Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2025 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Džonas Fennas, Kaip tikėjimas, sveikas protas ir logika veikia kartu, žaidimas: karšta/šalta ?, 3 iš 3, 25-01-18

 John Fenn, How faith, common sense, and logic work together, Hot/cold game?, 3 of 3, 1/17/25

 Sveikinu visus,

Aš gyvenu pagal tai, ką parašiau – nesu tobulas, bet noriu pasidalinti tuo, kaip siekiu Tėvo valios ir laiko apreiškimo  prieš ką nors darydamas. Bet pirmiausia


pavyzdys iš Pauliaus gyvenimo:

 

Paulius keliauja per Turkiją...

 

Apaštalų darbų 13-16 skyriuose Paulius keliauja iš rytų į vakarus per šiuolaikinę Turkiją. Viduryje Turkijos yra Galatija, o kai kuriuose miestuose jis aplankė Pisidiją Antiochiją, Ikoniją, Listrą, Derbę. Pauliaus laiškas galatams skirtas šių miestų (namų) surinkimams.

 

Apaštalų darbų 16:4 pasakojama, kad Paulius vaikščiojo po jų miestus, skelbdamas Jėzų ir ruošdamas mokinius, visada eidamas į vakarus. 16:6 rašoma, kad jie norėjo pasukti į kairę, eidami žemyn į Efezą pakrante, bet „Šventoji Dvasia jiems uždraudė“ tai padaryti. Mums nepasakyta, kaip tai buvo pranešta, bet jie visi žinojo, kad į Efesą nevyks. Vėliau, Apaštalų darbų 19 skyriuje, Paulius ten nuvyko. Kodėl tada ne? Galbūt maždaug 12 vyrų, kuriuos jis sutiko per 19:1–6, dar nebuvo savo vietoje. Galbūt Viešpats tiesiog norėjo, kad Paulius vyktų į Graikiją, prieš leisdamas jam vėl grįžti į Turkiją.

 

Čia veikia sveikas protas ir Viešpaties vadovavimas, kai Viešpats sako „Ne“. Be jokio tolesnio paaiškinimo ar nurodymo, bet turint tvirtą „ne“ savo dvasioje, nors natūralu buvo toliau eiti į vakarus. Galime sekti jų pavyzdžiu, kai žinome, kad einame Viešpaties kelyje, bet sulaukiame „ne“ kiekvieną kartą, kai manome, kad žinome kitą žingsnį.

 

Tuoj pat  kitoje 7 eilutėje, sakoma, kai jie nuėjo į vakarus į Misiją, kuri yra šiaurės vakarų Turkija, ir norėjo pasukti atgal į šiaurę ir rytus į Bitiniją palei šiaurinę Juodosios jūros pakrantę. Bet vėlgi Šventoji Dvasia „neleido“ jiems to daryti. Šiuolaikinis Stambulas yra ant vakarinės senosios Bitinijos sienos.

 

Atrodo, kad jie iš pradžių bandė eiti į kairę, paskui bandė eiti į dešinę, nežinodami, kur veda Viešpats. Bet jie kiekvieną kartą sulaukdavo tvirto „ne“. Taigi jie ir toliau darė tai, kas atrodė logiška ir teisinga, tęsdami kelionę į vakarus. Dažnai Jis mums pasako tik „ne“ be jokio paaiškinimo.

 

Neturėdami kito pasirinkimo, kaip tik judėti į vakarus, jie greitai bėgo iš šalies.

Jie keliavo per Turkiją, o 8 eilutė mums sako, kad jie nuvyko į Troadą (Trają), kuris tuo metu buvo svarbus miestas Egėjo jūros pakrantėje. (Egėjo jūra, Viduržemio jūros dalis) Jie tiesiogine prasme vaikščiojo per šalį iš rytų į vakarus, o dabar prieš juos atsivėrė vandenyno platybės.

 

Ką Paulius turėjo daryti? Sakydami jiems „ne“ kiekvieną kartą, ir galiausiai jie atsidūrė vandenyne nežinodami, ką daryti toliau.

9-12 eilutės atskleidžia, kad Dievas davė nurodymus tik tada, kai jie neturėjo kur kitur eiti. Paulius naktį matė regėjimą – sakoma, kad  regėjimas buvo duotas 2 kartus naktį. Taigi mes nežinome, ar tai buvo „dvasinis sapnas“, ar  regėjimas, kai jis vieną iš tų naktų buvo pabudęs.

 

Pagaliau!

Regėjime pasirodė graikas  iš Makedonijos, sakydamas: „Ateik čia ir padėk mums!“ Kodėl Viešpats nedavė regėjimo, kai jie gavo pirmąjį „ne“, kai bandė nuvykti į Efezą ir tą pakrantę? Kodėl Viešpats nepateikė regėjimo, kai jie bandė pasukti atgal į šiaurę ir rytus palei šiaurinę Turkijos sieną? Kodėl Jis laukė, kol jie tiesiogine prasme nebeturės žemės po kojų, kad parodytų jiems viziją apie išvykimą į Graikiją? (Mes to nežinome)

 

Pažvelkite į tai, kaip Viešpats juos vedė keletu tvirtų „ne“. Visą tą laiką, kai durys buvo uždarytos, jie darė tai, kas buvo teisinga. Jie laikėsi sveiko proto. Apaštalų darbų 13:1-3 jie žinojo, kad jie buvo išsiųsti Šventosios Dvasios. Taigi jie tiesiog ėjo, nors „ne“ po „ne“ buvo vienintelė kryptis, kurią jie gavo iš Viešpaties.

 

Kai buvome vaikai, žaisdavome žaidimą, kai vienas vaikas kažką slėpdavo, o paskui leisdavo kitiems ieškoti. Vienintelė jiems suteikta kryptis buvo „šilta“, „šalta“, „šilčiau “ arba „šalčiau“ – ir tai buvo pašalinimo procesas, kurį turėjo pereiti objektą medžiojantis asmuo – sveikas protas ir logika, kad susiaurintų plotą, kol galiausiai pasiekdavo nulį ir rasdavo paslėptą objektą. Tai man primena, kaip Viešpats elgėsi su Pauliumi ir jo bendrakeleiviais. Kartais jaučiamės lyg „šilta/šalta“ žaidime. Jis veda mus priimti sprendimus pašalinimo procese.

 

Didžioji mūsų gyvenimo dalis yra panaši į tai, kas nutiko jiems. Vykdome savo verslą tol, kol negauname atsakymo „taip“ / „ne“.

Sudarydamas tvarkaraštį dienai, savaitei, iš karto klausiu Tėvo, ar viskas gerai.

 

Kiekvieną savaitę, kai pasiimu Chrisą iš jo grupės namų, turiu 2 ar 3 dalykus, kuriuos Barbara ir aš suplanavome jam – jam patinka eiti į parduotuves, sveikintis su žmonėmis, paglostyti visus sutiktus šunis ir panašiai. Tačiau, išskyrus tuos 2 ar 3 dalykus, aš klausiu Tėvo: „Ką suplanavai Kristui šią savaitę?“

 

Labai dažnai, kol esame išvykę, aš būnu dvasia raginamas, tai būna subtilus nurodymas, beveik mano dvasios pasiūlymas, eiti pažiūrėti

kas vyksta mūsų mažame oro uoste (Grove, Oklahoma, nedidelis vieno kilimo ir tūpimo tako oro uostas) – ir kai tai nutinka, matome kylančius ar besileidžiančius lėktuvus arba matome juos prie mažo terminalo, kur  aš statau automobilį ir ištraukiu Chrisą. Mes eisime į terminalą, kur šiuo metu esame žinomi, ir labai dažnai mums būna leista ant asfalto vaikščioti aplink lėktuvą (kai variklis išjungtas). Dėkojame už tokį Tėvo aprūpinimą.

 

Yra daugybė dalykų, kuriuos Tėvas atskleidžia, suteikdamas man supratimo per tą malonę, o tikėjimas yra mūsų atsakas. „Eikite į sąvartyną/perdirbimo stotį“ ir stebime, kaip savivarčiai ištuština didelius konteinerius – Chrisui patinka stebėti didelius sunkvežimius. Kartais jaučiuosi priverstas eiti į sunkvežimių stotelę palei posūkį, tada sėdime ir žiūrime, kaip atvažiuoja ir išvažiuoja dideli sunkvežimiai (furos). Vietinėje sunkvežimių stotelėje gali stovėti 10 ar daugiau sunkvežimių, ir mes stebime, kai jie įvažiuoja ir išvažiuoja iš stovėjimo vietos , kai  vairuotojai įeina į vidų pavalgyti.

 

JEI Tėvas numatė ką nors, kad Chrisas pamatytų, kaip minėta aukščiau, Jis įdės tai į mano dvasią. Tačiau mūsų penktadienio reikalų tvarkymo  diena yra panaši į tai, kaip Paulius bando pasukti į kairę arba į dešinę, bet gauna „ne“. Sugalvoju idėją ir nukreipiu dėmesį, kad pamatyčiau, ar toje mintyje yra „gyvybės“. Pasveriu. Ar tai priklauso nuo manęs? Ar yra dar kažkas, ką Tėvas suplanavo?

 

Sužinojau, kad Tėvas ne visada turi „tobulą valią“ viskam – kartais Jam iš tikrųjų nerūpi, ką mes darome, tada Jis eis su srove ir vadovaus mūsų žingsniams, taip kaip mes einame. Kartais, kaip ir aukščiau minėtame Pauliaus gyvenime, mes einame savo keliais  ir Jis nurodo kitą kryptį  tik tada, kai pradedame nukrypti nuo Jo valios arba tai, ką planuojame, būtų neprotinga ar pavojinga.

 

Dėl daugelio dalykų mūsų gyvenime Jis palieka mums spręsti. JEI tai, ką mes planuojame, mums keltų pavojų, TAI Jis gali stipriai paraginti mus eiti kitu keliu ar daryti ką nors kita, nepasakydamas, kad neatsargus  automobilis būtų buvęs mūsų kelyje jei būtume toliau ėję ta kryptimi. LABAI svarbu išmokti nukreipti savo dėmesį į savo dvasią, kad galėtume išgirsti  iš Tėvo. Kartais tai yra „ne“ perspėjimų serija. Kartais turime ir toliau daryti tai, ką mokame daryti, tiksliai nežinodami, kur Jis mus nukreips toliau. Kartais tai panašu į karšta/šalta žaidimą, bet mes visada darome tai, ką mokame daryti natūraliai.

 

Šia tikėjimo ir sveiko proto tema dar yra tiek daug, bet kitą savaitę pereisiu prie naujos temos. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.