Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2024 m. birželio 22 d., šeštadienis

Viską daro Šventoji Dvasia 2 iš 4

JOHN FENN , 21 JUNE, 2024, The Holy Spirit Does it all  #2 of 4

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę nuoširdžiai pasakojau apie mūsų gyvenimą, susijusį su tuo, ką tikėjome Viešpačiu tikėjimo žodyje (TŽ), palyginti su mūsų neįgalaus sūnaus


tikrove.   Papasakojau, kaip pasninkavau 15 dienų tik su vandeniu, bet mano dvasioje nebuvo gyvybės, nebuvo liudijimo apie tai. Baigiau pasninką, kai sąžiningai įvertinau, kad tame, ką darau, nebuvo gyvybės.

 Supratau, kad Žodis ir Dvasia visada sutaria. Nesvarbu, kas sakoma eilutėje, Dvasia suteikia gyvybę. (Jono 6:63) Jei Šventoji Dvasia nedalyvaus, kai kalbu eilutę, nieko neatsitiks.

 Štai kodėl šio 4 dalių mokymo pavadinimas yra „Šventoji Dvasia daro viską“.

Kai Jėzus išvarė demoną Mato 12:22-32, religiniai vadovai sakė, kad Jis tai padarė velnio galia.

 Jėzus atsakė, kad tai net nelogiška, nes jei demonai išvarys demonus, šėtono karalystė žlugs. Tada Jis pasakė: „Bet jei aš juos išvarau Dievo Dvasia, Dievo karalystė atėjo pas jus“.

 Jėzus yra tas pats, vakar, šiandien ir per amžius. (Hebrajams 13:8) Jis, Dievo Sūnus, išvaro demonus Šventąja Dvasia. Tegul tai įsitvirtina giliai jumyse. Mes esame Jis šioje žemėje. Jo kūnas. Tai, ką Jis padarė tada, Jis daro dabar, per mus.

JEI manome, kad Dievas nori ką nors padaryti tik todėl, kad žinome tinkančią eilutę, BET Šventoji Dvasia nedalyvauja, tada nieko nebus.

 Pavyzdžiui

 Mano pažįstamam pastoriui apie 1989 m. buvo diagnozuotas  skydliaukės vėžys , tačiau jis buvo Tikėjimo Žodyje (TŽ) ir nusprendė tai pavadinti infekcija. Jis atsisakė tai gydyti. Skydliaukės vėžys auga lėtai ir yra mirtinas, jei jis negydomas ilgus metus.

 Nieko nežinojau apie jo diagnozę 1999 m., kai Viešpats man pasakė, kad jis serga vėžiu ir kad jam reikia su juo susidoroti, kitaip jis jį nužudys. Pasakiau tai ir sulaukiau nuoširdžių priekaištų, man pasakė, kad galvoju neteisingai, kad tai tik infekcija. Aš likau įsitikinęs, ką Viešpats man pasakė, bet buvau sukrėstas ir atstumtas.

 Maždaug po 8 metų jis suprato, kad pralaimi mūšį, ir pradėjo gydytis. Paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais jis pranešė savo bendruomenei, kad serga vėžiu. Visas surinkimas pradėjo melstis, kai kurie pasninkavo, kad jis išgytų. Kai jis mirė po kelių savaičių, daugelis buvo šokiruoti, abejojo ​​tuo, kuo tikėjo jie kalbėjo Žodį, skelbė Žodį, bet jis mirė.

 Tik po jo mirties žmona pasidalijo, kad diagnozė buvo nustatyta prieš daugelį metų. Matote, jis tai padarė sau, nedarydamas to, kas jam priklauso. Dėl to jam nebuvo jokio stebuklingo išgijimo. Išdidumo nuodėmė yra manyti, kad kažkas yra Dievo atsakomybė, nors iš tikrųjų tai yra mūsų atsakomybė. Galite kalbėti  Žodį, įsakyti, skelbti viską, ką norite, bet jei esate drąsus, bet jei Šventosios Dvasios nėra visose jūsų pastangose ​​ tame nebus gyvybės.

 Tūkstančiai žmonių „kalbėjo Žodį jo situacijai, bet Dvasios nebuvo. Jėzus Žodis ir Dvasia nesutiko jo išgydyti, nes jis nepaisė sveiko proto ir atsisakė daryti tai, kas jam priklausė.

 Kurčia mergina, Fedra

 Maždaug savaitę buvau Saltiljo mieste Meksikoje ir padėjau mūsų bažnyčios remiamam misionieriui. Dvi moterys atėjo į tarnystės namus paklausti, ar aš eičiau ir „pasimelsčiau“ už 7 metų mergaitę, kuri gimė kurčia ir niekada nekalbėjo. Aš atsiprašinėjau, o misionierius, jo žmona ir moterys toliau lankėsi.

 Grįžęs į savo kambarį, pasakiau Tėvui, kad neisiu, nebent Jis išgydys ar išvaduos ją, padarys ko būtent reikia tai situacijai. Nes nebuvo naudinga skelbti Žodį, jei Dvasia neketina išgelbėti nuo kurčios ir nebylios dvasios arba jos nepagydyti – būtent ko reikėjo, aš nežinojau. Jis tuojau pat pasakė: „Eik, aš ją išgydysiu“.

 Grįžau pas juos ir pasakiau, kad eisiu. Ryte 11 val. mūsų grupė amerikiečių, taip pat misionierius ir dvi moterys, nuvažiavo į mažą kaimelį, kuriame gyveno mergaitė, o paskui į jos namus. Jos tėvai ir šeima nekalbėjo angliškai, 11 iš mūsų labai mažai kalbėjo ispaniškai.

 Labai išsigandusią mergaitę jie pasodino į kėdę priešais mus, amerikiečius, o jos šeima išsirikiavo už jos. Mes stovėjome maždaug po tuziną žmonių iš abiejų pusių, atsisukę vienas į kitą nepatogioje tyloje, o ši maža mergaitė sėdėjo kėdėje ir lėkštės dydžio akimis žiūrėjo į tai, kas vyksta.

 Galiausiai misionierius paaiškino šeimai, kas nutiks, o aš paaiškinau, ką darysiu, o tėvai gestikuliavo ir atsistojo šalia dukters, drąsino plodami jai  per pečius.

 Žengiau į priekį, įkišau pirštų galiukus jai į ausis sakydamas: „Aš įsakau kurčiai ir nebyliai dvasiai išeiti,  mergaite, sakau tau, būk sveika Jėzaus vardu“. (Aš nežinojau, ar dvasia dalyvauja, neturėjau jokio vadovavimo, įžvalgumo, jokio supratimo – žinojau, kad Tėvas pasakė, kad Jis ją išgydys, bet tuo metu 1988 m. norėjau aprėpti visas galimybes, todėl „Kai kyla abejonių, „išvyk tai“. Bet aš manau, kad tai buvo gydymas.

 Be abejo, aš žinojau Raštą: „Jo žaizdomis mes buvome išgydyti“. Ir aš žinojau  Raštą, kuriame sakoma, kad turime teisę naudoti Jėzaus vardą, kad uždėtume rankas ant ligonių. Bet tai buvo Tėvas, per Dvasią, kuris pasakė: „Eik, aš ją išgydysiu“. Aš turėjau  Žodį IR Dvasią sutarime, todėl ji buvo išgydyta.

 Iš pradžių ji pradėjo dairytis po kambarį nustebusiu žvilgsniu, tada viena  slaugytoja buvusi su mumis , pastebėjo, kad jos akys seka tą, kuris kalba... staiga ji suprato, kas atsitiko ir pašoko ir pradėjo šokinėti, pirmą kartą gyvenime triukšmauti, dar ne kalbėti, tik kelti didžiulio džiaugsmo triukšmą...

 Ji tiesiogine prasme šoko man į glėbį ir parodė į lauką... mes nuėjome ir atsistojome prie pat jos durų, o virš galvos medyje čiulbėjo paukštis. Ji nusišypsojo šia didžiule šypsena, pažvelgė tiesiai į viršų ir parodė į paukštį. Netrukus pribėgo daugiau nei tuzinas vaikų ir ji išsiveržė, neleido, kad aš ją pasodinčiau.

 Susijaudinusiame vaikų rate jie pradėjo šaukti jos vardą: „Fedra“, o ji atsisukdavo ir parodydavo, kuris vaikas tai pasakė. Po kelių šio žaidimo sekundžių ji apsisuko ir pamatė vieną iš mikroautobusų,  kuriuo atvažiavome, ji  prasigrūdo pro vaikus, bėgdama prie furgono. Ji pabeldė į duris ir kažkas jai jas atidarė. Ji įsiropštė į vairuotojo vietą ir ėmė daužyti vairą, galiausiai trenkė į garso signalą, dėl ko ji iš nuostabos šoko atgal. Mums pasirodė, kad ji matė, kaip žmonės įvažiavo į kaimą spausdami garso signalą, bet iki tos akimirkos ji niekada nesuprasdavo, kodėl jie taip padarė.

 Žodis ir Dvasia TURI būti sutarti.

 Šiandien daugelis žmonių buvo mokomi, kad Žodis yra galia. Tiesiog paskelbkite, tiesiog kalbėkite apie asmenį ar situaciją; jie buvo mokomi, kad tame yra galia. Jėzus aiškiai pasakė, kad Jis, Žodis, veikia per Šventąją Dvasią.

Mes čia pratęsime kitą savaitę, iki tol, laiminimu,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.