Psichikos ligos Nr. 3 iš 4

 Mental Illness #3 of 4

 18 August, 2023

Sveikinu visus,

 Palikome Paulių II Korintiečiams 1 skyriuje, rašydami apie jo jausmus. Jis rašė

apie neseną laiką, kai nebuvo išeities, ir kad iš jo buvo spaudžiamos gyvybės sultys. Jis norėjo, kad jo draugai Korinte žinotų, jog jis jautė tokį spaudimą ir tokį beviltiškumą. Emociškai ir protiškai jis nebuvo geroje vietoje .

 Kontroliuoti savo jausmus

 Jis užbaigė savo mintį 9 eilutėje: "Jautėme, kad gavome mirties nuosprendį, ir manėme, kad mirsime. Tai (buvo leista) įvykti, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu (Tėvu), tuo, kuris prikelia. numirusius."

Jis nekaltino Dievo, kad Jis leido persekiojimams ateiti, nes persekiojimai vyko kartu su jo gyvenimo pašaukimu. Persekiojimai leidžiami taip, kaip buvo Jėzaus gyvenime.  Jėzus pasakė Morkaus 13:13: „Jūs būsite nekenčiami visose tautose dėl manęs“.

 Paulius nusprendė savo aplinkybes vertinti kaip mokymo laiką, kad galėtų pasikliauti Tuo, kuris prikelia mirusiuosius. Mes taip pat turime padaryti tokį pasirinkimą, panaudoti tai, ką gyvenimas ar velnias mums meta, kaip mokymo procesą, žingsnį į didesnę brandą.

Paulius susidūrė su didžiuliu persekiojimu, kuris galėjo išnykti, jei jis būtų išsižadėjęs Jėzaus. Jei jis būtų sakęs, kad nėra krikščionis, kad grįžta prie savo žydiškų šaknų, ir tada jis būtų vėl gyvenęs , kaip bet kuris kitas  normalus  pirmojo amžiaus Romos imperijos žydas.

 Paulius pasirinko

 Jis pasirinko  kontroliuoti savo jausmus ir mintis ir pradėjo sakyti sau, ką turi jausti ir galvoti. Nusprendęs pasitikėti Tėvu, kuris jau prikėlė Jėzų iš numirusių ir su kuriuo žinojo, kad bus danguje, jis pradėjo eiti emocinės sveikatos keliu.

 Kultūra sąmoningai skatina gyventi pagal jausmus.

 Kultūra sąmoningai skatina emocinį sprendimų priėmimą. Biblija moko paimti valdžią savo kūnui, mintims ir jausmams ir tarnauti Dievui. Jūs neturite gyventi pavaldūs savo jausmams, jie turi būti pavaldūs jums.

 Apsvarstykite Jėzaus ir Rašto žinovo pokalbį Morkaus 12:29-31, kur Jėzus atsako į klausimą, kurie įsakymai yra svarbiausi: „Klausyk,  Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienas Viešpats. Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela, visomis jėgomis. Tai didžiausias įsakymas. Antrasis: mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra kito įsakymo, didesnio už šiuos.

 Graikiškai „širdis“ reiškia „kardias“ ir reiškia „mintys, jausmai, vidurinė žmogaus dalis“. Žodis „protas“ yra „dianoias“ ir reiškia „gili mintis“, „gilių minčių įgyvendinimas“.

 Žodis „siela“ yra „psichika“ ir reiškia „dvasia“ arba „kvėpavimas“. Žodis jėga, kuris reiškia mūsų fizinius kūnus, yra „ischyos“ ir reiškia „asmeninė galia, pastangos, jėga, sugebėjimai“.

 Matote šį svarbiausią įsakymą,

 iš kurio kyla kiekvienas kitas įsakymas, reikalauja, kad mūsų meilė Viešpačiui būtų tokia intensyvi, kad mes gyvename valdydami savo mintis ir emocijas. Įsakymas yra mylėti Jį savo jausmais. Mylėk Jį savo mintimis. Štai kodėl Paulius rašė II Korintiečiams 5 skyriuje, kuris yra kilęs iš didžiausio aukščiau pateikto įsakymo ir to, ką jis išmoko, kaip pasakyta 10 skyriuje. 5:3-6:

 3 Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.

4 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves.

5 Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,

6 esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

 Tai karas, pasak Pauliaus – karas mumyse. Bet kiekvienas krikščionis turi kovoti ir laimėti šį karą. Tai visą gyvenimą trunkanti kova, bet vis lengviau, nes kaupiasi tų mažų pergalių, kurios pakeičia tavo mintis ir jausmus. Netrukus pastebėsite, kad apie šį ir tą praeitį galvojate ir jaučiate kitaip. Jūs kovojate ir keičiate savo jausmus tam ar kitam asmeniui dabar savo gyvenime.

 Šios pergalės kaupiasi ir jūsų emocijose bei mintyse pradeda jaustis ir matyti teisumo bei ramybės impulsą. Netrukus jūs vaikščiosite visiškai naujame taikos gyvenime su Tėvu ir Viešpačiu.

 Mes kontroliuojame savo jausmus ir mintis Dievo minčių ir jausmų mums. Jis ne tik tave myli, bet tu Jam patinki. Kiekvienas krikščionis išmoksta valdyti savo mintis ir jausmus, jei nori augti Kristuje.

 Jūs negalite vaikščioti Filipiečiams 4:11-13, jei negalite to padaryti:

1 Kalbu tai ne todėl, kad stokoju, nes išmokau būti patenkintas savo būkle.

12 Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.

13 Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.

 Paulius rašė, kad praėjus 10 metų PO 2-ojo laiško korintiečiams, kuriame jis rašo apie tai, kaip jis kažkada buvo prispaustas iki mirties, praradęs viltį gyventi. Tačiau mintyse ir emocijose jis priėmė sprendimą, kad pasitikės Tėvu, kuris prikelia mirusius.

Emociškai ar protiškai sunkiai kovojančiam žmogui nėra kito būdo išeiti iš to.

Jei dalyvauja demonas, Jėzus liepė išvaryti demonus. Jie vilioja, bet kiekvienas žmogus turi kontroliuoti savo emocijas, savo jausmus ir juos valdyti. Jūs nesate viliojami, mums liepta išvaryti demonus Jėzaus vardu. Nėra maldos, kad pašalintų demonus; mes turime paklusti Jėzui, nes mums buvo suteikta valdžia įsakinėti jiems pasišalinti  nuo mūsų. Tai taip paprasta.

 Daugeliui visiškai nauja sąvoka, kad Biblija moko mus valdyti savo jausmus ir mintis. Tačiau tie patys krikščionys, kurie sako mylintys Dievą, nepaklūsta pagrindiniam ir svarbiausiam įsakymui: mylėk Viešpatį, savo Dievą, visomis savo mintimis, jausmais, giliomis mintimis, kvėpavimu ir fizinėmis jėgomis. Turime į tai įaugti.

 Kai Paulius rašė Romiečiams 12:1-3, jis rašė iš savo asmeninės patirties: „1 Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.

2 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.“

 Ta metamorfozė – tai žodis graikų kalba – įvyksta tik stengiantis kontroliuoti savo jausmus ir mintis, ir tai yra vienintelis Šventajame Rašte pateiktas būdas pakeisti mūsų gyvenimą Kristuje.

 Kita savaitė: pasaulis sąmoningai sukelia tapatybės krizę, sukeliančią emocinę ligą. Ir ką mes darome su „krikščioniais“, kurie sakosi esą g*y?

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas