Vardas # 2 iš 3

 John Fenn , 2023,   20 October

The Name #2 of 3

 Sveikinu visus,

 Tęskime ten, kur baigėme praeitą savaitę.

 Kur buvo sutelktas Petro tikėjimas?

 Apaštalų darbų 3:16 Petras stovėjo prieš valdžią kartu su buvusiu luošu vyru. Vyras prašė išmaldos, bet vietoj to pasveiko, koks įvykių posūkis! Valdžia paklausė Petro, kaip tas žmogus pasveiko. „ Jo vardu, per tikėjimą Jo vardu, šis žmogus stovi prieš jus sveikas“.

 Petras ir Pilypas turėjo kažką, ko mums trūksta. Mes taip atsainiai įsakinėjame Jėzaus vardu ir vartojame jį gal 10 ar daugiau kartų maldoje arba kai uždedame rankas ant žmogaus.. Mes įsakome Jėzaus vardu, kartodami tai kelis kartus. Tai darydami įrodome, kad mažai tikime arba visai netikime Jėzaus vardu.

 Negana to, mes galime sakyti, kad turime aukštesnį netikėjimo lygį, dėl kurio nežinome, nei ką turime Jo Varde, nei mes tikime Vardu.

 Kai uždedi rankas ant žmogaus mano vardu, tai tolygu, kad aš uždedu rankas ant to žmogaus“. Pagalvok apie tai. Kaip tai paveiks jūsų lūkesčius, kai kitą kartą uždedate rankas ant žmogaus arba kai meldžiatės už ką nors ar net už save? Kiek kartų dabar kalbėsi tą Vardą, kuris aukščiau visų kitų vardų?

Ką iš tikrųjų sako Morkaus 16:20 ir kodėl

 Daugumoje (anglų) šios eilutės vertimų rašoma taip: „Ir jie išėjo visur skelbdami, Viešpats veikė kartu  su jais ir patvirtino Žodį jį lydinčiais ženklais“.

 Tačiau pažodinis vertimas, kaip ir „Young's Literal Translation“, atskleidžia taip: „Ir jie, išėję, skelbė( pamokslavo) visur, Viešpačiui veikiant ir pavirtinant Žodį jį sekančiais ženklais “.

 Ar matote skirtumą? Viešpats veikia su Žodžiu, kad patvirtintų jį sekančiais ženklais. Jis nedirba su JAIS, veikiau Jis dirba kartu  su Savo Žodžiu ir jį patvirtina.

 Jūs nesat verčiami, nes Tėvas nenori, kad kas nors nuspręstų savo amžiną likimą  be įrodymų, patvirtinančių Jėzaus teiginius. „Mosaic“ ir dauguma teismų šiandien reikalauja įrodymų ar liudytojų, prieš nuteisdamas ką nors už nusikaltimą. Kodėl manome, kad Tėvas tikisi, kad žmonės nuspręs savo amžinąjį likimą be įrodymų? Jis veikia kartu  su Žodžiu, kad jį patvirtintų.

 Atsisakymas: galima ginčytis, kad graikiškas žodis „synergountos“, išverstas „dirbti su“, gali reikšti su mokiniais, nes jis yra tarp jų ir ženklų. Man gramatika aiškiai parodo, kad patvirtinimas pirmiausia yra Žodyje, o paskui bendradarbiaujant su mokiniais, kai jie pamokslavo. (Mano nuomone, Young's Translation ir kt.)

 Prieš daug metų aš pristatinėjau baldus ir  dariau smulkų baldų remontą.

 Savininkas liudijo, kad jam buvo sužalota nugara ir jis negalėjo kelti daiktų. Jis nusipirko žlugusio restorano baldus ir pasamdė 2 koledžo berniukus, kad šie įkeltų juos į jo sunkvežimį ir nuvežtų į jo parduotuvę.

 Dirbdami koledžo berniukai pasakojo jam apie Jėzų. Kai darbas buvo atliktas, vyras jiems sumokėjo, o kai jie paklausė, ar nori „priimti Jėzų“, jis jiems pasakė. Jei tai, ką tu sakai, yra tiesa, tada aš priimsiu tavo Jėzų, bet jei Jis išgydys mano nugarą." Trumpa istorija: Viešpats atliko savo darbą o vyras atliko tai ką pažadėjo.  Jis turėjo pamatyti įrodymą.

 Kodėl Samarija visiškai atsigręžė į Jėzų? Jie girdėjo ir matė įrodymus, kad tai, ką Pilypas skelbė apie Dievo karalystę ir Jėzaus vardą, buvo tiesa.

 Aš gyvenau bute prieš pat mums susituokiant su Barbara

 Man buvo 20 metų ir vieną dieną į duris pasibeldė. Tai buvo jauna ponia iš gerai žinomo kulto, kurie beldžiasi į duris, pasakoja žmonėms apie savo religiją ir platina traktatus su informacija apie ją.

 Pakviečiau ją įeiti, leidau pasakyti kalbą, tada paklausiau, ar galėčiau papasakoti apie savo tikėjimą, su tuo ji sutiko. Jos vaikystė buvo sunki; aš dalinausi apie Tėvo meilę ir Jėzaus Kristaus asmenį. Prieš jai išeinant paklausiau, ar ji nori „priimti Jėzų“, ir ji pasakė, kad nori apie tai pagalvoti.

 Tada paklausiau, ar jai kas nors negerai, nes tai, ką pasakiau, buvo tiesa, ir Viešpats jai tai įrodys, jei ji norės. Ji sakė, kad jos pėdos buvo sužalotos ar apsigimusios, nuo pat gimimo, todėl vaikščiojant jas labai skaudėjo. Aš paprašiau ją pastovėti, uždėjau jai rankas ant kojų, paliečiau jos kaktą, jos jėgos paliko ją,  ji griuvo, ir po kelių sekundžių, nežinodama, kas ją pargriovė, suprato, kad ji visiškai pasveiko. Viešpats pateikė įrodymus.

 Po to, kai Barbara ir aš susituokėme ir persikėlėme į Boulder, Kolorado valstijoje, dirbau kraštovaizdžio tvarkyme.

 Mano viršininkas, tos įmonės savininkas, vieną dieną buvo labai nusivylęs. Jis paaiškino, kad jo žmonai, dėl to kad ji sirgo kiaušidžių vėžiu,  o jai buvo tik  26 metai,  bus atlikta histerektomija, o tai nutrauks jų galimybes kada nors turėti vaikų.

Jai jau buvo atlikta kiaušidės pašalinimo iš vienos pusės operacija, tikintis, kad vėžys neišplis – akivaizdu, kad pirmą kartą ji atsisakė visiškai gimdos pašalinimo, nes labai norėjo turėti savo vaikų. Bet dabar vėžys išplito ir jai buvo paskirta visiška histerektomija, suplanuota kitą rytą. Pasiūliau susitikti ir melstis už ją: būdami tokioje beviltiškoje situacijoje  jie sutiko. Kai jis pridūrė, kad ji yra žydė, aš jam pasakiau, kad tai dar geriau, ir bus lengviau ją išgydyti, nes ji būdami žydė jau tikėjo išgydymu.

 Tą vakarą mes susitikome miesto parke, visi trys sėdėjome po dideliu medžiu.

 Jie pasidalijo savo istorija, tada aš pasidalinau, kaip Viešpats siūlo išgydymą. Ji sakė, kad tuo tiki, nes judaizme gydymas yra visame, ką mes, krikščionys, vadiname Senuoju Testamentu. Tai buvo jos tikėjimo dalis, nors ji buvo nepraktikuojanti žydė. Galvojau, bus  paprasta...

 Aš pradėjau nuo Adomo ir Ievos ir nuo to, kaip jie buvo sukurti būti sveikais, tai buvo Tėvo ketinimas, tęsiau apie Abraomą ir sandorą, o nuo ten apie Jėzų, kuris yra paskutinė auka, ir taip toliau, maždaug 45 minutes. Baigdamas pasakiau jai, kad ką sakiau, yra tiesa, todėl Tėvas mane parems, nes myli ją, o 26 metų porai yra normalu, kad nori turėti vaikų, todėl jų prašymas Jam buvo teisingas.

 Aš paklausiau; – Kaip manai, kas nutiks, kai uždėsiu ant tavęs rankas?

 Ji pasakė: „Žinoma, pasveiksiu! Tai buvo taip lengva. Aš liepiau jai ir jos vyrui uždėti rankas ant tos kiaušidės, o aš uždėjau ranką jam ant rankos, liepiau vėžiui mirti ir liepiau ją išgydyti Jėzaus vardu (1 kartą).

 Tai buvo trumpas įsakymas, nes aš nesimeldžiu už išgydymą, aš įsakau tai, ką Jėzus liepė daryti, o apaštalai praktikavo. Jėzus niekada nesimeldė, kad kas nors būtų išgydytas, taip pat nė vienas iš jų nesimeldė Apaštalų darbuose. (Jokūbo 5:14-15 yra skirtingame kontekste)

 Ji iš karto pasidarė silpna kaip skudurinė lėlė, apimta Jo buvimo, o jos vyras laikė vieną ranką, o aš  kitą, pusiau pati ėjo, pusiau buvo nutempta  į savo automobilį ir įkelta tenai. Po dviejų dienų, kai grįžo į darbą, jis sakė, kad kitą rytą prieš operaciją ji pareikalavo, kad jie atliktų paskutinį tyrimą, kad pamatytų, ar vėžys vis dar yra. Vėžio nebuvo. Apstulbę jie atšaukė operaciją ir išsiuntė ją namo. Tėvas dirbo su savo Žodžiu ir jį patvirtino.

 „Todėl Dievas (Tėvas) Jį labai išaukštino ir davė jam vardą, kuris yra aukščiau už visus kitus vardus. Kad Jėzaus vardui sulenktų kiekvienas kelias...“ (Filipiečiams 2:9-11)

 Reguliariai, net ir dabar, kartas nuo karto, skiriu laiko Rašto eilutėms, kuriomis ką tik pasidalinau čia,   ir istorijoms, kurias patyriau melsdamasis  tuo Vardu, tai sužadina mano tikėjimą Jėzaus vardu. Iš dalies tai darau tam, kad išlaikyčiau kiek įmanoma žemesnį savo netikėjimą.

 „Kai uždedi rankas ant žmogaus mano vardu, tai tolygu, kad aš uždedu rankas ant to žmogaus“.

 Kitą savaitę apie netikėjimą, kodėl ir kaip jo atsikratyti. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas