Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2024 m. birželio 30 d., sekmadienis

Viską daro Šventoji Dvasia 3 iš 4

 John Fenn, 2024, 28 June, The Holy Spirit Does it all  #3 of 4

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę pasidalinau 2 pavyzdžiais, kaip Žodis ir Dvasia turi sutapti, nes būtent Dvasia iš tikrųjų atlieka darbą. Pratęskime nuo tos vietos.

 Hebrajams 1:1-3 yra mano mėgstamiausia ištrauka visoje Biblijoje.

 "Dievas (Tėvas) praeityje įvairiais būdais ir dalimis kalbėjo tėvams per pranašus. Tačiau šiomis paskutinėmis dienomis Jis kalbėjo mums savo Sūnuje, kurį Jis (Tėvas) paskyrė visko paveldėtoju ir per kurį taip pat , Jis (Tėvas) sukūrė amžius( liet. vert. pasaulius) “.

 Jis  (Sūnus) yra (Tėvo) šlovės spindesys, Jo (Tėvo) būties (prigimties charakterio) tikslus atvaizdas, kuris viską palaiko  (Tėvo) jėgos Žodžiu. Pats nuplovęs mūsų nuodėmes atsisėdo Didenybės (Tėvo) dešinėje aukštybėje“.

 Mokydama šia tema, Viešpats man nurodė: "Atkreipk dėmesį, aš visa laikau Tėvo jėgos žodžiu. AŠ ESU; Tėvo jėgos Žodis. Jis turi galią, AŠ ESU tos jėgos Žodis."

 Realus pavyzdys gali būti tėvas, kuriam priklauso verslas, ir jis paskiria sūnų būti antru atsakingu už tą verslą. Bet tėvas vis tiek jam vadovauja. Tada tėvas siunčia sūnų į verslo įmonę, įgaliodamas jį užsiimti verslu Tėvo vardu.

 Sūnus užsiima verslu, bet funkcionuoja tėvo valdžioje.  Sūnus yra tėvo valdžios žodis, tėvo valia. Jis yra tėvo charakterio įvaizdis ir savo žodžiu laikosi savo tėvo valios, tačiau įmonei vadovauja tėvo galia.

Šis supratimo pasikeitimas man viską apvertė aukštyn kojom.

 Per akimirką pakeičiau savo supratimą, anksčiau maniau, kad galia yra Žodyje, (bet suglumdavau, ir nesupratau, kodėl ji ne visada veikė), dabar tapo aišku, kad   tai yra būtent  Tėvo jėgos Žodis. Suvokiau,  jei Tėvas (Dvasia) ir Sūnus (Žodis) nedirbs kartu vykdydami Tėvo valią, niekas nevyks, nesvarbu, kiek kartų įsakysiu Jėzaus vardu.

 Tai man suteikė didžiulį palengvėjimą dėl tikėjimo srovės „skelbk ir tai įvyks“, kuris peraugo į bendrą charizmatinę praktiką „kalbėti gyvenimą / išgydymą / palaiminimus“ ir „nutarti ir paskelbti “ tikėjimo srovę.

 Kai tai kelioms akimirkoms nugrimzdo giliai manyje , mano proto krumpliaračiai sukosi visu greičiu, nes tai, ką Jis pasakė, rezonavo mano dvasioje, bet prireikė minutės, kol mano galva tai sutvarkė. Tada Viešpats nukreipė mane į Mato 6:7, kad pabrėžtų savo mintį. , ir mane nustebino Jo tiesmukiškumas. Ta eilutė sako:

 "Ir kai meldžiatės, nenaudokite tuščių kartojimų, kaip tai daro pagonys (netikintieji). Jie mano, kad bus išgirsti dėl jų žodžių gausos. Akimirkai pasijutau kaip vaikas, pagautas kišantis ranką į sausainių stiklainį, nes buvau kaltas dėl tokio  mąstymo – „pozityvių išpažinimų“, kassavaitinio pozityvių išpažinimų ir pareiškimų skelbimo bendruomenėje ir taip toliau. „Atsiprašau, Viešpatie“, „Viskas gerai“.

 Graikiškas žodis, išverstas „tuščius kartojimus“, yra „battalogesete“ ir reiškia „kalbėti negalvojant, mechaniškai kartoti žodžius (Vine's), naudojant tuščius žodžius“. ,,Tada jie šaukė Baalo vardą nuo ryto iki pietų...“ pasikartojančiomis formulėmis pagrįstomis pastangomis, kad Baalas judėtų jų vardu.

 Jis sakė, kad daugelis Jo žmonių papuolė į tai, viena vertus, jis atrodė nuliūdęs ir nusivylęs, kad daugelis tai padarė, tačiau tuo pat metu: „Bet aš darau dėl jų, ką galiu, nes dažnai jų širdys yra teisios, jie tik nežino Tėvo kelių, tu turi juos mokyti Jo kelių“.

 Tai pakeitė mano gyvenimą, kaip sakiau, nuo mano pečių pakilo lyg koks sunkumas, sukeldamas  jausmą, kad išdaviau ir paniekinau viską, ką maniau žinantis apie tikėjimą. Supratau, kad tai, ko Jis mokė, manyje sukėlė rezonansą, ir tai, ir tai  aš visada žinojau, kažkaip savo dvasioje. Mano protas buvo tiesiog neteisingai išlavintas.

 Dabar dažnai sakau: „Apreiškimas yra kažkas, ką jau (arba visada) žinojai, bet niekada nesuvokei“.

 Tada jūsų dvasioje kažkas atsiliepia, jūs jaučiate tą Dvasios liudijimo keliamą susijaudinimą  savo dvasioje, net jei jūsų galva sukasi, nes pertvarko ankstesnius supratimus.

Dievo Žodis, rašalas puslapyje, apie kurį kalbu, pats savaime neturi galios. Pragare yra daug tarnautojų, ganytojų ir įžymybių, kurie žinojo , kas parašyta, bet nepažino  Asmens, kuris YRA Žodis. Puslapyje esantis rašalas yra kilęs iš Asmens, kuris yra Žodis.

 Nojus gavo apreiškimą apie tvaną – tai buvo malonė.

 Tikėjimas buvo jo atsakas. Jis pastatė arką. Abraomas, Sara, Mozė, Jozuė – visi išvardyti Hebrajams 11 skyriuje „Tikėjimo salėje“,  kiekvienas iš jų pirmiausia gavo apreiškimą iš Tėvo – per Šventąją Dvasią – ir tikėjimas buvo jų atsakas. Abraomas ir Sara pagimdė kūdikį, Mozė grįžo į Egiptą, Jozuė apsupo miestą – kiekvienas iš pradžių gavo malonę, apreiškimą, kad  tai padarytų. Tikėjimas buvo jų atsakas į apreiškimą.

 Paulius ir Barnabas

 Apaštalų darbų 13:46–47 Paulius ir Barnabas susiduria su didžiuliu netikinčių žydų pasipriešinimu, nors daugelis pagonių( ne žydų) , kurie klausydami Jono įtikėjo.

 Paulius jiems pasakė, kad jie stabdo pastangas kalbėtis su žydais: „Nes taip mums įsakė Viešpats: „ Todėl paskyriau tave šviesa pagonims, kad neštum išgelbėjimą iki žemės pakraščių“.

 Paulius citavo Izaijo 49:6, kuris turi daug reikšmių Izaijui, Izraeliui ir Mesijui. Tačiau Paulius sakė, kad tą eilutę Viešpats panaudojo nukreipdamas juos į tarnystę pagonims. Paulius ne tik vartė Izaiją ir, kur tik pakrypo jo žvilgsnis, nusprendė „pastovėti“ ant tos eilutės. NE! Jis pasakė, kad Viešpats kalbėjo jiems, kad tai skirta  taip pat ir  jiems. Dvasia jiems tai atskleidė, ir tada jie perėjo prie to apreiškimo.

 Tikėjimas jaučiamas kaip ramybė.

 Kodėl taip? Nes tikėjimas yra atsakas į apreiškimą (malonę) iš dangaus. Apreiškime iš dangaus yra ramybė, iš to gimsta tikėjimas, todėl tikėjimas jaučiamas kaip ramybė.

 Prisiminkite savo vaikščiojimą su Viešpačiu. Ar gavote  apreiškimą apie kažką konkretaus ? Ar žinojote, jau prieš įsidarbindamas, kad  turite tą darbą? Ar ramiai išsinuomojote šią gyvenamąją vietą, ar su ramybe rinkotės  tą mokyklą? Kai tai pasitvirtino jūsų gyvenime, ar  jūs turėjote jau prieš tai ramybę? Kai tai nepasitvirtino , o jūs ,  bandėte prisiversti „tikėti“ kalbėdami, cituodami ir versdami dalykus veikti?

 Jokūbo 3:17-18 yra tiesa, Viešpaties išmintis yra tyra ir taikinga. Taip jaučiatės kai turite tiktą  tikėjimą, nes tikėjimas remiasi Tėvo ir Viešpaties apreiškimu (malone).

 Kitą savaitę rašysiu apie gyvenimą turint asmeninį  Šventosios Dvasios apreiškimą. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.