalėjo
atsiskaityti kortele. Paaiškinau, kad mes veikiame, imamės veiksmų, tik tada ,
kai turime Kristaus ramybę kylančią iš Jo buvimo mumyse, o Jis nenuves mūsų į
tokią situaciją. Šioje savo gyvenimo srityje ji įrodė, kad labiau tiki šėtono
blogio apreiškimu, nei visais Šventajame Rašte matomais Tėvo pažadais.
Internetas leido kiekvienam balsui įgyti auditoriją, o
krikščionims dažnai baimė yra didžiausia šių balsų varomoji jėga. Jei
pasiduosite baimės dvasiai, kuri yra šėtono planų apreiškimas, ir elgsitės
pagal ją – jūs pašalinsite tą savo gyvenimo dalį , kuri yra Dievo ramybėje. Perėjimas iš ramybės į kančią ,
nes baimėje yra kančia, yra „prakeikimas“.
Vienas
pamokslininkas, kurį pažįstu, sako žmonėms, kad jeigu jie neaukoja jo
tarnavimui, jie atveria duris velniui. Jis taip pat yra sakęs, kad jei jie neįsijungia
į jo tarnavimą, jie atsiveria velniui. Kai kurie netgi sako, kad jei žmogus
neduoda pinigų jų tarnavimui jis atsiskleidžia prakeikimui. Pasiduodamas šiai
manipuliacijai pasitelkdamas baimės dvasią, krikščionis demonstruoja didesnį
asmeninį apreiškimą, taigi ir tikėjimą blogiu, nei mylinčiu dangiškuoju Tėvu.
Dievas sako apie blogą dalyką arba velnias
sako apie blogą...
Apaštalų darbų 27:10 Paulius yra Romos kalinys laive. Jis
teigia: „Ponai, aš suprantu, kad ši kelionė padarys daug žalos laivui, kroviniui
ir mūsų gyvybėms“.
Paulius gavo Dievo apreiškimą – malonę – tai
apibūdindamas jis pavartojo (graikišką)
žodį „suvokti“. Jis turėjo apreiškimą dėl kelionės, kad jie praras krovinį, laivą ir gyvybes. Prieš
daugelį metų, kai buvau jaunas, maniau, kad bet koks blogo apreiškimas yra iš velnio, ir ne kartą sudrausdavau Šventąją
Dvasią. Keletą kartų dėl savęs ar draugų,
kaip Paulius, nujaučiau, kad nutiks kažkas blogo, jei aš arba jie padarys
viską, ką suplanavę.
Taip išmokau nustatyti, ar Dievas man parodė, ką velnias
suplanavo, kaip Pauliaus atveju, ar velnias bando mane išgąsdinti, kad daryčiau,
ką nors kvailo ar neprotingo. Jokūbo 3:14-18 jis lygina pasaulio išmintį su
Dievo išmintimi.
Pasak jo, pasaulio išmintis yra „nedvasinga ir demoniška“
,ji sukelia sumaištį, pavydą, nesantaiką. Graikų kalboje žodis „nedvasingas“
yra „psuchkikos“ arba „psichozė“, reiškiantis protinį, juslinį (jausmus), labai
gyvulišką ir elementarų. Jis sako, kad tai „jausminga“, reiškianti „pagrįsta
jausmu protu“, ir demoniška. Sumišimas, baimė, sprendimai pagrįsti emocijomis.
Priešingai 17 eil.: "Bet išmintis iš aukščiau yra
visų pirma tyra. Taip pat taiki ir taiką mylinti, dėmesinga, švelni, lengvai
prieinama..." Dievo išmintis neša ramybę, šėtono išmintis sukelia sumaištį
ir baimę. Kad ir įvyktų tragedija, yra ramybė. Kai tai velnias, atsiranda
baimė, sumišimas, nerimas.
Pauliaus ramybė Apaštalų darbų 27:10 yra akivaizdi. Kai
savininkas ir kapitonas nepaisė jo įspėjimo, audros viduryje Pauliui pasirodė
angelas, pareiškęs, kad jis bus atvestas pas Cezarį, o visi 276 išgyvens, bet
jie patirs laivo sudužimą ir išsilaipins saloje. Pauliaus ramybė leido į tą
situaciją ateiti Tėvui.
Žmogus demonui atsiveria pasiduodamas pasaulio išminčiai
– baimei, pasimetimui, nesantaikai, pavydui. Ar krikščionis gali save
prakeikti, taip. Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą.
Kitas pavyzdys: Galatams 3:10
„Tie, kurie pasikliauja įstatymu, kad juos išteisintų,
yra prakeikti...“ Paulius klausė Galatams 3:1, kas juos užbūrė? Burtininkavimas
yra manipuliavimas Dievo Žodžiu ir siekimas
valdyti kitus. (I Samuelio 15:23: Maištas yra taip pat kaip burtininkavimo nuodėmė.
Sauliaus maištas buvo Dievo Žodžio iškraipymas priimant tik pusę tiesos, kad manipuliuotų kitais.)
Apaštalų darbų 13 ir 14 skyriuose fariziejai pasakė Pauliui, kad pagonys, kurie
buvo išgelbėti, turi būti apipjaustyti ir paklusti Mozės įstatymui. Paulius tam
pasakė ne. Apaštalų darbų 15 skyriuje jis nuvyko į Jeruzalę, kad pateiktų tą klausimą
vadovams. Kai buvo nuspręsta, kad Paulius buvo teisus, \ priversti juos paklusti Mozės įstatymui po
to, kai Dievas juos atgimdė iš naujo IR
pripildė Dvasios, būtų beprasmiška. Dievas jau davė jiems Šventąją Dvasią, kokia
naudo iš to būtų jei jie po to paklustų Mozei?
Paulius sako, kad krikščioniui grįžti į Mozės įstatymą
reiškia save prakeikti. Tai Jėzaus Kristaus darbo neigimo aktas. Nes Jis įvykdė
įstatymą, o kai mes atgimsime iš naujo, Jo įstatymas užrašomas mūsų naujai
sukurtoje dvasioje. Grįžti į įstatymą reiškia atmesti Jėzaus darbą, nes Jis
priėmė Įstatymą ant savęs.
Viena didžiausių klaidų yra...
Krikščionys galvoja, kad jų gyvenimas priklauso nuo
ankstesnių kartų nuodėmių. Jie mano, kad dėl ankstesnių kartų nuodėmių yra
įstrigę kančių ir prakeikimo šablone. Jie skaito, kad juose yra Kristus. Jie
skaito, kad jiems liepta naudoti Jėzaus vardą prieš demonus. Jie skaito: „Jis
yra jumyse didesnis už tą, kuris yra pasaulyje." Tačiau jie tuo netiki.
Jie tiki tuo, ką jiems sako jų akys ir aplinkybės – kad juos valdo praeities
demonai, praeities nuodėmės, kad jie tenai yra įstrigę.
Atskirkime dvasinę tiesą nuo praktinės tiesos. Dvasiškai
tu dabar priklausai Dievo šeimai. Dangaus pilietis. Jūsų dvasia buvo atkurta
Šventosios Dvasios, po to buvai užantspauduotas tos pačios Šventosios Dvasios
(Efeziečiams 1:13). Jūsų Tėvas danguje jūsų neprakeikė ir neprakeiks. Dvasiškai
jūs nesate prakeiktas.
Gamtoje jūsų žemiškas kūnas gali kilti iš nusidėjėlių,
narkomanų, nedorų veikėjų. Jūsų kūnas gali būti paveldėjęs polinkį į jūsų
protėvių nuodėmes. Melas yra tai, kad jūs automatiškai priklausote nuo šios
šeimos nuodėmės linijos. Tai melas. Galite sulaužyti tą modelį savo valia.
Jėzus mokė daugelio dalykų, vienas iš jų buvo įsakymas
naudoti Jo vardą demonams išvaryti. Nereikia melstis prieš juos. Neprašykite ko
nors melstis, kad sustabdytų jų puolimą. Jūs – turite teisę naudoti Jėzaus
vardą, kad įsakytumėte dvasias. Tu turi savyje Kristų, neatmesk savo valdžios, kad leistum demonams vaikščioti
aplink tave. Apsvarstykite tai Romiečiams 8:32 ir Hebrajams 1:1-3: Tėvas
panaudojo savo Sūnų, kad sukurtų visą visatą. Tada Jis atidavė mums savo Sūnų.
Kai turi Sūnų, turi visatą. Ką tau gali padaryti mažas senas velnias? Tu jau
turi viską!
Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.